Nors terminas „genėjimas” afrikinių našlaičių kontekste gali skambėti neįprastai, nes šie augalai neturi medėjančių šakų, reguliarus formavimas ir nereikalingų dalių šalinimas yra gyvybiškai svarbi jų priežiūros dalis. Teisingas ir laiku atliktas karpymas ne tik palaiko estetišką, simetrišką augalo išvaizdą, bet ir skatina gausesnį žydėjimą, užtikrina gerą oro cirkuliaciją ir padeda išvengti ligų bei kenkėjų plitimo. Tai nuolatinis procesas, apimantis senų lapų, nužydėjusių žiedų, šoninių ūglių šalinimą ir, prireikus, radikalų augalo atjauninimą. Įvaldžius šiuos paprastus, bet svarbius metodus, galima džiaugtis sveikais, tvarkingais ir ilgai žydinčiais augalais.
Pagrindinis genėjimo tikslas – palaikyti idealią afrikinės našlaitės formą. Klasikinė, parodinė forma yra plokščia, apvali, simetriška lapų skrotelė, primenanti ratą, kurios centre puikuojasi gausi žiedų „kepurė”. Norint pasiekti tokią formą, augalas turi turėti tik vieną augimo centrą. Bet kokie šoniniai ūgliai, augantys iš lapų pažastų, ardo šią simetriją ir konkuruoja su pagrindiniu augalu dėl maisto medžiagų bei šviesos, todėl juos būtina šalinti.
Reguliarus senų, apatinių lapų šalinimas yra dar viena svarbi procedūros dalis. Afrikinės našlaitės natūraliai auga, leisdamos naujus lapus iš centro, o apatiniai lapai laikui bėgant sensta, praranda dekoratyvumą, gelsta ir tampa potencialiu ligų židiniu. Paprastai sveikas augalas turėtų turėti 3-5 eiles lapų. Pašalinus senus lapus, ne tik pagerėja augalo išvaizda, bet ir užtikrinama geresnė oro cirkuliacija aplink stiebą, kas sumažina puvinio riziką.
Nužydėjusių žiedų ir žiedkočių šalinimas taip pat yra genėjimo forma, kuri tiesiogiai skatina tolesnį žydėjimą. Kai augalas neeikvoja energijos sėklų brandinimui nuvytusiuose žieduose, jis gali nukreipti ją naujų žiedpumpurių formavimui. Nužydėjusius žiedkočius reikėtų šalinti prie pat pagrindo. Tai ne tik skatina žydėjimą, bet ir palaiko tvarkingą augalo išvaizdą bei užkerta kelią puviniui plisti ant pūvančių žiedlapių.
Apatinių lapų šalinimas
Senų, pažeistų ar gelstančių apatinių lapų šalinimas turėtų būti atliekamas reguliariai, kaip įprasta priežiūros dalis. Tai padeda išlaikyti augalą sveiką ir tvarkingą. Geriausias būdas pašalinti lapą – atsargiai paimti jį prie pagrindo ir staigiu judesiu nulaužti į šoną. Paprastai lapas švariai atsiskiria nuo stiebo. Jei lapas nenusilaužia lengvai, galima naudoti aštrų, sterilų peiliuką ir nupjauti jį kuo arčiau stiebo.
Daugiau straipsnių šia tema
Šalinant lapus, svarbu nepersistengti. Nereikėtų vienu metu nuimti per daug lapų, nes tai gali sukelti augalui stresą. Paprastai šalinama viena apatinė lapų eilė. Svarbu išlaikyti simetriją, todėl jei pašalinate vieną lapą, dažnai tenka pašalinti ir kitus du lapus toje pačioje eilėje, kad skrotelė išliktų apvali. Po lapų pašalinimo gali atsirasti nedidelės žaizdelės ant stiebo, kurios greitai apdžiūsta.
Šis procesas yra natūrali augalo augimo ciklo dalis. Laikui bėgant, reguliariai šalinant apatinius lapus, augalo stiebas pamažu ilgėja ir plikėja, suformuodamas vadinamąjį „kaklą” arba „kamieną”. Tai ženklas, kad augalą greitu metu reikės atjauninti, persodinant jį giliau arba nupjaunant viršūnę ir įšaknydinant iš naujo.
Be estetinių priežasčių, apatinių lapų šalinimas yra svarbus ir fitosanitariniu požiūriu. Senstantys lapai yra labiau pažeidžiami ligų, tokių kaip miltligė ar kekerinis puvinys. Pašalinus juos, sumažinama rizika, kad šie patogenai įsitvirtins ir išplis ant viso augalo. Geresnė oro cirkuliacija taip pat neleidžia kauptis drėgmei, kuri yra palanki grybelinių ligų vystymuisi.
Šoninių ūglių („vaikučių”) šalinimas
Šoniniai ūgliai, dar vadinami „vaikučiais”, yra mažos lapų skrotelės, kurios formuojasi lapų pažastyse, tarp pagrindinio stiebo ir lapkočio. Jei jų nepašalinsime, jie išaugs į atskirus augalus, ir visa kompozicija taps netvarkingu krūmu su keliomis augimo viršūnėmis. Toks augalas ne tik praranda savo simetrišką formą, bet ir prasčiau žydi, nes visi augimo centrai konkuruoja tarpusavyje dėl išteklių.
