Paprastoji dedešva yra dvimetis arba trumpaamžis daugiametis augalas, pasižymintis geru atsparumu šalčiui ir gebėjimu sėkmingai peržiemoti vidutinio klimato sąlygomis. Tačiau norint užtikrinti, kad augalas ne tik išgyventų žiemą, bet ir pavasarį atželtų stiprus bei gyvybingas, verta atlikti kelis paprastus paruošiamuosius darbus rudenį. Tinkamas paruošimas žiemai padeda apsaugoti šaknų sistemą nuo didelių šalčių, sumažina ligų ir kenkėjų riziką kitą sezoną bei užtikrina tvarkingą gėlyno išvaizdą. Šie veiksmai nėra sudėtingi, tačiau jie ženkliai prisideda prie augalo ilgaamžiškumo ir gausaus žydėjimo ateinančiais metais.
Pagrindinis paprastosios dedešvos paruošimo žiemai darbas yra jos antžeminės dalies nupjovimas. Šią procedūrą reikėtų atlikti vėlyvą rudenį, po pirmųjų stipresnių šalnų, kai augalas jau baigė vegetaciją, o jo lapai ir stiebai pradeda gelsti ir vysti. Nereikėtų skubėti ir nupjauti augalo per anksti, kol jis dar žalias, nes jis vis dar kaupia maistines medžiagas šaknyse kitų metų augimui. Aštriu sekatoriumi ar sodo žirklėmis reikia nupjauti visus stiebus, paliekant maždaug 10-15 centimetrų aukščio stimburius virš žemės.
Nupjovus stiebus, labai svarbu kruopščiai sutvarkyti plotą aplink augalą. Reikia surinkti visas nupjautas augalo dalis, nukritusius lapus ir kitas augalines liekanas. Tai yra labai svarbi sanitarinė priemonė, nes ant senų lapų ir stiebų gali žiemoti įvairių ligų sukėjėjai, pavyzdžiui, dedešvų rūdžių ar miltligės sporos, taip pat kenkėjų kiaušinėliai. Surinktų liekanų jokiu būdu negalima dėti į kompostą – jas geriausia sudeginti arba išmesti su buitinėmis atliekomis, kad būtų išvengta ligų plitimo kitąmet.
Po genėjimo ir teritorijos sutvarkymo, labai naudinga augalą pamulčiuoti. Mulčiavimas padeda apsaugoti šaknų sistemą nuo didelių temperatūros svyravimų, staigaus įšalo ir iššalimo pavasarį. Kaip mulčią galima naudoti įvairias organines medžiagas: durpes, kompostą, sausus lapus, eglišakes ar pjuvenas. Mulčio sluoksnis turėtų būti maždaug 5-10 cm storio. Jis klojamas aplink augalo pagrindą, suformuojant nedidelį kauburėlį. Pavasarį, kai nebelieka stiprių šalnų pavojaus, mulčią reikėtų atsargiai atitraukti nuo augalo pagrindo, kad jis netrukdytų atželti naujiems ūgliams.
Nors suaugusios dedešvos yra gana atsparios, ypatingą dėmesį reikėtų skirti pirmais metais augantiems, rudenį pasėtiems arba vėlai pasodintiems jauniems augalams. Jų šaknų sistema dar nėra visiškai susiformavusi, todėl jie yra jautresni šalčiui. Tokius augalus būtina apdengti storesniu mulčio sluoksniu arba papildomai pridengti eglišakėmis. Svarbu užtikrinti, kad žiemą ant augalų neužsistovėtų vanduo, nes drėgmės perteklius kartu su šalčiu yra pražūtingas šaknims.
Vairāk rakstu par šo tēmu
Rudeninis genėjimas
Rudeninis genėjimas yra esminis paprastosios dedešvos paruošimo žiemai etapas. Ši procedūra atlieka kelias svarbias funkcijas: sanitarinę, apsauginę ir estetinę. Tinkamas laikas genėjimui yra vėlyvas ruduo, paprastai po pirmųjų stiprių šalnų, kai augalo antžeminė dalis natūraliai baigia savo gyvavimo ciklą. Per anksti nugenėjus augalą, kol jo lapai dar aktyviai vykdo fotosintezę, galima sutrikdyti maisto medžiagų kaupimo procesą šaknyse, o tai susilpnins augalą prieš žiemą. Reikėtų palaukti, kol stiebai ir lapai pradės gelsti ir džiūti.
