Dygliosios slyvos sodinimas ir dauginimas yra palyginti nesudėtingas procesas, nereikalaujantis specifinių žinių ar įgūdžių, todėl puikiai tinka net pradedantiesiems sodininkams. Šis atsparus ir nereiklus augalas puikiai prisitaiko prie įvairių sąlygų, tačiau norint džiaugtis jo dekoratyvumu ir gausiu derliumi, verta žinoti kelis pagrindinius principus. Tinkamai parinkta vieta, teisingai paruošta sodinimo duobė ir laiku atliktas sodinimas yra raktas į sėkmingą augalo įsitvirtinimą ir tolimesnį augimą. Be to, dygliąsias slyvas galima lengvai pasidauginti keliais būdais, taip išplečiant savo sodą ar pasidalinant augalais su kaimynais.
Sėkmingam dygliųjų slyvų auginimui labai svarbu pasirinkti tinkamą vietą sode. Šis augalas mėgsta saulėtas arba dalinai pavėsingas vietas. Nors jis gali augti ir pavėsyje, tačiau tokiu atveju žydėjimas ir derlius bus kur kas skurdesni. Dygliosios slyvos nėra reiklios dirvožemiui ir gali augti net ir skurdesnėse, akmenuotose ar molingose dirvose, tačiau geriausiai jaučiasi gerai drenuojamame, neutralaus ar šiek tiek šarminio pH priemolyje. Svarbu vengti užmirkusių, pelkėtų vietų, kur šaknys gali pradėti pūti.
Geriausias laikas sodinti dygliąsias slyvas yra ruduo, maždaug rugsėjo pabaigoje arba spalio mėnesį, arba ankstyvas pavasaris, kol pumpurai dar neišsprogę. Rudeninis sodinimas turi pranašumą, nes per žiemą augalas spėja šiek tiek įsišaknyti ir pavasarį greičiau pradeda vegetaciją. Prieš sodinant, sodinuką reikėtų gerai apžiūrėti – jo šaknys turi būti sveikos, neapdžiūvusios ir nepažeistos. Jei šaknys apdžiūvusios, prieš sodinant jas verta pamerkti į vandenį kelioms valandoms.
Sodinimo duobė turėtų būti kasama maždaug dvigubai platesnė ir gilesnė nei sodinuko šaknų gumulas. Į duobės dugną rekomenduojama įberti komposto, perpuvusio mėšlo ar derlingos žemės mišinio. Tai aprūpins jauną augalą maistinėmis medžiagomis pirmaisiais augimo metais. Sodinant augalą reikia įstatyti į duobės centrą taip, kad šaknies kaklelis būtų lygus su žemės paviršiumi arba šiek tiek aukščiau. Užpylus duobę žemėmis, jas reikia gerai suspausti, kad neliktų oro tarpų, ir gausiai palaistyti.
Sodinukų parinkimas ir paruošimas
Renkantis dygliosios slyvos sodinuką, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus, kurie nulems tolesnį augalo vystymąsi. Geriausia rinktis dvejų ar trejų metų sodinukus su gerai išsivysčiusia šaknų sistema ir keliais stipriais ūgliais. Šaknys turėtų būti gyvybingos, šviesios spalvos, be puvinio požymių ar mechaninių pažeidimų. Kamienas taip pat turi būti sveikas, nepažeista žieve, be ligų ar kenkėjų pėdsakų. Patikimiausia sodinukus pirkti iš medelynų ar patikimų pardavėjų, kurie gali garantuoti augalo kokybę.
Daugiau straipsnių šia tema
Prieš sodinimą sodinuką reikia tinkamai paruošti. Jei perkate sodinuką su atviromis šaknimis, jas reikėtų atidžiai apžiūrėti ir aštriu sekatoriumi pašalinti visas pažeistas, nulūžusias ar apdžiūvusias dalis. Taip pat šiek tiek patrumpinamos per ilgos šaknys, skatinant šoninių šaknelių augimą. Kaip minėta, jei šaknys atrodo apvytusios, jas būtina pamerkti į vandenį ar net molio ir karvių mėšlo tyrę, kuri ne tik sudrėkins, bet ir aprūpins pradinėmis maisto medžiagomis.
