Paprastoji dedešva yra tikra saulės mylėtoja, o tinkamas apšvietimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių jos augimo sėkmę, žiedų gausą ir spalvų intensyvumą. Nors šis augalas pasižymi tam tikru lankstumu ir gali ištverti dalinį pavėsį, būtent saulės spinduliuose jis atskleidžia visą savo potencialą. Supratimas, kiek šviesos reikia dedešvai ir kaip apšvietimas veikia jos vystymąsi, padeda parinkti idealią auginimo vietą sode ir užtikrinti, kad augalas klestės, džiugindamas akį nuo vasaros pradžios iki pat rudens. Šviesos kiekis tiesiogiai veikia ne tik žydėjimą, bet ir augalo formą, atsparumą ligoms bei bendrą gyvybingumą.
Idealios sąlygos paprastajai dedešvai – tai vieta, kurioje ji gauna pilną saulės apšvietimą. Tai reiškia, kad augalas turėtų būti apšviestas tiesioginiais saulės spinduliais ne mažiau kaip šešias valandas per dieną. Tokiomis sąlygomis dedešva užauga tvirta, kompaktiška, suformuoja stiprius stiebus ir, svarbiausia, gausiai žydi. Saulės šviesa yra būtina fotosintezės procesui, kurio metu augalas pasigamina energiją, reikalingą augimui ir žiedpumpurių formavimui. Kuo daugiau šviesos gauna augalas, tuo daugiau energijos jis gali pagaminti, o tai tiesiogiai atsispindi žydėjimo kokybėje.
Saulėtoje vietoje augančių dedešvų žiedai būna didesni, o jų spalva – daug ryškesnė ir sodresnė. Pavyzdžiui, violetinės ir rožinės spalvos veislės saulėje atrodo ypač įspūdingai. Be to, geras apšvietimas padeda greičiau nudžiūti lapams po lietaus ar laistymo, o tai yra svarbus prevencinis veiksnys, mažinantis grybelinių ligų, tokių kaip miltligė ar dedešvų rūdys, riziką. Saulėta ir atvira vieta užtikrina gerą oro cirkuliaciją, kuri taip pat neleidžia plisti ligoms.
Nors dedešva yra kilusi iš vidutinio klimato juostos, ji puikiai toleruoja ir karštį, jei gauna pakankamai drėgmės. Karščiausiuose regionuose arba vietose, kur vasaros ypač karštos ir saulėtos, lengvas pavėsis karščiausiomis popietės valandomis gali būti netgi naudingas. Tai gali apsaugoti augalą nuo per didelio streso, vandens praradimo ir lapų apdegimo. Tačiau tai turėtų būti tik trumpalaikis, lengvas pavėsis, o ne nuolatinis buvimas šešėlyje.
Jei sodas yra labiau pavėsingas, svarbu parinkti pačią šviesiausią įmanomą vietą. Rytinė saulė yra ypač vertinga, nes ji greitai nudžiovina rytinę rasą nuo lapų. Net ir kelių valandų tiesioginės saulės per dieną yra geriau nei nuolatinis visiškas pavėsis. Taigi, planuojant gėlyną, dedešvoms visada reikėtų skirti pačias saulėčiausias ir atviriausias vietas.
Vairāk rakstu par šo tēmu
Pilnos saulės svarba
Pilna saulė yra apibrėžiama kaip šešios ar daugiau valandų tiesioginių, nefiltruotų saulės spindulių per dieną. Būtent tokios sąlygos yra optimalios paprastosios dedešvos augimui. Saulės energija yra pagrindinis variklis, skatinantis fotosintezę – procesą, kurio metu augalas, naudodamas anglies dioksidą ir vandenį, gamina gliukozę (energiją) ir deguonį. Kuo daugiau šviesos gauna dedešva, tuo efektyviau vyksta fotosintezė, o tai lemia spartesnį augimą, tvirtesnę struktūrą ir gausų žydėjimą.
Augdama pilnoje saulėje, dedešva formuoja tvirtus, stačius stiebus, kurie geba išlaikyti gausius žiedus. Stiebai neištįsta ir neišgula, todėl augalas išlaiko gražią, kompaktišką formą ir dažnai nereikalauja papildomų atramų. Tai ypač svarbu aukštesnėms veislėms, kurios pavėsyje linkusios išvirsti. Stiprūs stiebai taip pat yra atsparesni vėjui ir lietui.
