Nors penkialapis vinvytis yra žinomas kaip ypač nereiklus ir atsparus augalas, galintis augti net ir skurdesnėse dirvose, tinkamas ir subalansuotas tręšimas gali ženkliai pagerinti jo augimo greitį, lapijos tankumą, spalvos intensyvumą ir bendrą gyvybingumą. Maistinės medžiagos yra statybiniai blokai, būtini augalo fotosintezei, augimui ir atsparumui nepalankioms sąlygoms palaikyti. Supratimas, kokių medžiagų, kada ir kokiais kiekiais reikia šiam vijokliui, leis tau džiaugtis sveiku ir vešliu augalu, kuris taps tikra sodo puošmena. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius penkialapio vinvyčio mitybos poreikius ir pateiksime praktinių tręšimo patarimų.
Penkialapis vinvytis, kaip ir dauguma augalų, reikalauja trijų pagrindinių makroelementų: azoto (N), fosforo (P) ir kalio (K). Azotas yra svarbiausias lapų ir ūglių augimui, jis atsakingas už vešlią, žalią masę. Fosforas yra būtinas stiprios šaknų sistemos vystymuisi, taip pat skatina žydėjimą ir vaisių mezgimą (nors vinvyčio žiedai ir vaisiai nėra dekoratyvūs, sveika reprodukcinė sistema rodo bendrą augalo gyvybingumą). Kalis atlieka daugybę funkcijų – stiprina augalo ląstelių sieneles, didina atsparumą ligoms, sausrai, šalčiui ir padeda reguliuoti vandens apykaitą.
Be šių pagrindinių elementų, augalui taip pat reikalingi ir mikroelementai, tokie kaip magnis, kalcis, siera, geležis, manganas ir boras, nors jų reikia žymiai mažesniais kiekiais. Dažniausiai šių elementų pakankamai yra derlingame sodo dirvožemyje, tačiau skurdžiose, smėlingose ar ilgą laiką negerintose dirvose gali pasireikšti jų trūkumas. Pavyzdžiui, geležies trūkumas gali sukelti chlorozę, kai lapai pagelsta, o gyslos lieka žalios. Subalansuotos kompleksinės trąšos paprastai turi ir būtiną mikroelementų rinkinį.
Geriausias būdas nustatyti, ar dirvožemiui trūksta tam tikrų maistinių medžiagų, yra dirvožemio tyrimas. Tačiau daugeliu atvejų galima orientuotis pagal augalo išvaizdą. Jei vinvytis auga lėtai, jo lapai yra smulkūs, blyškūs ar gelsvi, tai gali būti ženklas, kad jam trūksta maistinių medžiagų, ypač azoto. Vis dėlto, prieš griebiantis trąšų, reikėtų įsitikinti, kad problema nėra susijusi su netinkamu laistymu, apšvietimu ar ligomis, nes šie veiksniai taip pat gali sukelti panašius simptomus.
Paprastai penkialapis vinvytis nėra reiklus tręšimui, ypač jei auga derlingoje žemėje. Dažnai pakanka vienkartinio tręšimo pavasarį arba dirvožemio pagerinimo organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip kompostas. Svarbu nepertręšti, ypač azoto trąšomis. Per didelis azoto kiekis gali sukelti pernelyg greitą ir silpną augimą, nauji ūgliai būna ištįsę, neatsparūs ligoms ir šalčiui. Saikingas tręšimas yra raktas į sveiką ir stiprų augalą.
Daugiau straipsnių šia tema
Tręšimo laikas ir dažnumas
Optimalus laikas tręšti penkialapį vinvytį yra pavasaris, prasidėjus aktyviai vegetacijai. Paprastai tai daroma balandžio arba gegužės mėnesį, kai augalas pradeda leisti naujus ūglius. Pavasarinis tręšimas suteikia augalui energijos impulsą visam augimo sezonui, skatina greitą lapijos formavimąsi ir užtikrina gerą bendrą būklę. Šiam tikslui geriausiai tinka subalansuotos, lėto atpalaidavimo kompleksinės trąšos, kurios maistines medžiagas atiduoda palaipsniui per kelis mėnesius.
Paprastai, jei dirvožemis yra pakankamai derlingas, vieno tręšimo pavasarį visiškai pakanka. Jauniems, neseniai pasodintiems augalams pirmaisiais metais tręšimas gali būti nereikalingas, jei sodinimo duobė buvo tinkamai paruošta su kompostu. Tačiau jei vinvytis auga labai skurdžiame, smėlingame dirvožemyje, gali prireikti papildomo tręšimo vasaros pradžioje. Tokiu atveju geriau rinktis skystas, greitai pasisavinamas trąšas, kuriomis augalas laistomas.