Daugiau straipsnių šia tema
Šoninius ūglius geriausia šalinti, kol jie dar maži ir turi 2-4 lapelius. Tada juos lengviausia pasiekti ir pašalinti nepažeidžiant motininio augalo. Tam galima naudoti specialius įrankius, tokius kaip pincetas, dantų krapštukas, smailus pieštukų drožtukas ar specialus sodininko įrankis. Ūglis atsargiai užkabinamas ir iškeliamas iš lapo pažasties. Svarbu stengtis pašalinti visą ūglį su jo augimo centru.
Kartais šoninis ūglis pastebimas jau gerokai paaugęs. Tokiu atveju jį pašalinti yra sudėtingiau. Gali tekti nuimti vieną ar kelis lapus, kad būtų galima prieiti prie ūglio pagrindo. Jei ūglis jau didelis ir turi savo šaknų, jį galima atsargiai atskirti ir pasodinti kaip naują augalą. Taip gaunamas identiškas motininiam augalui klonas.
Kai kurios afrikinių našlaičių veislės, ypač priekabinės (trailing) veislės, natūraliai yra linkusios šakotis ir auginti daug ūglių. Tokių veislių genėti, šalinant ūglius, nereikia – atvirkščiai, leidžiama joms laisvai augti ir formuoti vešlų, svyrantį krūmą. Tačiau standartinėms, skrotelinėms veislėms šoninių ūglių šalinimas yra privaloma procedūra, norint išlaikyti veislei būdingą formą.
Augalo atjauninimas („kaklo” genėjimas)
Laikui bėgant, dėl natūralaus apatinių lapų šalinimo, afrikinės našlaitės stiebas išilgėja ir suformuoja pliką, dažnai kreivą „kaklą”, o lapų skrotelė atsiduria aukštai virš substrato. Toks augalas atrodo neestetiškai, yra nestabilus ir prasčiau auga, nes ilgas stiebas apsunkina vandens ir maisto medžiagų transportavimą. Kai „kaklas” pasiekia 2-3 cm ilgį, ateina laikas augalą radikaliai atjauninti.
Atjauninimo procesas atliekamas nupjaunant visą lapų skrotelę nuo šaknų sistemos. Aštriu, steriliu peiliu nupjaunamas stiebas, paliekant maždaug 2-3 cm ilgio kotą po apatiniais lapais. Po to nuo palikto stiebo atsargiai nugrandomas sukietėjęs, rudas paviršinis sluoksnis, kol pasirodo žalias, gyvas audinys. Tai paskatins naujų šaknų augimą iš viso stiebo paviršiaus.
Paruoštą viršūnę galima įšaknydinti vandenyje arba tiesiai substrate. Šaknydinant vandenyje, viršūnė įstatoma į nedidelį indelį taip, kad vanduo apsemtų tik stiebą, bet neliestų lapų. Kai išauga 1-2 cm ilgio šaknys, augalą galima sodinti į substratą. Šaknydinant tiesiai substrate, viršūnė sodinama į nedidelį vazonėlį su puriu, drėgnu durpių ir perlito mišiniu. Pasodintą augalą reikėtų uždengti permatomu maišeliu, kad būtų palaikoma aukšta drėgmė, kol susiformuos naujos šaknys.
Šis metodas leidžia ne tik atjauninti seną augalą, bet ir ištaisyti jo formą, jei jis buvo išaugęs kreivai. Įšaknydinta viršūnė greitai pradeda augti ir vėl tampa jaunu, sveiku ir kompaktišku augalu. Senąją šaknų sistemą su likusiu stiebu galima išmesti, nors kartais ir iš jos gali išaugti nauji ūgliai.
Žiedų ir žiedkočių šalinimas
Reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas yra svarbi priežiūros dalis, skatinanti ilgesnį ir gausesnį žydėjimą. Kai tik žiedai pradeda vysti ir praranda savo dekoratyvumą, juos reikėtų pašalinti. Negalima laukti, kol jie visiškai sudžius ar pradės pūti, nes tai gali tapti ligų, ypač kekerinio puvinio, židiniu. Vystančius žiedus galima tiesiog nuskabyti pirštais.
Kai visi žiedai ant vieno žiedkočio nužydi, reikėtų pašalinti visą žiedkotį. Jis atsargiai nulaužiamas arba nupjaunamas prie pat pagrindo. Palikti plikus žiedkočius nėra estetiška, be to, augalas vis tiek eikvoja jiems šiek tiek energijos. Laiku pašalinus senus žiedkočius, augalas skatinamas greičiau auginti naujus.
Kartais, norint paruošti augalą parodai arba paskatinti jį sukaupti jėgas ypač gausiam žydėjimui, taikomas visų žiedų ir žiedpumpurių pašalinimas. Likus maždaug 6-8 savaitėms iki norimos žydėjimo datos, nuo augalo pašalinami visi esami žiedai, žiedkočiai ir žiedpumpuriai. Per šį laiką augalas pailsi, sukaupia maisto medžiagų ir tuomet išleidžia daugybę naujų žiedkočių, kurie pražysta beveik vienu metu, suformuodami įspūdingą „žiedų kepurę”.
Taip pat žiedus būtina šalinti kovojant su kai kuriais kenkėjais, ypač tripsais. Šie kenkėjai minta žiedadulkėmis ir dauginasi žieduose, todėl visų žiedų ir žiedpumpurių pašalinimas yra būtina kovos dalis, atimanti iš jų maisto šaltinį ir veisimosi vietą. Po sėkmingo gydymo kurso augalas vėl atsiaugins žiedus.
