Citrininės pelargonijos sodinimas ir dauginimas

Citrininės pelargonijos sodinimas ir dauginimas yra nesudėtingi procesai, leidžiantys lengvai padidinti savo kolekciją ar pasidalinti šiuo nuostabiu augalu su draugais. Sėkmingo įsišaknijimo ir augimo pagrindas yra tinkamai paruoštas substratas, sveiki auginiai ir teisinga vėlesnė priežiūra. Nors šį augalą galima dauginti ir sėklomis, vegetatyvinis dauginimas auginiais yra kur kas populiaresnis ir efektyvesnis būdas, garantuojantis, kad naujas augalas išlaikys visas motininio augalo savybes, įskaitant ir jo unikalų citrinos aromatą. Prieš pradedant sodinimo ar dauginimo darbus, svarbu pasirūpinti visomis reikalingomis priemonėmis: aštriu peiliu ar sekatoriumi, vazonėliais, drenažu ir kokybišku substratu.

Sodinant citrininę pelargoniją, ar tai būtų parduotuvėje pirktas daigas, ar pačių užaugintas auginys, svarbu parinkti tinkamo dydžio vazoną. Jis neturėtų būti pernelyg didelis, nes erdvioje talpoje augalas pirmiausia skirs energiją šaknų sistemos auginimui, o antžeminė dalis vystysis lėčiau. Geriausia, kai tarp šaknų gumulo ir vazono sienelių lieka maždaug 1-2 centimetrų tarpas. Būtina sąlyga – drenažo skylutės vazono dugne, kurios neleis vandeniui užsistovėti ir apsaugos šaknis nuo puvimo.

Substrato paruošimas yra dar vienas esminis žingsnis. Citrininė pelargonija mėgsta lengvą, purią ir gerai orui bei vandeniui pralaidžią dirvą. Galima naudoti specialų pelargonijoms skirtą mišinį arba pasigaminti jį patiems, sumaišius universalią durpių žemę su perlitu, vermikulitu ar stambiu smėliu. Šie priedai pagerina dirvožemio struktūrą, užtikrina gerą aeraciją ir neleidžia substratui susislėgti. Prieš sodinant, vazono dugne patartina pakloti drenažo sluoksnį iš keramzito ar smulkių akmenukų.

Pats sodinimo procesas yra paprastas. Į paruoštą vazoną su drenažo sluoksniu beriama šiek tiek substrato, tuomet atsargiai įstatomas augalo šaknų gumulas, stengiantis jo nepažeisti. Šaknys turi būti paskleistos laisvai, neužlenktos. Tuomet iš visų pusių užpilama likusiu substratu, lengvai jį paspaudžiant, kad neliktų oro tarpų. Pasodintas augalas palaistomas ir pastatomas šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje, kol pilnai prigis.

Tinkamiausias laikas sodinti ir dauginti

Optimalus laikas citrininės pelargonijos sodinimui ir dauginimui auginiais yra pavasaris ir vasaros pradžia, nuo kovo iki birželio mėnesio. Šiuo laikotarpiu augalas yra aktyviausioje augimo fazėje, dienos ilgos ir šviesios, todėl auginiai greičiau ir lengviau išleidžia šaknis, o pasodinti augalai sparčiau prigyja ir pradeda augti. Ilgėjantis dienos šviesos laikas stimuliuoja augimo procesus, todėl įsišaknijimas vyksta sklandžiau. Nors dauginti galima ir vėliau vasarą, pavasarį paimti auginiai iki rudens spėja suformuoti stiprią šaknų sistemą ir gerai pasiruošti artėjančiam ramybės periodui.

Persodinti senesnius, jau augančius augalus taip pat geriausia pavasarį. Tai suteikia augalui visą vegetacijos sezoną adaptuotis naujame vazone ir sustiprėti. Persodinti reikėtų tada, kai šaknys visiškai užpildo senąjį vazoną ir pradeda lįsti pro drenažo angas. Jaunus augalus rekomenduojama persodinti kasmet, o senesnius, didesnius krūmus – kas dvejus ar trejus metus. Po persodinimo augalą reikėtų kelias savaites laikyti šiek tiek pavėsingoje vietoje ir saikingai laistyti, kol jis atgaus jėgas.

