Brazilinio jazmino mitybos poreikis ir tręšimas

tręšimo svarba ir pagrindinės taisyklės

Brazilinis jazminas, gausiai žydintis ir aktyviai augantis augalas, reikalauja nuolatinio maistinių medžiagų papildymo. Dirvožemyje esančios maistinės medžiagos greitai išeikvojamos, todėl be papildomo tręšimo augalas ilgainiui nustoja augti, o žydėjimas tampa retas ir menkas. Tinkamas tręšimas yra gyvybiškai svarbus, siekiant palaikyti augalo sveikatą, skatinti gausų ir ilgalaikį žydėjimą bei užtikrinti, kad augalas turėtų pakankamai energijos atlaikyti vasaros karštį ir pasiruošti žiemai. Tręšimas turėtų būti atliekamas reguliariai, atsižvelgiant į augimo sezoną ir naudojamų trąšų tipą.

Tręšimo dažnumas ir trąšų pasirinkimas priklauso nuo augalo augimo ciklo. Pavasarį ir vasarą, kai augalas aktyviai auga ir žydi, jį reikia tręšti reguliariai. Rekomenduojama tręšti kas 7-14 dienų, naudojant skystas trąšas, kurios lengvai įsisavinamos per šaknis. Yra keletas esminių taisyklių, kurios padeda išvengti klaidų tręšiant: niekada netręšk sauso dirvožemio, visada prieš tręšimą augalą palaistyk. Tai padeda išvengti šaknų nudeginimo ir užtikrina, kad maistinės medžiagos pasiskirstytų tolygiai.

Trąšų perteklius yra lygiai toks pat pavojingas, kaip ir jų trūkumas. Per didelis trąšų kiekis gali sudeginti augalo šaknis, pažeisti lapus ir apskritai pakenkti augalo sveikatai. Todėl svarbu griežtai laikytis ant pakuotės nurodytų instrukcijų. Geriau naudoti šiek tiek silpnesnės koncentracijos tirpalą, bet tręšti dažniau, nei vienu metu duoti per didelę dozę. Jei abejoji, visada geriau tręšti šiek tiek mažiau, nei daugiau.

Rudens ir žiemos metu, kai augalas pereina į ramybės būseną, tręšimą reikia nutraukti. Šiuo laikotarpiu augalas neįsisavina maistinių medžiagų, o trąšų perteklius gali kauptis substrate ir pakenkti šaknims. Svarbu leisti augalui pailsėti, kad pavasarį jis galėtų atsigauti ir pradėti naują augimo ciklą. Tręšimą atnaujinti galima pavasarį, kai pastebimi pirmieji nauji ūgliai.

trąšų pasirinkimas ir naudojimas

Brazilinio jazmino tręšimui idealiai tinka kompleksinės skystos trąšos, skirtos žydintiems augalams. Šios trąšos paprastai turi subalansuotą maistinių medžiagų sudėtį, kurioje dominuoja kalis (K) ir fosforas (P). Kalis yra ypač svarbus žiedų formavimuisi ir spalvos ryškumui, o fosforas skatina šaknų sistemos vystymąsi. Azotas (N) taip pat yra reikalingas, tačiau jo perteklius gali paskatinti lapų augimą žiedų sąskaita.

Be pagrindinių elementų (N-P-K), trąšose turėtų būti ir mikroelementų, tokių kaip geležis, magnis, manganas ir cinkas. Šie elementai yra gyvybiškai svarbūs augalo gyvybiniams procesams, tokiems kaip fotosintezė ir chlorofilo gamyba. Geležies trūkumas pasireiškia lapų pageltimu, o tai yra dažna problema, ypač jei augalas auginamas rūgštesniame substrate. Tokiu atveju naudinga naudoti specialias trąšas, skirtas geležies trūkumo kompensavimui.

Trąšos gali būti įvairių formų: skystos, granulės ar lazdelės. Skystos trąšos yra populiariausios, nes jas lengva dozuoti ir augalas jas greitai įsisavina. Granulės ir lazdelės lėtai tirpsta, atiduodamos maistines medžiagas per ilgą laiką, todėl jų poveikis yra ilgalaikis, bet mažiau kontroliuojamas. Nepriklausomai nuo pasirinktos formos, visada reikia atkreipti dėmesį į instrukcijas ir neviršyti rekomenduojamos dozės.

