Šviesa yra pagrindinis energijos šaltinis, varantis fotosintezės procesą, kurio metu augalai anglies dioksidą ir vandenį paverčia organinėmis medžiagomis, būtinomis jų augimui ir vystymuisi. Pupelės, kaip ir dauguma daržovių, yra šviesomėgiai augalai, kurių derlingumas ir derliaus kokybė tiesiogiai priklauso nuo gauto saulės šviesos kiekio, intensyvumo ir trukmės. Nepakankamas apšvietimas gali lemti menką derlių, prastą ankščių kokybę ir padidėjusį jautrumą ligoms. Supratimas apie pupelių šviesos poreikius yra būtinas norint teisingai parinkti auginimo vietą, optimizuoti sodinimo schemą ir užtikrinti maksimalų augalų produktyvumą.
Fotosintezė ir šviesos svarba augimui
Fotosintezė yra fundamentalus biologinis procesas, be kurio nebūtų įmanoma augalų gyvybė. Jo metu augalo lapuose esantis žalias pigmentas chlorofilas sugeria saulės šviesos energiją. Ši energija panaudojama cheminių reakcijų grandinėje, kurios metu iš oro paimtas anglies dioksidas ir iš dirvožemio paimtas vanduo virsta gliukoze (cukrumi) ir deguonimi. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis ir statybinė medžiaga, kurią augalas naudoja savo audinių – šaknų, stiebų, lapų, žiedų ir vaisių – augimui. Taigi, kuo daugiau šviesos gauna pupelės, tuo intensyviau vyksta fotosintezė ir tuo daugiau „maisto” augalas pasigamina savo poreikiams.
Šviesos intensyvumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių. Pupelės geriausiai auga ir dera esant pilnam saulės apšvietimui, kai saulė apšviečia augalus bent 6-8 valandas per dieną. Esant dideliam šviesos intensyvumui, fotosintezės greitis yra didžiausias. Jei pupelės auginamos pavėsyje, kur šviesos intensyvumas yra mažas, fotosintezės procesas sulėtėja. Dėl to augalai pagamina mažiau energijos, jų augimas sulėtėja, stiebai ištįsta, tampa silpni ir trapūs, bandydami pasiekti šviesą. Šis reiškinys vadinamas etiolizacija.
Šviesos trūkumas tiesiogiai veikia ir derliaus formavimąsi. Pavėsyje augančios pupelės formuoja mažiau žiedų, o didelė dalis jų nubyra neužmezgę ankščių. Užsimezgusios ankštys būna smulkesnės, prastesnio skonio, o šparaginių pupelių ankštys gali būti plonesnės ir blyškesnės spalvos. Taip pat, esant nepakankamam apšvietimui, augalai tampa labiau pažeidžiami ligų, ypač grybinių, nes pavėsyje ilgiau išsilaiko drėgmė, kuri yra palanki patogenams vystytis.
Svarbus ne tik šviesos intensyvumas, bet ir jos spektras. Saulės šviesa susideda iš įvairių spalvų bangų. Fotosintezei augalai efektyviausiai naudoja mėlyną ir raudoną šviesos spektrą. Mėlyna šviesa yra ypač svarbi vegetatyviniam augimui – lapų ir stiebų vystymuisi, o raudona šviesa reguliuoja žydėjimą ir derėjimo procesus. Pilnas saulės spektras užtikrina, kad augalas gaus visų reikiamų bangų ilgių šviesą subalansuotam vystymuisi.
Daugiau straipsnių šia tema
Optimalios auginimo vietos parinkimas
Atsižvelgiant į didelį pupelių šviesos poreikį, teisingas auginimo vietos parinkimas yra esminis sėkmės faktorius. Geriausia vieta pupelių lysvei yra atvira, saulėta erdvė, kurios neužstoja pastatai, medžiai ar aukšti krūmai. Ideali yra pietinė arba pietvakarinė sklypo pusė, kur saulė šviečia ilgiausiai ir intensyviausiai per visą dieną. Rytinė pusė taip pat gali būti tinkama, ypač jei ji yra apšviesta pirmoje dienos pusėje, tačiau derlius gali būti šiek tiek menkesnis nei auginant pietinėje pusėje.
Reikėtų vengti šiaurinės sklypo pusės, taip pat vietų, kurios didžiąją dienos dalį yra pastatų ar aukštų augalų šešėlyje. Net ir dalinis pavėsis, trunkantis kelias valandas per dieną, gali neigiamai paveikti derlingumą. Planuojant daržą, svarbu atsižvelgti į visų auginamų kultūrų aukštį ir išdėstymą. Aukštesnius augalus, tokius kaip kukurūzai, saulėgrąžos ar vijoklinės pupelės ant aukštų atramų, reikėtų sodinti šiaurinėje lysvės pusėje, kad jie neužstotų saulės žemesniems augalams, tokiems kaip krūminės pupelės, salotos ar ridikėliai.
Planuojant vijoklinių pupelių auginimą, svarbu ne tik parinkti saulėtą vietą, bet ir užtikrinti, kad atramos būtų pakankamai tvirtos ir aukštos. Vijoklinės pupelės, augdamos aukštyn, stengiasi gauti kuo daugiau šviesos, todėl apatiniai lapai natūraliai gauna mažiau apšvietimo. Svarbu, kad atramų konstrukcija leistų augalams laisvai vytis ir nesudarytų pernelyg tankaus lapijos kupolo, kuris užstotų šviesą apatinei augalo daliai ir trukdytų oro cirkuliacijai.