Svarbu vengti tręšimo vasaros pabaigoje ir rudenį, ypač azoto turinčiomis trąšomis. Vėlyvas tręšimas skatina naujų ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti ir pasiruošti žiemai. Tokie ūgliai yra labai pažeidžiami šalčio ir greičiausiai nušals. Paskutinis tręšimas turėtų būti atliekamas ne vėliau kaip liepos viduryje. Rudenį, jei yra poreikis, galima naudoti tik fosforo ir kalio trąšas (vadinamas rudeninėmis trąšomis), kurios neturi azoto. Šios trąšos padeda augalui geriau pasiruošti žiemai, stiprina šaknis ir didina atsparumą šalčiui.
Tręšimo dažnumas priklauso ir nuo pasirinktų trąšų tipo. Naudojant lėto atpalaidavimo granuliuotas trąšas, pakanka vieno karto per sezoną. Jei naudojamos skystos, greito poveikio trąšos, jas reikės naudoti dažniau, pavyzdžiui, kas 2-4 savaites pavasarį ir vasaros pradžioje, tačiau mažesnėmis koncentracijomis. Visada atidžiai perskaityk ir laikykitės trąšų gamintojo nurodymų, nes per didelė trąšų koncentracija gali nudeginti augalo šaknis ir padaryti daugiau žalos nei naudos.
Trąšų tipai: organinės ir mineralinės
Sodininkai gali rinktis iš dviejų pagrindinių trąšų tipų: organinių ir mineralinių (cheminių). Organinės trąšos yra natūralios kilmės, pavyzdžiui, kompostas, gerai perpuvęs mėšlas, biohumusas, kaulų miltai ar kraujomilčiai. Jų pagrindinis privalumas yra tai, kad jos ne tik aprūpina augalą maistinėmis medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą, didina humuso kiekį, skatina naudingų mikroorganizmų veiklą ir gerina vandens bei oro režimą dirvoje. Organinės trąšos veikia lėčiau, nes maistinės medžiagos iš jų atsipalaiduoja palaipsniui, vykstant irimo procesams.
Kompostas yra viena geriausių ir universaliausių organinių trąšų penkialapiam vinvyčiui. Jį galima naudoti kaip mulčią, pavasarį paskleidžiant 3-5 cm storio sluoksnį aplink augalo pagrindą. Lietus ir laistymo vanduo palaipsniui išplaus maistines medžiagas į gilesnius dirvožemio sluoksnius, maitindamas augalą visą sezoną. Gerai perpuvęs mėšlas taip pat yra puikus pasirinkimas, tačiau jį reikia naudoti atsargiai, nes šviežias mėšlas gali nudeginti augalo šaknis. Geriausia jį įterpti į dirvą rudenį arba naudoti jau kompostuotą.
Mineralinės trąšos yra pramoniniu būdu pagaminti cheminių junginių koncentratai. Jų privalumas – greitas poveikis, tiksli maistinių medžiagų sudėtis ir koncentracija. Jos būna granuliuotos (lėtesnio atpalaidavimo) arba skystos (greito poveikio). Penkialapiam vinvyčiui geriausiai tinka kompleksinės trąšos, pažymėtos NPK santykiu, pavyzdžiui, 10-10-10 arba 20-20-20, kas reiškia subalansuotą azoto, fosforo ir kalio kiekį. Tokios trąšos užtikrina, kad augalas gaus visas reikalingas pagrindines maistines medžiagas.
Nors mineralinės trąšos yra efektyvios, ilgalaikis ir gausus jų naudojimas gali nualinti dirvožemį, pakenkti mikroorganizmams ir sukelti druskų kaupimąsi. Todėl geriausias sprendimas yra integruotas požiūris – derinti organinių ir mineralinių trąšų naudojimą. Pavyzdžiui, pavasarį pagerinti dirvožemį kompostu, o prireikus, esant akivaizdiems maisto medžiagų trūkumo požymiams, papildomai patręšti nedideliu kiekiu greito poveikio mineralinių trąšų.