Jei sodinukas yra konteineryje, jo paruošimas yra paprastesnis. Prieš sodinant jį reikia gausiai palaistyti, kad būtų lengviau išimti iš konteinerio nepažeidžiant šaknų gumulo. Išėmus augalą, reikėtų švelniai apžiūrėti šaknis. Jei jos susisukusios į tankų kamuolį ir auga ratu, jas reikėtų švelniai iškedenti ir ištiesinti, kad skatintumėte augimą į šonus, o ne sukimąsi vietoje.
Antžeminę sodinuko dalį taip pat galima šiek tiek paruošti. Pavasarį sodinant, galima šiek tiek patrumpinti šakeles, pašalinant silpnus ar transportavimo metu nulūžusius ūglius. Tai padeda subalansuoti antžeminės ir požeminės dalių santykį, ypač jei šaknys buvo apgenėtos. Rudenį sodinant, genėti nerekomenduojama, geriau šį darbą atlikti pavasarį.
Dauginimas sėklomis
Vienas iš paprasčiausių, tačiau ilgiausiai trunkantis dygliųjų slyvų dauginimo būdų yra sėklomis. Šis metodas nereikalauja jokių specialių įgūdžių ir leidžia išauginti daug augalų vienu metu. Sėklas reikia rinkti iš gerai prinokusių, sveikų vaisių vėlyvą rudenį. Surinkus vaisius, minkštimas yra pašalinamas, o kauliukai kruopščiai nuplaunami ir išdžiovinami. Svarbu atminti, kad iš sėklų išauginti augalai gali šiek tiek skirtis nuo motininio augalo savo savybėmis.
Daugiau straipsnių šia tema
Kad sėklos sudygtų, joms būtinas stratifikavimas – šaltasis periodas, imituojantis žiemą. Tai galima padaryti keliais būdais. Vienas iš paprasčiausių – tiesiog pasėti kauliukus į paruoštą lysvę sode vėlyvą rudenį, maždaug 3-4 cm gylyje. Per žiemą gamta atliks savo darbą, ir pavasarį sėklos turėtų sudygti. Kitas būdas – stratifikuoti sėklas dirbtinai. Tam kauliukus reikia sumaišyti su drėgnu smėliu ar durpėmis, supilti į maišelį su skylutėmis ir laikyti šaldytuve, daržovių skyriuje, apie 3-4 mėnesius.
Pavasarį, pasibaigus šalnų pavojui, stratifikuotas sėklas galima sėti į daigyklas arba tiesiai į gruntą. Sėjant į daigyklas, lengviau kontroliuoti daigų augimą ir apsaugoti juos nuo nepalankių sąlygų. Sudygusius ir šiek tiek paaugusius daigelius vėliau galima išpikiuoti į atskirus vazonėlius arba į nuolatinę augimo vietą. Iš sėklų išaugintos dygliosios slyvos derėti pradeda maždaug po 4-6 metų.
Nors dauginimas sėklomis yra ilgas procesas, jis turi ir savų privalumų. Tokiu būdu išauginti augalai dažnai būna atsparesni ir geriau prisitaikę prie vietos sąlygų. Be to, tai puikus būdas išsaugoti genetinę įvairovę ir galbūt net atrasti naujų, įdomių formų. Kantrybės turintiems sodininkams šis metodas gali suteikti daug džiaugsmo stebint visą augalo gyvenimo ciklą nuo pat mažos sėklytės.
Vegetatyvinis dauginimas
Vegetatyvinis dauginimas leidžia gauti augalus, kurie yra identiški motininiam, ir yra gerokai greitesnis būdas nei dauginimas sėklomis. Vienas populiariausių dygliųjų slyvų vegetatyvinio dauginimo būdų yra šaknų atžalomis. Šis augalas natūraliai leidžia daug šaknų atžalų aplink save, kurias galima lengvai atskirti ir pasodinti kaip naujus augalus. Geriausia tai daryti anksti pavasarį arba rudenį. Reikia atsargiai atkasti atžalą, aštriu kastuvu atskirti ją nuo motininio augalo šaknies ir pasodinti į naują vietą.