Jei saulėto ploto darže trūksta, galima išbandyti auginimą konteineriuose ar pakeltose lysvėse. Tai suteikia lankstumo, nes konteinerius galima perkelti į saulėčiausią vietą ir keisti jų poziciją priklausomai nuo saulės judėjimo. Pakeltos lysvės taip pat gali būti geras sprendimas, nes jose dirva greičiau įšyla pavasarį, o tinkamai suplanavus jų išdėstymą, galima maksimaliai išnaudoti saulės šviesą.
Šviesos įtaka augalų tankumui ir išdėstymui
Optimalus augalų tankumas lysvėje yra tiesiogiai susijęs su šviesos poreikiu. Per tankiai susodinti augalai pradeda konkuruoti tarpusavyje ne tik dėl vandens ir maisto medžiagų, bet ir dėl šviesos. Viršutiniai lapai užstoja šviesą apatiniams, todėl apatinė augalo dalis gauna mažai energijos, prasčiau vystosi ir tampa pažeidžiamesnė ligoms. Dėl šviesos trūkumo apatiniai lapai gali pagelsti ir nukristi, o tai sumažina bendrą fotosintezės plotą ir augalo produktyvumą.
Sodinant krūmines pupeles, būtina laikytis rekomenduojamų atstumų tarp eilių ir tarp augalų eilėje. Paprastai rekomenduojamas atstumas tarp eilių yra 40-50 cm. Toks tarpas užtikrina, kad net ir suaugę augalai neužstos vieni kitiems šviesos ir bus pakankama oro cirkuliacija. Eilėje tarp augalų paliekamas 8-10 cm tarpas. Nors iš pradžių gali atrodyti, kad lysvė yra per reta, tačiau augalams augant, jie užpildys erdvę. Geriau turėti šiek tiek mažiau, bet sveikų ir gerai apšviestų augalų, nei daug suspaustų ir dėl šviesos konkuruojančių augalų.
Lysvių orientacija taip pat turi reikšmės. Jei įmanoma, pupelių eiles geriausia orientuoti šiaurės-pietų kryptimi. Esant tokiai orientacijai, saulė, judėdama iš rytų į vakarus, tolygiai apšviečia abi eilių puses per visą dieną. Jei eilės orientuotos rytų-vakarų kryptimi, pietinėje pusėje esanti eilė gali užstoti šviesą šiaurinėje pusėje esančiai eilei, ypač kai saulė yra žemai.
Svarbu reguliariai ravėti piktžoles. Piktžolės ne tik atima iš pupelių vandenį ir maisto medžiagas, bet ir aukštesnės piktžolės gali užstoti šviesą jauniems daigams ir lėtinti jų augimą. Ypač svarbu palaikyti švarią lysvę ankstyvose augimo stadijose, kol pupelės dar yra mažos ir negali konkuruoti su greitai augančiomis piktžolėmis.
Fotoperiodizmas ir jo įtaka žydėjimui
Fotoperiodizmas – tai augalų reakcija į dienos ir nakties ilgio kaitą. Priklausomai nuo šios reakcijos, augalai skirstomi į trumpadienius, ilgadienius ir neutralius. Ši savybė lemia, kada augalas pereis iš vegetatyvinio augimo (lapų ir stiebų auginimo) į generatyvinį (žiedų ir vaisių formavimo). Dauguma pupelių veislių, auginamų vidutinio klimato juostoje, yra neutralios dienos ilgio atžvilgiu. Tai reiškia, kad jos pradeda žydėti pasiekusios tam tikrą brandos stadiją, nepriklausomai nuo dienos ilgio.
Tačiau kai kurios, ypač senesnės arba iš pietesnių platumų kilusios veislės, gali būti jautrios dienos ilgiui ir priklausyti trumpadienių augalų grupei. Trumpadieniai augalai žydi tik tada, kai dienos ilgis yra trumpesnis už tam tikrą kritinę ribą (paprastai mažiau nei 12-14 valandų). Auginant tokias veisles ilgų vasaros dienų sąlygomis, jos gali auginti vešlią lapiją, bet nežydėti arba žydėti labai vėlai, rudenį, kai dienos pradeda trumpėti. Dėl šios priežasties derliaus galima ir nesulaukti.
Renkantis pupelių veisles, ypač jei perkate sėklas iš neįprastų šaltinių ar mainotės su kitais daržininkais, svarbu atkreipti dėmesį į veislės kilmę ir jos adaptaciją prie vietos sąlygų. Veislės, selekcionuotos ir pritaikytos auginti konkrečiame regione, paprastai būna neutralios dienos ilgio atžvilgiu ir puikiai dera vietos klimato sąlygomis. Problemos dažniausiai kyla bandant auginti veisles iš regionų, kur dienos ilgis vegetacijos metu ženkliai skiriasi.
Šviesos kokybė taip pat gali turėti įtakos žydėjimui. Jau minėta, kad raudonos spalvos spektras yra svarbus žydėjimo procesų reguliavimui. Nors natūralioje saulės šviesoje šio spektro pakanka, auginant pupeles dirbtinio apšvietimo sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamiuose ar patalpose, svarbu naudoti specialias augalų auginimo lempas, kurios skleidžia pilną spektrą, įskaitant ir raudonąją šviesą, kad būtų stimuliuojamas normalus žydėjimas ir derėjimas.