Genėjimo procesas yra paprastas. Naudojant švarias ir aštrias sodo žirkles arba sekatorių, reikia nupjauti visus dedešvos stiebus. Stiebus reikėtų kirpti maždaug 10-15 centimetrų aukštyje nuo žemės paviršiaus. Palikti tokio aukščio stimburius yra naudinga, nes jie žiemą padeda sulaikyti sniegą, kuris veikia kaip natūrali izoliacija ir papildomai apsaugo šaknis nuo šalčio. Visiškai nupjauti augalo iki pat žemės paviršiaus nerekomenduojama.
Nupjautos augalo dalys turi būti nedelsiant pašalintos iš gėlyno. Tai ypač svarbu, jei vasarą augalas sirgo kokiomis nors grybelinėmis ligomis, pavyzdžiui, dedešvų rūdimis ar miltlige. Ligos sukėlėjai gali sėkmingai peržiemoti ant augalinių liekanų ir pavasarį vėl užkrėsti jaunus ūglius. Todėl visą nupjautą masę ir nukritusius lapus reikia surinkti ir sunaikinti – sudeginti arba išvežti. Jokiu būdu negalima jų palikti pūti gėlyne ar mesti į komposto dėžę.
Rudeninis genėjimas ne tik padeda augalui pasiruošti žiemai ir apsaugo nuo ligų, bet ir suteikia gėlynui tvarkingą išvaizdą žiemos periodu. Be to, pavasarį nereikės tvarkyti senų, pernykščių stiebų, o nauji ūgliai galės netrukdomai augti iš augalo pagrindo. Ši paprasta procedūra užtikrina, kad pavasarį dedešva atžels sveika, stipri ir pasiruošusi naujam žydėjimo sezonui.
Vairāk rakstu par šo tēmu
Sanitarinis valymas
Sanitarinis valymas yra neatsiejama rudeninio genėjimo dalis ir kritiškai svarbi priemonė, užtikrinanti paprastosios dedešvos sveikatą ateinančiais metais. Po to, kai nupjaunami stiebai, būtina kruopščiai išvalyti visą plotą aplink augalo kerą. Tai reiškia, kad reikia surinkti ne tik nupjautus stiebus, bet ir visus ant žemės nukritusius lapus, žiedlapius ir kitas smulkias augalines šiukšles. Šiose liekanose slypi didžiausias pavojus, nes jos yra ideali vieta žiemoti ligų sukėlėjams ir kenkėjams.
Daugelio grybelinių ligų, tokių kaip dedešvų rūdys, miltligė, įvairios dėmėtligės, sporos puikiai išsilaiko per žiemą ant negyvų augalo dalių. Pavasarį, atšilus orams ir padidėjus drėgmei, šios sporos aktyvuojasi ir užkrečia jaunus, gležnus ūglius. Taip pat augalinėse liekanose gali žiemoti amarų kiaušinėliai, voratinklinių erkių patelės ar kitų kenkėjų lervos. Kruopštus sanitarinis valymas rudenį leidžia sunaikinti didžiąją dalį šių problemų užuomazgų ir ženkliai sumažinti poreikį naudoti chemines apsaugos priemones pavasarį.
Surinktas augalines liekanas reikia tinkamai sunaikinti. Geriausias ir patikimiausias būdas yra sudeginimas. Jei tokios galimybės nėra, liekanas galima supakuoti į maišus ir išmesti su buitinėmis atliekomis arba užkasti gilioje duobėje atokiau nuo sodo. Svarbiausia – nemesti jų į komposto dėžę. Nors kompostavimo metu temperatūra pakyla, nėra garantijos, kad ji bus pakankamai aukšta ir išsilaikys pakankamai ilgai, kad sunaikintų visus ligų sukėlėjus ir kenkėjų kiaušinėlius.
Sanitarinis valymas apima ir piktžolių ravėjimą aplink dedešvos kerą. Daugelis piktžolių, ypač daugiamečių, taip pat gali būti ligų ir kenkėjų tarpiniai šeimininkai. Pašalinus piktžoles rudenį, pavasarį dedešvai nereikės konkuruoti dėl maistinių medžiagų ir drėgmės, o gėlynas atrodys tvarkingesnis. Švarus ir sutvarkytas plotas aplink augalą taip pat užtikrina geresnę oro cirkuliaciją, kuri pavasarį padės greičiau išdžiūti dirvos paviršiui.