Rudeninis dauginimas taip pat yra įmanomas, ypač jei norima išsaugoti augalą per žiemą, neturint tinkamų sąlygų laikyti didelį krūmą. Rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje galima nupjauti kelis sveikus ūglius ir juos įšaknyti. Per rudenį ir žiemą jauni augalėliai laikomi šviesioje ir vėsioje vietoje, o pavasarį jau turėsite stiprius daigus, paruoštus sodinti į didesnius vazonus. Vis dėlto, rudenį įsišaknijimas gali trukti ilgiau dėl trumpėjančių dienų ir mažesnio šviesos intensyvumo.

Svarbu vengti sodinimo ir dauginimo darbų žiemos ramybės periodu. Šiuo metu augalo gyvybiniai procesai yra sulėtėję, todėl bet koks įsikišimas gali sukelti stresą ir netgi pražudyti augalą. Auginiai, paimti žiemą, šaknijasi labai nenoriai arba visai neįsišaknija, o persodintas augalas sunkiai prigyja ir yra imlesnis ligoms. Geriausia leisti augalui ramiai pailsėti iki pavasario ir tik tada imtis sodinimo ar dauginimo.

Dauginimas auginiais

Dauginimas auginiais yra patikimiausias ir greičiausias būdas gauti naują citrininės pelargonijos augalą. Šiam tikslui geriausiai tinka sveiki, stiprūs, nesumedėję viršūniniai ūgliai. Aštriu ir dezinfekuotu įrankiu nupjaukite maždaug 8-10 centimetrų ilgio ūglį. Pjūvį geriausia daryti šiek tiek įstrižai, iškart po lapo mazgu, nes būtent iš šios vietos augalas lengviausiai leidžia šaknis. Nupjautą ūglį reikia tinkamai paruošti prieš sodinant.

Paruošimas susideda iš kelių žingsnių. Pirmiausia, nuo apatinės auginio dalies (maždaug pusės ilgio) reikia pašalinti visus lapus ir žiedpumpurius, jei jų yra. Palikti reikėtų tik 2-3 lapus viršūnėje. Tai sumažina drėgmės garinimą ir leidžia auginiui visą energiją skirti šaknų formavimui, o ne lapų maitinimui. Paruoštą auginį reikėtų palikti apdžiūti kambario temperatūroje maždaug 1-2 valandas, kad pjūvio vieta šiek tiek pasitrauktų ir sumažėtų puvimo rizika.

Paruoštus auginius galima šaknydinti dviem būdais: vandenyje arba tiesiogiai substrate. Šaknydinant vandenyje, auginys įmerkiamas į nedidelį indelį su virintu ir atvėsintu vandeniu. Svarbu, kad vandenyje būtų tik plika stiebo dalis, o lapai jo neliestų. Indelį reikia pastatyti šviesioje ir šiltoje vietoje. Šaknelės paprastai pasirodo per 2-4 savaites. Kai šaknys pasiekia maždaug 2-3 centimetrų ilgį, auginį galima atsargiai pasodinti į vazonėlį su substratu.

Šaknydinimas tiesiogiai substrate dažnai laikomas patikimesniu metodu. Prieš sodinant, auginio galą galima pamirkyti į šaknijimąsi skatinančius miltelius, nors tai nėra būtina. Auginys sodinamas į nedidelį vazonėlį su paruoštu lengvu substratu, įgilinant jį maždaug 2-3 centimetrus. Pasodintą auginį reikia saikingai palieti ir pastatyti šviesioje vietoje. Norint sukurti šiltnamio efektą ir palaikyti drėgmę, vazonėlį galima uždengti stiklainiu ar plastikiniu maišeliu, tačiau būtina kasdien vėdinti, kad nesikauptų kondensatas ir neįsimestų puvinys.

Persodinimas ir substrato atnaujinimas

Citrininę pelargoniją, ypač jauną, rekomenduojama persodinti kasmet pavasarį. Tai ne tik suteikia daugiau erdvės augančioms šaknims, bet ir leidžia atnaujinti maistinių medžiagų išsekintą substratą. Signalas, kad augalui jau reikia didesnio vazono, yra šaknys, pasirodančios drenažo skylutėse, arba labai greitai išdžiūstanti žemė. Naujas vazonas turėtų būti tik šiek tiek didesnis už senąjį – maždaug 2-4 centimetrais platesnis skersmuo yra pats tas. Per didelis vazonas gali sukelti drėgmės užsilaikymą ir šaknų ligas.

