Nors paprastoji dedešva yra žinoma kaip gana nereiklus ir atsparus augalas, galintis augti net ir skurdesnėje dirvoje, tinkamas ir subalansuotas tręšimas gali atskleisti visą jos grožio potencialą. Papildomos maistinės medžiagos skatina vešlesnį augimą, stiprina augalą, didina jo atsparumą ligoms ir, svarbiausia, užtikrina gausų bei ilgai trunkantį žydėjimą su ryškesniais, sodresnių spalvų žiedais. Svarbiausia yra suprasti, kokių maistinių medžiagų ir kada augalui labiausiai reikia, ir pasirinkti tinkamas trąšas bei tręšimo būdą. Subalansuotas požiūris, vengiant tiek maistinių medžiagų trūkumo, tiek pertekliaus, yra raktas į sveiką ir klestintį augalą.
Paprastoji dedešva nėra iš tų augalų, kuriems reikia intensyvaus tręšimo. Dažniausiai pakanka tinkamai paruošti dirvožemį prieš sodinimą. Prieš sodinant augalus, dirvą rekomenduojama praturtinti organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, gerai subrendusiu kompostu ar perpuvusiu mėšlu. Šios organinės trąšos ne tik aprūpina augalą lėtai atsipalaiduojančiomis maistinėmis medžiagomis per visą sezoną, bet ir pagerina dirvožemio struktūrą, jo laidumą orui ir vandeniui, kas yra ne mažiau svarbu geram augimui.
Jei dirvožemis yra labai skurdus arba jei dedešvos auginamos tame pačiame plote jau keletą metų, gali prireikti papildomo tręšimo vegetacijos metu. Geriausias laikas tręšti yra pavasaris, kai augalas pradeda aktyviai augti. Šiuo laikotarpiu augalui reikia daugiau azoto, kuris skatina lapų ir stiebų augimą. Tačiau svarbu nepersistengti su azoto trąšomis, nes jų perteklius gali skatinti pernelyg vešlų lapų augimą žiedų sąskaita.
Žydėjimo formavimosi ir paties žydėjimo metu augalo poreikiai keičiasi – jam labiau reikia fosforo ir kalio. Fosforas yra būtinas žiedpumpurių formavimuisi ir šaknų sistemos vystymuisi, o kalis stiprina augalo audinius, didina atsparumą ligoms ir sausrai bei padeda išlaikyti ryškias žiedų spalvas. Todėl vasaros pradžioje galima naudoti kompleksines mineralines trąšas, kuriose yra didesnis fosforo (P) ir kalio (K) kiekis, palyginti su azotu (N), pavyzdžiui, trąšas, skirtas žydinčioms gėlėms.
Tręšti galima tiek biriomis, tiek skystomis trąšomis. Birias, lėto atpalaidavimo trąšas geriausia įterpti į dirvą pavasarį aplink augalą. Jos palaipsniui tirps ir aprūpins augalą maistinėmis medžiagomis visą sezoną. Skystomis trąšomis augalus galima laistyti kas 3-4 savaites aktyvaus augimo ir žydėjimo periodu. Svarbu visada laikytis gamintojo nurodytų normų, nes pertręšimas gali būti žalingesnis nei maistinių medžiagų trūkumas. Taip pat svarbu tręšti ant drėgnos dirvos, kad nebūtų nudegintos augalo šaknys.
Vairāk rakstu par šo tēmu
Pagrindinės maistinės medžiagos ir jų svarba
Kad paprastoji dedešva augtų sveika ir gyvybinga, jai, kaip ir visiems augalams, reikalingas tam tikras maistinių makro- ir mikroelementų balansas. Trys pagrindiniai makroelementai, kurių reikia didžiausiais kiekiais, yra azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Kiekvienas iš jų atlieka skirtingą, bet gyvybiškai svarbią funkciją augalo vystymesi. Supratimas, kaip šie elementai veikia, padeda pasirinkti tinkamas trąšas ir pritaikyti tręšimo strategiją pagal augalo poreikius konkrečiu augimo etapu.