Tręšimo metu svarbu atsižvelgti į tai, kad augalą geriausia tręšti drėgnu, bet ne šlapiu dirvožemiu. Trąšų tirpalas pilamas tiesiai ant žemės, vengiant laistyti lapus. Tai apsaugo nuo galimų nudegimų ir skatina maistinių medžiagų patekimą tiesiai į šaknis. Po tręšimo, jei reikia, galima dar kartą šiek tiek palaistyti švariu vandeniu, kad trąšos pasiskirstytų tolygiau.

pertręšimo požymiai ir sprendimai

Nors tręšimas yra svarbus, pertręšimas gali sukelti rimtų problemų augalo sveikatai. Vienas iš pagrindinių pertręšimo požymių yra lapų kraštų parudavimas ar pageltimas, kartais netgi ir lapų kritimas. Tai rodo, kad šaknys yra pažeistos dėl druskų pertekliaus, kurį sukelia per didelis trąšų kiekis. Taip pat gali pasireikšti bendras augalo vystymosi sulėtėjimas, nauji lapai gali būti maži ir deformuoti.

Jei įtari, kad augalas yra pertręštas, svarbiausias žingsnis yra nedelsiant nutraukti tręšimą. Po to augalą reikia gausiai palaistyti švariu vandeniu, kad būtų išplautos trąšų druskos iš dirvožemio. Šis procesas, vadinamas „praplovimu“, gali padėti atkurti dirvožemio balansą ir sumažinti pažeidimus. Po gausaus laistymo, leisk dirvožemiui gerai išdžiūti, kad išvengtum šaknų puvinio.

Kartais, esant sunkiam pertręšimui, gali prireikti persodinti augalą į naują, šviežią substratą. Tai padės visiškai pašalinti trąšų perteklių ir suteiks augalui naują pradžią. Persodinimo metu reikėtų apžiūrėti šaknis ir, jei jos yra pažeistos, pašalinti pažeistas dalis. Po persodinimo, augalą laistyk saikingai, bet kol kas netręšk. Gali prireikti kelių savaičių ar net mėnesių, kol augalas visiškai atsigaus.

Siekiant išvengti pertręšimo ateityje, svarbu laikytis tręšimo grafiko ir nenaudoti per didelės trąšų koncentracijos. Pradedant tręšti, geriau naudoti silpnesnės koncentracijos tirpalą, nei nurodyta ant pakuotės. Be to, tręšimą reikia sustabdyti laiku, rudenį, kad augalas galėtų pasiruošti žiemos ramybės būsenai. Reguliarus dirvožemio ir augalo stebėjimas padeda laiku pastebėti problemas ir imtis tinkamų veiksmų.

lapų tręšimas ir mikroelementų svarba

Be šaknų tręšimo, brazilinį jazminą galima papildomai tręšti per lapus. Lapų tręšimas yra efektyvus būdas greitai papildyti augalą mikroelementais, ypač jei pastebimas jų trūkumas, pavyzdžiui, lapų geltonavimas dėl geležies chlorozės. Šis metodas leidžia augalui greitai įsisavinti reikalingas medžiagas, nes jos patenka tiesiai į lapus. Lapų tręšimui naudojamos specialios trąšos, skirtos purškimui, arba atskiestas skystas trąšų tirpalas.

Lapų tręšimas turėtų būti atliekamas ryte arba vakare, kai saulė nėra aktyvi. Saulėtą dieną purškiamas tirpalas gali veikti kaip lęšiai ir nudeginti lapus. Svarbu tolygiai apipurkšti lapų apatinę pusę, nes būtent ten yra daugiausiai stomų (žiotelių), per kurias augalas įsisavina drėgmę ir maistines medžiagas. Nereikėtų purkšti per dažnai, pakanka kartą per mėnesį ar rečiau.

Ypatingą dėmesį reikia skirti mikroelementams. Trūkstant geležies, augalo lapai pagelsta, išskyrus gyslas, kurios lieka žalios. Tai yra akivaizdus chlorozės požymis. Tokiu atveju reikia naudoti geležies chelatą turinčias trąšas. Magnio trūkumas pasireiškia lapų paraudimu. Šių problemų sprendimas – subalansuotų trąšų naudojimas.

Lapų tręšimas neturėtų pakeisti pagrindinio šaknų tręšimo, jis yra tik papildoma priemonė augalo sveikatai palaikyti. Svarbu suprasti, kad sveikas augalas yra atsparesnis ligoms ir kenkėjams, o tinkama mityba yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių jo gyvybingumą. Todėl tręšimas yra ne tik žydėjimo skatinimas, bet ir investicija į ilgalaikę augalo sveikatą.