Svarbiausias pilnos saulės privalumas – poveikis žydėjimui. Dedešva, gaunanti pakankamai šviesos, sukaupia daug energijos, kurią gali skirti žiedpumpurių formavimui. Dėl to žydėjimas būna ne tik gausus, bet ir ilgai trunkantis, dažnai nuo vasaros pradžios iki pirmųjų rudens šalnų. Saulės šviesa taip pat intensyvina pigmentų gamybą žiedlapiuose, todėl žiedų spalvos tampa daug ryškesnės ir sodresnės. Saulėtoje vietoje augančio augalo žiedai visada atrodys įspūdingiau nei to, kuris auga pavėsyje.
Be to, saulėta vieta padeda palaikyti augalo sveikatą. Tiesioginiai saulės spinduliai ir geresnė oro cirkuliacija atviroje vietoje greitai nudžiovina drėgmę nuo lapų paviršiaus. Tai sukuria nepalankias sąlygas daugeliui grybelinių ligų, tokių kaip miltligė ir rūdys, kurios klesti drėgnoje aplinkoje. Taigi, pilna saulė ne tik skatina grožį, bet ir veikia kaip natūrali ligų prevencijos priemonė.
Vairāk rakstu par šo tēmu
Augimas daliniame pavėsyje
Nors pilna saulė yra idealios sąlygos, paprastoji dedešva yra gana prisitaikantis augalas ir gali toleruoti auginimą daliniame pavėsyje. Dalinis pavėsis paprastai reiškia vietą, kuri gauna nuo trijų iki šešių valandų tiesioginės saulės per dieną. Tai gali būti vieta, kurią saulė apšviečia tik ryte arba tik po pietų, arba vieta po retais medžiais, kur saulės šviesa yra filtruota. Augdama tokiomis sąlygomis, dedešva išgyvens ir žydės, tačiau jos išvaizda ir augimo pobūdis skirsis nuo tų augalų, kurie auga pilnoje saulėje.
Pagrindinis skirtumas, kurį galima pastebėti, yra augalo forma. Esant šviesos trūkumui, dedešva natūraliai stiebiasi link šviesos šaltinio. Šis reiškinys, vadinamas fototropizmu, lemia, kad augalo stiebai tampa ilgesni, plonesni ir silpnesni. Augalas gali tapti iškoręs, retesnis, prarasti kompaktiškumą. Dėl silpnesnių stiebų aukštesnės veislės gali išgulti, ypač po stipraus lietaus ar vėjo, todėl joms dažnai prireikia atramų.
Žydėjimas daliniame pavėsyje taip pat būna kuklesnis. Augalas, gaudamas mažiau šviesos, pagamina mažiau energijos, todėl suformuoja mažiau žiedpumpurių. Žiedai gali būti smulkesni, o jų spalvos – ne tokios ryškios ir intensyvios. Žydėjimo periodas taip pat gali būti trumpesnis. Nepaisant to, net ir keli žiedai gali suteikti sodui žavesio, todėl jei neturite saulėtos vietos, neverta visiškai atsisakyti dedešvos auginimo.
Auginant dedešvą daliniame pavėsyje, reikia atkreipti didesnį dėmesį į ligų prevenciją. Dėl prastesnės oro cirkuliacijos ir ilgiau ant lapų išliekančios drėgmės padidėja grybelinių ligų rizika. Todėl svarbu nepertręšti azoto trąšomis, laistyti atsargiai, stengiantis nesušlapinti lapų, ir laiku pašalinti bet kokias pažeistas ar sergančias augalo dalis. Rytinė saulė yra naudingesnė nei vakarinė, nes ji greičiau nudžiovina rasą.
Šviesos trūkumo pasekmės
Auginant paprastąją dedešvą vietoje, kurioje šviesos yra per mažai (mažiau nei trys valandos tiesioginės saulės per dieną) arba visai nėra, pasekmės bus akivaizdžios ir neigiamos. Visiškas pavėsis yra netinkama vieta šiam augalui. Svarbiausia ir labiausiai pastebima pasekmė yra labai menkas arba visiškas žydėjimo nebuvimas. Augalas, negaudamas pakankamai energijos iš saulės, tiesiog neturi resursų formuoti žiedus ir visą savo energiją skiria bandymui išgyventi ir auginti lapus.
