Šviesa yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių bet kurio augalo, įskaitant ir japonišką dekoratyvinę vyšnią, gyvybingumą, augimą ir, svarbiausia, gebėjimą žydėti. Būtent saulės šviesa yra energijos šaltinis fotosintezės procesui, kurio metu augalas pasigamina maisto medžiagas, būtinas visiems gyvybiniams procesams. Todėl suprasti, kiek šviesos reikia šiam nuostabiam medžiui, ir parinkti jam tinkamiausią vietą sode yra esminė sėkmingo auginimo sąlyga. Tinkamas apšvietimas ne tik užtikrina gausų žydėjimą, bet ir padeda išlaikyti sveiką, tankią lają bei didina medžio atsparumą ligoms.
Japoniška dekoratyvinė vyšnia yra šviesamėgis augalas, o tai reiškia, kad jai reikia daug tiesioginės saulės šviesos. Idealios sąlygos šiam medžiui yra tada, kai jis gauna mažiausiai šešias, o dar geriau – aštuonias ar daugiau valandų tiesioginių saulės spindulių per dieną. Tokiomis sąlygomis medis auga energingai, formuoja tankią, simetrišką lają ir, svarbiausia, sukrauna didžiulį kiekį žiedpumpurių, kurie pavasarį virsta įspūdinga žiedų jūra. Šviesos gausa tiesiogiai lemia žydėjimo intensyvumą.
Sodinant japonišką vyšnią, būtina rinktis atvirą, saulėtą sodo vietą. Reikėtų vengti sodinti ją arti aukštų pastatų, tankių medžių ar gyvatvorių, kurie mestų šešėlį didžiąją dienos dalį. Net ir dalinis pavėsis, kai medis saulės gauna tik kelias valandas per dieną, gali neigiamai paveikti jo dekoratyvumą. Nors augalas tokiomis sąlygomis gali išgyventi, jo laja bus retesnė, šakos ištįsę, siekdamos šviesos, o žydėjimas bus labai skurdus arba jo gali nebūti visai.
Ypač svarbi yra rytinė saulė. Kai saulės spinduliai apšviečia medį nuo pat ryto, jie greitai nudžiovina rasą nuo lapų ir žiedų. Tai yra labai svarbus veiksnys, padedantis išvengti grybelinių ligų, tokių kaip miltligė, moniliozė ar dėmėtligės, plitimo. Drėgna aplinka yra ideali terpė grybų sporoms daugintis, todėl kuo greičiau lapai nudžiūsta, tuo mažesnė tikimybė, kad medis susirgs. Taigi, vieta, kurią saulė apšviečia nuo ryto iki popietės, yra pati geriausia.
Be tiesioginio poveikio žydėjimui ir sveikatai, pakankamas šviesos kiekis taip pat stiprina medį. Gerai apšviestas medis yra atsparesnis nepalankiems aplinkos veiksniams, tokiems kaip sausra ar šalčiai, taip pat geriau kovoja su ligomis ir kenkėjais. Šviesos stygius, atvirkščiai, sukelia augalui stresą, jį silpnina ir daro jautresnį įvairioms problemoms. Todėl investicija į tinkamos vietos parinkimą atsiperka su kaupu per visą medžio gyvenimą.
Daugiau straipsnių šia tema
Šviesos trūkumo pasekmės
Šviesos trūkumas, arba augimas pavėsyje, japoniškai dekoratyvinei vyšniai sukelia eilę neigiamų pasekmių, kurios akivaizdžiai atsispindi medžio išvaizdoje ir sveikatoje. Ryškiausias ir labiausiai nuviliantis sodininką požymis yra silpnas žydėjimas arba visiškas jo nebuvimas. Norint suformuoti gausybę žiedpumpurių, medžiui reikia sukaupti daug energijos, o tai įmanoma tik vykstant intensyviai fotosintezei, kuriai būtina saulės šviesa. Pavėsyje augantis medis visas savo ribotas energijos atsargas skiria išgyvenimui ir augimui, todėl žiedams energijos tiesiog nebelieka.