Azotas (N) yra atsakingas už vegetatyvinį augimą – lapų ir stiebų vystymąsi. Jis yra chlorofilo, molekulės, kuri leidžia augalams vykdyti fotosintezę ir gaminti energiją, sudedamoji dalis. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, dedešvai reikia pakankamai azoto, kad suformuotų stiprų ir vešlų kerą. Azoto trūkumą rodo sulėtėjęs augimas, blyškūs, gelsvi lapai (ypač apatiniai) ir bendras augalo silpnumas. Tačiau azoto perteklius yra taip pat žalingas – jis skatina pernelyg gausų lapų augimą, o žiedų susidaro mažai, stiebai tampa silpni ir linkę išgulti.
Fosforas (P) atlieka kritinį vaidmenį energijos perdavimo procesuose, šaknų sistemos vystymesi ir, svarbiausia, žiedų bei sėklų formavimesi. Pakankamas fosforo kiekis yra būtinas, kad dedešva suformuotų gausius žiedpumpurius ir gausiai žydėtų. Fosforo trūkumas gali pasireikšti silpnu žydėjimu, mažesniais žiedais, o kartais lapai gali įgauti purpurinį atspalvį. Šis elementas ypač svarbus prieš žydėjimo sezoną ir jo metu.
Kalis (K) yra universalus augalo “sveikatos reguliatorius”. Jis stiprina ląstelių sieneles, todėl augalas tampa tvirtesnis ir atsparesnis ligoms, kenkėjams bei nepalankioms aplinkos sąlygoms, tokioms kaip sausra ar šalnos. Kalis taip pat svarbus vandens apykaitai augale, fermentų aktyvavimui ir bendram gyvybingumui palaikyti. Jis padeda išlaikyti ryškias ir sodrias žiedų spalvas. Kalio trūkumą gali išduoti gelstantys ir džiūstantys lapų kraštai, silpni stiebai ir bendras augalo vytulys.
Vairāk rakstu par šo tēmu
Organinės trąšos ir jų naudojimas
Organinės trąšos yra puikus ir gamtai draugiškas pasirinkimas paprastosios dedešvos tręšimui. Skirtingai nuo mineralinių trąšų, kurios suteikia greitą, bet trumpalaikį efektą, organinės medžiagos veikia lėtai, palaipsniui atpalaiduodamos maistines medžiagas ir ilgam laikui pagerindamos pačią dirvožemio kokybę. Vienas geriausių organinių trąšų šaltinių yra gerai subrendęs kompostas. Jame gausu ne tik visų augalui reikalingų maistinių medžiagų, bet ir naudingų mikroorganizmų, kurie gerina dirvožemio struktūrą, didina humuso kiekį ir padeda augalui lengviau pasisavinti maisto medžiagas. Kompostą geriausia įterpti į dirvą pavasarį, prieš sodinant, arba paskleisti kaip mulčią aplink jau augančius augalus.
Gerai perpuvęs mėšlas (arklių, karvių) taip pat yra vertingas maistinių medžiagų, ypač azoto, šaltinis. Svarbu naudoti tik visiškai perpuvusį mėšlą, nes šviežias gali nudeginti augalų šaknis ir turėti piktžolių sėklų. Perpuvusį mėšlą, kaip ir kompostą, galima įterpti į dirvą rudenį arba ankstyvą pavasarį. Tai suteiks augalui puikų startą vegetacijos pradžioje ir užtikrins sveiką lapijos augimą.
Medžio pelenai yra puikus kalio ir kalcio šaltinis, taip pat juose yra įvairių mikroelementų. Pelenai ne tik patręšia, bet ir mažina dirvožemio rūgštingumą, o tai ypač patinka paprastajai dedešvai, kuri mėgsta neutralų ar šiek tiek šarminį dirvožemį. Pelenus galima atsargiai išbarstyti aplink augalus ankstyvą pavasarį ir lengvai įterpti į dirvos paviršių. Tačiau su pelenais reikia elgtis saikingai, nes per didelis jų kiekis gali per daug sušarminti dirvą ir sutrikdyti kitų maistinių medžiagų įsisavinimą.