Mulčiavimas ir apdengimas
Mulčiavimas yra labai rekomenduojama procedūra, padedanti paprastajai dedešvai sėkmingai peržiemoti, ypač regionuose su šaltomis, besniegėmis žiemomis arba dideliais temperatūros svyravimais. Mulčio sluoksnis veikia kaip antklodė, apsauganti augalo šaknų sistemą nuo staigaus ir gilaus įšalo. Jis taip pat padeda išvengti žalos, kurią sukelia atlydžiai žiemos viduryje, po kurių vėl staigiai atšąla – tokie ciklai gali pažeisti arba net iškelti augalo šaknis į paviršių.
Geriausias laikas mulčiuoti yra vėlyvas ruduo, po to, kai dirvos paviršius jau šiek tiek įšąla. Nereikėtų mulčiuoti per anksti, kol žemė dar šilta, nes tai gali pritraukti peles ir kitus graužikus, kurie po mulčiu įsirengs žiemos būstą ir gali apgraužti augalo šaknis. Mulčiavimui tinka įvairios purios, orui laidžios organinės medžiagos. Puikiai tinka sausos durpės, subrendęs kompostas, medžių lapai (geriausia ąžuolo ar klevo, nes jie lėčiau pūva), smulkinta medžių žievė ar net pjuvenos.
Mulčio sluoksnis turėtų būti apie 5-10 cm storio. Jį reikia paskleisti aplink augalo pagrindą, šiek tiek užberiant ir likusius stimburius. Svarbu patį augalo centrą palikti šiek tiek laisvesnį arba užberti plonesniu sluoksniu, kad pavasarį netrukdytų dygti naujiems ūgliams ir būtų išvengta iššutimo atlydžių metu. Storą mulčio sluoksnį galima papildomai prispausti eglišakėmis, kurios ne tik sulaikys mulčią, bet ir kaups sniegą, suteikdamos dar geresnę izoliaciją.
Pavasarį, kai sniegas nutirpsta ir dirva pradeda atšilti, mulčią reikia atsargiai atitraukti nuo augalo pagrindo. Tai leis dirvai greičiau sušilti ir paskatins naujų ūglių augimą. Dalį mulčio (ypač kompostą ar perpuvusius lapus) galima palikti ir lengvai įterpti į dirvos paviršių – tai bus puiki organinė trąša naujam sezonui. Eglišakes ir kitas stambesnes dangas reikia visiškai pašalinti.
Jaunų augalų ir sėjinukų apsauga
Jauni, pirmais metais augantys paprastosios dedešvos augalai ir rudeniniai sėjinukai yra daug jautresni žiemos šalčiams nei subrendę, gerai įsitvirtinę augalai. Jų šaknų sistema dar nėra pakankamai išsivysčiusi ir gili, todėl jiems reikalinga papildoma apsauga. Šių augalų sėkmingas peržiemojimas yra raktas į gausų žydėjimą kitą vasarą, nes dedešva dažnai elgiasi kaip dvimetis augalas – pirmais metais formuoja lapų skrotelę, o antraisiais žydi.
Rudenį sudygusiems arba vėlai pasodintiems daigams svarbiausia yra apsauga nuo iškilojimo. Dėl dirvožemio užšalimo ir atitirpimo ciklų jauni augalėliai su silpnomis šaknimis gali būti išstumti į paviršių ir žūti. Geriausia apsauga nuo to yra gausus mulčiavimas. Jaunus augalus reikėtų apiberti storu (apie 10 cm) puraus mulčio sluoksniu, pavyzdžiui, durpėmis, kompostu ar sausais lapais. Mulčias stabilizuos dirvožemio temperatūrą ir apsaugos šaknis.
Be mulčiavimo, jaunus augalus galima papildomai pridengti. Tam puikiai tinka eglišakės. Jos ne tik sulaiko sniegą, kuris yra geriausia natūrali izoliacija, bet ir apsaugo augalus nuo žvarbių žiemos vėjų bei pavasarinės saulės, kuri gali per anksti pažadinti augalus ir pažeisti juos, kai naktimis dar būna stiprios šalnos. Eglišakės taip pat užtikrina gerą oro cirkuliaciją, todėl augalai po jomis neiššunta.
Pavasarį jaunų augalų dangas reikia nuimti palaipsniui. Pirmiausia nuimamos eglišakės, bet mulčio sluoksnis dar paliekamas. Tai apsaugos augalus nuo vėlyvų pavasario šalnų. Galutinai mulčias atitraukiamas tik tada, kai šalčių pavojus visiškai praeina ir augalai pradeda aktyviai augti. Svarbu stebėti, kad po mulčiu nesikauptų drėgmės perteklius, ypač tirpstant sniegui.