Kitas akivaizdus šviesos trūkumo simptomas yra medžio lajos pokyčiai. Vietoj tankios, kompaktiškos ir simetriškos lajos, būdingos sveikam medžiui, pavėsyje augančios sakuros laja tampa reta, netaisyklinga ir ištįsusi. Šakos, bandydamos pasiekti šviesą, auga ilgos, plonos ir silpnos, dažnai viena kryptimi – link artimiausio šviesos šaltinio. Toks reiškinys vadinamas fototropizmu. Dėl to medis praranda savo dekoratyvią formą, atrodo nesveikas ir apleistas.
Lapai taip pat reaguoja į šviesos trūkumą. Jie gali būti didesni, bet plonesni ir ne tokie sodriai žali kaip saulėje augančių medžių lapai. Kai kurios veislės, turinčios purpurinius ar rausvus lapus, pavėsyje praranda savo spalvinį intensyvumą ir tampa tiesiog žalsvos. Be to, dėl prastos oro cirkuliacijos ir lėčiau džiūstančios drėgmės ant lapų pavėsyje augantys medžiai yra daug jautresni grybelinėms ligoms.
Ilgalaikėje perspektyvoje nuolatinis šviesos stygius silpnina visą medį. Sulėtėja jo augimas, mediena tampa ne tokia tvirta, mažėja atsparumas šalčiui. Nusilpęs medis tampa lengvesniu grobiu įvairiems kenkėjams ir ligų sukėlėjams. Jei pastebite, kad jūsų japoniška vyšnia nežydi, auga silpnai, o jos laja reta, pirmiausia įvertinkite, ar ji gauna pakankamai saulės šviesos. Kartais vienintelis sprendimas gali būti medelio persodinimas į saulėtesnę vietą.
Daugiau straipsnių šia tema
Idealios vietos parinkimas sode
Tinkamos vietos parinkimas yra esminis žingsnis, užtikrinantis, kad japoniška vyšnia gaus reikiamą šviesos kiekį. Planuojant sodo dizainą, reikia atsižvelgti į saulės judėjimą dangaus skliautu per dieną ir per metus. Geriausia vieta sakurai yra pietinėje arba pietvakarinėje sodo pusėje, kur saulė šviečia ilgiausiai ir intensyviausiai. Rytinė pusė taip pat yra geras pasirinkimas, nes, kaip minėta, rytinė saulė greitai nudžiovina rasą.
Prieš sodinant medelį, svarbu įvertinti aplinką ir galimus šešėlių šaltinius. Atkreipkite dėmesį į pastatus, aukštus medžius, tvoras. Svarbu prisiminti, kad šešėliai keičia savo ilgį ir padėtį priklausomai nuo paros ir metų laiko. Vasarą, kai saulė yra aukštai, šešėliai yra trumpesni, o pavasarį ir rudenį – ilgesni. Taip pat reikia įvertinti ateities perspektyvą: ar šalia neauga jauni medžiai, kurie po kelerių metų gali užgožti jūsų vyšnią?
Svarbu palikti pakankamai erdvės aplink medį. Nereikėtų sodinti sakuros per arti kitų didelių augalų. Užaugęs medis neturėtų liestis su kitų medžių ar krūmų šakomis. Tai ne tik užtikrins geresnį apšvietimą iš visų pusių, bet ir pagerins oro cirkuliaciją, kuri yra svarbi ligų prevencijai. Atsižvelkite į galutinį pasirinktos veislės dydį – lajos plotį ir aukštį – ir palikite atitinkamą atstumą iki pastatų, takelių ar kitų augalų.
Jei jūsų sodas yra mažas arba didžioji jo dalis yra pavėsyje, tai nereiškia, kad turite visiškai atsisakyti svajonės auginti sakurą. Tokiu atveju galima rinktis nykštukines ar kolonines veisles, kurioms reikia mažiau vietos ir kurias lengviau įkomponuoti saulėtame sodo kampelyje. Taip pat galima auginti sakuras dideliuose vazonuose ar konteineriuose, kuriuos galima perkelti į saulėčiausią vietą terasoje ar balkone.
Šviesos ir kitų auginimo sąlygų sąveika
Šviesos poreikis yra glaudžiai susijęs su kitais svarbiais auginimo veiksniais, tokiais kaip laistymas, tręšimas ir dirvožemis. Šių veiksnių visuma lemia bendrą augalo sveikatą. Pavyzdžiui, saulėtoje, atviroje vietoje augantis medis gaus daug šviesos, tačiau dirvožemis tokioje vietoje greičiau išdžiūsta. Todėl laistymui reikės skirti daugiau dėmesio, ypač karštais ir sausais periodais. Saulė taip pat skatina intensyvesnį augimą, o tai reiškia, kad medžiui reikės daugiau maisto medžiagų, todėl reguliarus tręšimas tampa svarbesnis.