Be žydėjimo problemų, stiprus šviesos trūkumas sukelia etiolizaciją – augalo ištįsimą. Stiebai tampa labai ilgi, ploni, trapūs ir blyškiai žalios spalvos. Tarpai tarp lapų (tarpubambliai) labai padidėja, o patys lapai būna mažesni ir retesni. Augalas atrodo silpnas, išretėjęs ir negyvybingas. Toks augalas yra labai neatsparus tiek mechaniniams pažeidimams (vėjui, lietui), tiek ligoms ir kenkėjams.
Stipriai pavėsingose ir drėgnose vietose dedešva tampa ypač pažeidžiama grybelinių ligų. Nuolat drėgni lapai ir prasta oro cirkuliacija sudaro idealias sąlygas plisti miltligei, rūdims ir įvairiems puviniams. Be to, tokias vietas labai mėgsta šliužai ir sraigės, kurie gali stipriai apgraužti ir taip jau silpnus augalus.
Jei pastebima, kad dedešva, pasodinta tam tikroje vietoje, atrodo prastai, tįsta ir nežydi, beveik neabejotinai dėl to kalta šviesos stoka. Tokiu atveju geriausia išeitis yra persodinti augalą į saulėtesnę sodo vietą. Geriausia tai daryti anksti pavasarį arba rudenį. Persodinta į tinkamą, gerai apšviestą vietą, dedešva greitai atsigaus, sutvirtės ir kitą sezoną turėtų pradžiuginti gausiu žydėjimu. Bandyti auginti šį augalą giliame pavėsyje yra beprasmiška.
Idealios vietos parinkimas gėlyne
Remiantis paprastosios dedešvos šviesos poreikiu, idealios vietos parinkimas gėlyne tampa aiškus ir logiškas. Geriausia vieta dedešvai bus atviras, niekieno neužstojamas pietinės, pietvakarių arba vakarinės pusės gėlynas. Tokiose vietose augalas gaus maksimalų saulės šviesos kiekį per visą dieną, ypač popietinėmis valandomis, kai saulė yra intensyviausia. Tai užtikrins visas sąlygas klestėjimui: tvirtą augimą, gausų žydėjimą ir gerą sveikatą.
Planuojant gėlyno kompoziciją, dedešvas, ypač aukštesnes jų veisles, geriausia sodinti vidurinėje arba galinėje gėlyno dalyje. Tai leis joms tapti puikiu fonu žemesniems augalams ir neužstos saulės mažesniems kaimynams. Svarbu atsižvelgti į būsimą augalo aukštį ir plotį, paliekant pakankamai erdvės aplinkui. Tai ne tik užtikrins gerą oro cirkuliaciją, bet ir leis augalui atsiskleisti visu grožiu, nesuspaustam kitų augalų.
Reikėtų vengti sodinti dedešvas šiaurinėje pastatų pusėje, po dideliais, tankiais medžiais ar arti aukštų, šešėlį metančių gyvatvorių. Tokiose vietose saulės šviesos visada bus per mažai. Taip pat reikėtų įvertinti, kaip keičiasi šešėliai sode per dieną ir per visą sezoną. Vieta, kuri pavasarį atrodo saulėta, vasarą, kai medžiai sulapoja, gali tapti pavėsinga.
Jei sode vyrauja dalinis pavėsis, reikėtų ieškoti “šviesos kišenių” – vietų, kurias saulė apšviečia ilgiausiai. Rytinė saulė yra geras pasirinkimas, nes ji padeda greitai nudžiovinti augalus. Tokiu atveju dedešvą galima derinti su kitais dalinį pavėsį toleruojančiais augalais, pavyzdžiui, astilbėmis, melsvėmis ar snapučiais, kuriant harmoningą kompoziciją. Tačiau net ir tokiu atveju reikia susitaikyti su mintimi, kad žydėjimas nebus toks įspūdingas, koks galėtų būti pilnoje saulėje.