Prieš persodinimą augalą reikėtų saikingai palieti, kad žemės gumulas būtų lengvai drėgnas – taip jį bus lengviau išimti iš seno vazono nepažeidžiant šaknų. Atsargiai išėmus augalą, reikėtų apžiūrėti jo šaknis. Jei yra pasenusių, patamsėjusių ar apipuvusių šaknų, jas reikėtų aštriu peiliu atsargiai pašalinti. Taip pat galima šiek tiek papurenti susivėlusį šaknų gumulo paviršių, kad naujame substrate šaknys galėtų lengviau plėstis. Seną, susigulėjusį substratą nuo šaknų viršaus ir šonų reikėtų švelniai nubraukti.

Persodinimo procesas yra analogiškas naujo augalo sodinimui. Į naujo vazono dugną dedamas drenažo sluoksnis, ant jo – šiek tiek šviežio substrato. Tuomet į vazono centrą statomas augalas, išlyginant jį norimame aukštyje – šaknies kaklelis turi likti tame pačiame lygyje, kaip buvo anksčiau. Iš visų pusių tušti tarpai užpildomi nauju substratu, jį švelniai suspaudžiant. Po persodinimo augalą reikia palieti ir pastatyti šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje maždaug savaitei, kad jis aklimatizuotųsi.

Persodinus augalą, tręšti nereikėtų bent 3-4 savaites. Šviežiame substrate yra pakankamai maistinių medžiagų pradiniam augimui, o per ankstyvas tręšimas gali pažeisti persodinimo metu patirtas ir dar neatsigavusias šaknis. Svarbu leisti augalui ramiai adaptuotis naujoje vietoje. Tinkamai ir laiku persodinta citrininė pelargonija atsidėkos vešliu augimu, intensyvesniu aromatu ir geresne bendra sveikata.

Priežiūra po pasodinimo ar įšaknijimo

Sėkminga jaunų citrininės pelargonijos augalų priežiūra po pasodinimo ar įsišaknijimo yra labai svarbi jų tolesniam vystymuisi. Ką tik pasodintą ar persodintą augalą reikia pastatyti šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Tiesioginė saulė gali nudeginti lapus ir sukelti per didelį drėgmės išgarinimą, kol šaknų sistema dar nėra pilnai įsitvirtinusi ir negali efektyviai aprūpinti augalo vandeniu. Po maždaug savaitės ar dviejų, kai matosi, kad augalas prigijo ir pradėjo augti, jį galima palaipsniui pratinti prie saulėtesnės vietos.

Pirmasis laistymas po pasodinimo turėtų būti saikingas, o vėliau laistyti reikėtų tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis išdžiūsta. Tai ypač svarbu jauniems augalams, kurių šaknys yra jautrios perteklinei drėgmei ir puviniui. Svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją aplink augalą. Įšaknydintiems auginiams, kurie buvo laikomi po gaubtu, reikia palaipsniui didinti vėdinimo laiką, kol jie pripras prie normalios kambario drėgmės ir gaubtą bus galima visiškai nuimti.

Tręšti jaunus augalus reikėtų pradėti atsargiai. Kaip minėta, po persodinimo į šviežią substratą tręšti nereikia apie mėnesį. Įšaknijusius auginius, kurie jau pradėjo aktyviai augti, galima pradėti tręšti labai silpnu trąšų tirpalu, maždaug ketvirtadaliu ar puse rekomenduojamos normos. Palaipsniui, augalui stiprėjant, trąšų koncentraciją galima didinti iki normalios. Per ankstyvas ar per gausus tręšimas gali pakenkti jaunoms, jautrioms šaknims.

Norint suformuoti gražų ir tankų krūmelį, jauną augalą reikia pradėti formuoti kuo anksčiau. Kai augalas pasiekia maždaug 10-15 centimetrų aukštį ir turi kelias poras lapų, galima nugnybti jo viršūnėlę. Tai paskatins šoninių ūglių augimą iš pažastinių pumpurų. Vėliau, augant šoniniams ūgliams, galima nugnybti ir jų viršūnėles. Toks reguliarus formavimas neleis augalui ištįsti ir padės sukurti vešlų, kompaktišką ir dekoratyvų krūmą.