Kitas efektyvus būdas – dauginimas atlankomis. Pavasarį reikia pasirinkti ilgą, lanksčią, žemai augančią šaką. Po ja iškasamas negilus griovelis, į kurį šaka įlenkiama ir prispaudžiama prie žemės kabliuku ar akmeniu. Šakos galą galima šiek tiek palenkti į viršų. Įlenkimo vietoje galima šiek tiek įpjauti žievę, kad paspartėtų šaknų formavimasis. Per visą vasarą šią vietą reikia palaikyti drėgną. Kitą pavasarį, kai atlanka jau turi savo šaknų sistemą, ją galima atskirti nuo motininio augalo ir pasodinti atskirai.
Dauginimas auginiais yra sudėtingesnis, bet taip pat įmanomas būdas. Tam vasaros pradžioje pjaunami pusiau sumedėję auginiai, maždaug 15-20 cm ilgio. Apatiniai lapai pašalinami, paliekant tik kelis viršūnėje. Auginio pagrindą galima pamirkyti į šaknijimąsi skatinančius hormonus. Paruošti auginiai smeigiami į purų substratą (smėlio ir durpių mišinį), pridengiami plėvele ar stiklainiu, kad būtų palaikoma didelė oro drėgmė, ir laikomi šiltoje, šviesioje vietoje. Reguliariai vėdinant ir drėkinant, per kelias savaites auginiai turėtų išleisti šaknis.
Skiepijimas yra dar vienas vegetatyvinio dauginimo metodas, tačiau jis dažniau naudojamas norint įskiepyti kilmingesnes slyvų veisles į atsparų dygliosios slyvos poskiepį. Dygliosios slyvos poskiepis suteikia atsparumą šalčiui, ligoms ir nereiklumą dirvožemiui. Skiepyti galima pavasarį, akiuote arba sudūrimu. Šis metodas reikalauja tam tikrų įgūdžių ir patirties, tačiau leidžia viename augale suderinti geriausias skirtingų veislių savybes.
Gyvatvorių įrengimas
Dygliosios slyvos dėl savo tankaus augimo ir aštrių spyglių yra idealus augalas gyvatvorėms. Tokia gyvatvorė ne tik atlieka dekoratyvinę funkciją, pavasarį pasipuošdama gausybe baltų žiedų, o rudenį – tamsiai mėlynomis uogomis, bet ir yra praktiškai neįveikiama kliūtis tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Norint įrengti gyvatvorę, pirmiausia reikia gerai paruošti dirvą. Iškasamas maždaug 40-50 cm gylio ir pločio tranšėja, į kurią pripilama komposto ar kitos derlingos žemės.
Sodinukai gyvatvorei sodinami tankiau nei pavieniai krūmai. Priklausomai nuo norimo gyvatvorės tankumo, augalai sodinami vienoje arba dviejose eilėse, šachmatine tvarka. Atstumas tarp sodinukų eilėje turėtų būti apie 30-50 cm. Pasodinus augalus, juos reikia gausiai palaistyti ir patrumpinti maždaug trečdaliu, kad skatintumėte šakojimąsi nuo pat apačios. Taip gyvatvorė iš karto formuosis tanki ir vešli.
Pirmaisiais metais gyvatvorės priežiūra apima reguliarų laistymą, ravėjimą ir genėjimą. Genėti reikia kelis kartus per sezoną, trumpinant išsišovusius ūglius, kad gyvatvorė būtų norimos formos ir tankumo. Nereikia bijoti stipraus genėjimo – dygliosios slyvos jį puikiai toleruoja ir greitai atželia. Vėlesniais metais, kai gyvatvorė pasiekia norimą aukštį ir tankį, pakanka palaikomojo genėjimo vieną ar du kartus per metus.
Nekarpyta, laisvai auganti dygliųjų slyvų gyvatvorė taip pat atrodo labai natūraliai ir patraukliai, ypač didesniuose, kaimiško stiliaus soduose. Tokia gyvatvorė reikalauja mažiau priežiūros, tačiau užima daugiau vietos. Ji tampa puikia prieglobsčio ir maisto vieta paukščiams bei naudingiems vabzdžiams, taip prisidėdama prie sodo ekosistemos balanso palaikymo. Be to, laisvai auganti gyvatvorė gausiau žydi ir dera.