Žolelių raugai, pavyzdžiui, dilgėlių ar dirvinių asiūklių, yra puikios skystos organinės trąšos, kurias galima lengvai pasigaminti patiems. Dilgėlių raugas yra turtingas azoto ir mikroelementų, todėl puikiai tinka tręšimui pavasarį, skatinant augimą. Asiūklių nuoviras, turtingas silicio, stiprina augalų audinius ir didina jų atsparumą grybelinėms ligoms. Skiestu raugu (paprastai santykiu 1:10 su vandeniu) dedešvas galima laistyti kas kelias savaites aktyvaus augimo periodu.
Mineralinės trąšos: kada ir kaip naudoti
Nors organinės trąšos yra puikus pagrindas, kartais, ypač jei dirvožemis labai nualintas arba siekiama ypač gausaus žydėjimo, galima pasitelkti ir mineralines trąšas. Jos veikia greitai ir gali efektyviai papildyti trūkstamų elementų atsargas. Svarbiausia taisyklė naudojant mineralines trąšas – saikas ir teisingas laikas. Geriausia rinktis kompleksines trąšas, skirtas žydinčioms gėlėms, kuriose maistinių elementų (N-P-K) santykis yra subalansuotas pagal augalo poreikius skirtingais augimo etapais.
Ankstyvą pavasarį, kai paprastoji dedešva pradeda aktyvų augimą, galima naudoti trąšas su šiek tiek didesniu azoto (N) kiekiu, kad paskatintumėte vešlios lapijos formavimąsi. Tačiau, kaip jau minėta, su azotu nereikėtų persistengti. Geresnis pasirinkimas yra subalansuotos trąšos, pavyzdžiui, su N-P-K santykiu 10-10-10. Jas galima išbarstyti aplink augalą ir lengvai įterpti į dirvą, laikantis gamintojo nurodytų normų.
Artėjant žydėjimo laikotarpiui, maždaug gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, tręšimo strategiją reikėtų pakeisti. Šiuo metu augalui labiau reikia fosforo (P) ir kalio (K). Todėl reikėtų rinktis trąšas, kuriose šių elementų yra daugiau nei azoto, pavyzdžiui, su N-P-K santykiu 5-10-10 arba panašiu. Šios trąšos skatins gausų žiedpumpurių formavimąsi, ryškesnes žiedų spalvas ir bendrą augalo atsparumą. Tokiomis trąšomis galima tręšti kas 3-4 savaites iki vasaros vidurio.
Naudojant bet kokias mineralines trąšas, būtina laikytis kelių svarbių taisyklių. Visada tręškite ant drėgnos dirvos – geriausia po lietaus arba po gausaus palaistymo. Tręšiant ant sausos žemės, didelė trąšų koncentracija gali nudeginti jautrias augalo šaknis. Taip pat svarbu vengti trąšų patekimo ant lapų ir stiebų. Po tręšimo biriosiomis trąšomis, naudinga dar kartą švelniai palaistyti, kad granulės pradėtų tirpti ir maistinės medžiagos greičiau pasiektų šaknis.
Maistinių medžiagų trūkumo ir pertekliaus požymiai
Atidus augalo stebėjimas gali padėti laiku pastebėti maistinių medžiagų disbalanso požymius ir imtis atitinkamų veiksmų. Maistinių medžiagų trūkumas dažniausiai pasireiškia lapų spalvos pokyčiais ir sulėtėjusiu augimu. Azoto trūkumą, kaip minėta, išduoda bendras lapų pageltimas, ypač pradedant nuo senesnių, apatinių lapų. Augalas atrodo skurdus, jo stiebai ploni, o augimas lėtas.