Intensyvi saulės šviesa, ypač pietinėje pusėje prie baltos sienos, kuri atspindi šilumą, gali sukelti ir tam tikrų problemų, pavyzdžiui, kamieno perkaitimą ar net nudegimus, ypač jauniems medeliams. Būtent dėl šios priežasties rekomenduojama balinti jaunų medelių kamienus. Taip pat karštomis vasaros dienomis dirvožemis aplink medį gali stipriai įkaisti, todėl mulčiavimas tampa ypač naudingas – jis ne tik sulaiko drėgmę, bet ir apsaugo šaknis nuo perkaitimo.
Pavėsingoje vietoje situacija yra priešinga. Čia dirvožemis ilgiau išlieka drėgnas, todėl didėja perlaistymo ir šaknų puvinio rizika. Laistyti tokioje vietoje augantį medį reikia daug rečiau ir atsargiau. Dėl lėtesnio augimo maisto medžiagų poreikis taip pat yra mažesnis, todėl tręšti reikia saikingiau. Tačiau, kaip jau buvo minėta, jokia priežiūra nekompensuos šviesos trūkumo, jei norima sulaukti gausaus žydėjimo.
Svarbu rasti pusiausvyrą tarp visų šių veiksnių. Suteikdami medžiui pakankamai šviesos, jūs sudarote pagrindinę sąlygą jo klestėjimui. Tuomet, pritaikydami laistymą ir tręšimą prie konkrečių sąlygų (saulėta ir sausa ar saulėta ir drėgna vieta), galėsite užtikrinti, kad jūsų japoniška vyšnia augs sveika, stipri ir kasmet džiugins jus savo nepakartojamu grožiu.
Prisitaikymas prie besikeičiančių apšvietimo sąlygų
Bėgant metams, apšvietimo sąlygos sode gali keistis. Gali užaugti kaimynų pasodinti medžiai, atsirasti naujų statinių ar tiesiog pasikeisti jūsų pačių sodo augmenija. Dėl šių priežasčių vieta, kuri anksčiau buvo saulėta, gali tapti pavėsinga. Svarbu periodiškai įvertinti apšvietimo sąlygas ir stebėti, kaip į tai reaguoja jūsų japoniška vyšnia. Jei pastebite, kad žydėjimas silpnėja, o laja retėja, tai gali būti pirmasis ženklas, kad medžiui pradėjo trūkti šviesos.
Jei šešėlį meta jūsų pačių sode augantys medžiai ar krūmai, problemą galima išspręsti genėjimu. Pakėlus medžių lajas ar praretinus per tankius krūmus, galima ženkliai pagerinti apšvietimą. Kartais net kelių didelių šakų pašalinimas gali atverti kelią saulei ir atgaivinti pavėsyje atsidūrusį augalą. Šį darbą geriausia planuoti ir atlikti tinkamu genėjimui metu.
Jei šešėlio šaltinio pašalinti neįmanoma (pvz., pastatas ar kaimynų medis), o japoniškos vyšnios būklė akivaizdžiai prastėja, galima svarstyti apie radikalų sprendimą – medelio persodinimą. Tai yra sudėtingas ir rizikingas procesas, ypač jei medis jau yra subrendęs. Geriausia persodinti rudenį, vegetacijai pasibaigus, arba ankstyvą pavasarį, kol dar nepradėjo sprogti pumpurai. Medį reikia iškasti su kuo didesniu žemės gumulu, stengiantis kuo mažiau pažeisti šaknis. Po persodinimo medžiui reikės labai atidžios priežiūros.
Kai kuriais atvejais, jei medis jau per didelis persodinti, tenka susitaikyti su esama situacija ir džiaugtis medžiu kaip lapuočiu, o ne žydinčiu augalu. Tačiau planuojant sodinti naują japonišką vyšnią, visada reikia gerai apgalvoti vietą ir įvertinti ilgalaikes perspektyvas. Teisingas sprendimas sodinimo metu sutaupys daug rūpesčių ateityje ir leis mėgautis maksimaliu šio augalo dekoratyvumu.