Kaip teisingai tręšti
Teisingas trąšų įterpimo būdas yra ne mažiau svarbus nei tinkamų trąšų ir laiko pasirinkimas. Granuliuotas trąšas reikėtų tolygiai paskleisti dirvožemio paviršiuje aplink augalo pagrindą, vadinamojoje lajos projekcijos zonoje. Venk trąšų pylimo tiesiai prie pat kamieno, nes tai gali jį pažeisti. Paskleidus granules, jas reikėtų švelniai įterpti į viršutinį dirvožemio sluoksnį grėbliuku ir gausiai palaistyti. Vanduo padės ištirpdyti granules ir nunešti maistines medžiagas prie šaknų.
Skystas trąšas reikia atskiesti vandeniu pagal gamintojo instrukciją ir šiuo tirpalu laistyti augalą. Laistyti reikėtų ant jau šiek tiek drėgno dirvožemio, o ne ant visiškai sauso, nes tai gali sukelti šaknų nudegimą. Prieš tręšiant skystomis trąšomis, naudinga augalą šiek tiek palaistyti švariu vandeniu. Tręšimo tirpalą pilk tolygiai aplink augalą, stengdamasis neaplieti lapų.
Svarbu laikytis saiko ir nepertręšti. Visada vadovaukis ant pakuotės nurodytomis normomis. Geriau patręšti šiek tiek mažesne doze, nei per didelė. Per didelis trąšų kiekis yra toksiškas augalui, sukelia šaknų pažeidimus, lapų džiūvimą ir net augalo žūtį. Atmink, kad penkialapis vinvytis yra augalas, kuris geriau toleruoja maistinių medžiagų trūkumą nei jų perteklių.
Po tręšimo svarbu stebėti augalo reakciją. Jei augalas atrodo sveikas, gerai auga, o lapai yra sodriai žalios spalvos, vadinasi, tręšimo režimas yra tinkamas. Jei pastebi neigiamus pokyčius, pavyzdžiui, apdegusius lapų kraštus, reikėtų nutraukti tręšimą ir kelis kartus gausiai palaistyti dirvožemį švariu vandeniu, kad būtų išplautas trąšų perteklius. Tręšimas yra pagalbinė priemonė, o ne panacėja, todėl pirmiausia reikia užtikrinti tinkamas augimo sąlygas: pakankamai saulės, vandens ir kokybišką dirvožemį.
Maistinių medžiagų trūkumo požymiai
Nors tai nutinka retai, kartais penkialapis vinvytis gali parodyti maistinių medžiagų trūkumo požymius. Gebėjimas juos atpažinti padės laiku imtis priemonių. Labiausiai paplitęs yra azoto trūkumas. Jo pagrindinis simptomas – bendras augimo sulėtėjimas, smulkūs, blyškiai žali arba gelsvi lapai. Pirmiausia pradeda gelsti senesni, apatiniai lapai, nes azotas yra mobilus elementas ir augalas jį perkelia iš senų lapų į jaunus augančius ūglius.
Fosforo trūkumas pasireiškia rečiau. Jam esant, lapai gali įgauti neįprastą, tamsiai žalią ar net violetinį atspalvį. Augimas taip pat sulėtėja, ypač šaknų vystymasis. Kalio trūkumas pirmiausia pasireiškia ant senesnių lapų. Jų kraštai pradeda gelsti, vėliau ruduoti ir džiūti, tarsi būtų apdeginti. Lapo vidurys gali likti žalias. Augalas tampa mažiau atsparus sausrai ir ligoms.
Magnio trūkumas sukelia tarpgyslinę chlorozę ant senesnių lapų – lapo audinys tarp gyslų pagelsta, o pačios gyslos lieka žalios, sudarydamos eglutės raštą. Geležies trūkumas sukelia panašius simptomus, tačiau jis pirmiausia pasireiškia ant jaunų, viršūninių lapų. Taip yra todėl, kad geležis yra nemobilus elementas ir augalas negali jo perkelti iš senų lapų į naujus.
Pastebėjus šiuos simptomus, pirmiausia reikėtų įvertinti visas augimo sąlygas. Kartais maistinių medžiagų pasisavinimą gali blokuoti netinkamas dirvožemio pH, per didelė drėgmė ar pažeista šaknų sistema. Jei kitos sąlygos yra tinkamos, galima patręšti trąšomis, kuriose yra trūkstamo elemento. Skystos trąšos, purškiamos ant lapų (tręšimas per lapus), gali duoti greitą efektą, ypač esant mikroelementų trūkumui, nes medžiagos pasisavinamos tiesiogiai per lapus.