Fosforo trūkumas gali būti sunkiau pastebimas. Augimas taip pat sulėtėja, o lapai gali tapti neįprastai tamsiai žali, kartais su purpuriniu ar violetiniu atspalviu, ypač kraštuose. Žydėjimas būna menkas, žiedai smulkūs. Kalio trūkumas dažniausiai pasireiškia lapų kraštų pageltimu ir parudavimu, kuris vėliau plinta į lapo vidurį. Atrodo, lyg lapų kraštai būtų apdeginti. Augalas tampa neatsparus ligoms ir sausrai.
Mikroelementų, tokių kaip geležis, magnis ar manganas, trūkumas taip pat gali sukelti specifinius simptomus. Pavyzdžiui, geležies trūkumui būdinga chlorozė – jaunų, viršūninių lapų pageltimas, tačiau lapų gyslos lieka žalios. Magnio trūkumas taip pat sukelia chlorozę, bet ji dažniausiai pasireiškia tarp gyslų senesniuose, apatiniuose lapuose, kartais sukuria “eglutės” raštą.
Pernelyg gausus tręšimas, arba maistinių medžiagų perteklius, yra ne mažiau žalingas. Bendras pertręšimo požymis yra lapų kraštų parudavimas ir džiūvimas, primenantis nudegimą. Tai yra druskų pertekliaus dirvožemyje pasekmė. Azoto perteklius sukelia pernelyg vešlų, tamsiai žalių lapų augimą, silpnus, vandeningus stiebus ir labai menką žydėjimą. Pastebėjus pertręšimo požymius, reikia nedelsiant nutraukti tręšimą ir keletą kartų gausiai perlieti dirvą švariu vandeniu, kad druskų perteklius išsiplautų iš šaknų zonos.
Tręšimo kalendorius ir praktiniai patarimai
Norint supaprastinti paprastosios dedešvos tręšimo procesą, galima sudaryti apytikslį tręšimo kalendorių, tačiau visada reikia atsižvelgti į konkrečias dirvožemio sąlygas ir augalo būklę. Svarbiausia yra paruošti dirvą prieš sodinimą. Rudenį arba ankstyvą pavasarį į būsimo gėlyno vietą įterpkite gausų sluoksnį komposto arba perpuvusio mėšlo. Tai sukurs puikų maistinį pagrindą visam sezonui ir gali būti, kad papildomo tręšimo visai neprireiks.
Ankstyvą pavasarį (kovo pabaigoje – balandžio pradžioje), kai augalai pradeda vegetuoti, įvertinkite jų būklę. Jei dirva derlinga ir augalai atrodo sveiki, papildomai tręšti nereikia. Jei dirva skurdesnė arba augalai auga silpnai, galima aplink juos išbarstyti ploną sluoksnį komposto arba patręšti subalansuotomis lėto atpalaidavimo kompleksinėmis trąšomis. Šiuo laikotarpiu taip pat tinka medžio pelenai, kurie suteiks kalio ir sumažins dirvos rūgštingumą.
Vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje (gegužės – birželio mėn.), kai dedešva ruošiasi žydėti, yra tinkamas metas patręšti trąšomis, skirtomis žydintiems augalams, kuriose daugiau fosforo ir kalio. Tai galima padaryti vieną ar du kartus. Skystas trąšas galima naudoti kas 3-4 savaites. Šis tręšimas paskatins gausesnį žiedų formavimąsi ir ilgesnį žydėjimo periodą.
Vasaros viduryje (liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje) paprastai tręšimas jau nutraukiamas. Augalas jau būna pasiekęs savo augimo piką, o papildomas tręšimas, ypač azoto trąšomis, gali skatinti naujų ūglių augimą, kurie nespės subręsti iki žiemos. Nuo vasaros vidurio augalas turėtų pamažu ruoštis ramybės periodui. Rudenį tręšti mineralinėmis trąšomis griežtai nerekomenduojama. Vietoj to, po paskutinio genėjimo, dirvą aplink augalą galima pamulčiuoti storu komposto sluoksniu, kuris per žiemą lėtai pūdamas praturtins dirvą ir paruoš ją naujam sezonui.
