Damaskinė nigela yra tikra saulės garbintoja, ir šviesos poreikis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių jos sėkmingą auginimą. Šio augalo tėvynė – saulėti Viduržemio jūros regiono ir Vakarų Azijos kraštai, todėl jis genetiškai užprogramuotas klestėti ryškioje šviesoje. Norint sulaukti gausaus ir ilgai trunkančio žydėjimo, būtina parinkti pačią saulėčiausią vietą sode. Idealios sąlygos – kai augalas gauna bent 6–8 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Kuo daugiau saulės gaus nigela, tuo tvirtesni bus jos stiebai, sodresnė lapijos spalva ir gausesnis žiedų kiekis.
Saulės šviesa yra gyvybiškai svarbi fotosintezės procesui, kurio metu augalas pasigamina energiją, reikalingą augimui ir žiedų formavimui. Esant pakankamam apšvietimui, nigela suformuoja kompaktišką, tvirtą kerelį. Jei šviesos trūksta, augalas pradeda elgtis desperatiškai – tįsta į viršų, bandydamas pasiekti šviesos šaltinį. Šis reiškinys, vadinamas etioliacija, pasireiškia ilgais, plonais ir silpnais stiebais, retais ir blyškiais lapais. Toks augalas ne tik atrodo neestetiškai, bet ir yra labai pažeidžiamas, lengvai išgula nuo vėjo ar lietaus.
Šviesos trūkumas tiesiogiai veikia žydėjimą. Pavėsyje auganti damaskinė nigela gali visai nesužydėti arba sukrauti vos kelis menkus, neryškius žiedus. Augalas tiesiog neturi pakankamai energijos, kad galėtų investuoti į žiedų kūrimą, todėl visą savo ribotą resursą skiria bandymui išgyventi ir išauginti kuo aukštesnį stiebą. Todėl, jei nori džiaugtis žydinčia „meile migloje“, kompromisų dėl saulės negali būti.
Be tiesioginio poveikio augimui ir žydėjimui, saulės šviesa atlieka ir svarbų fitosanitarinį vaidmenį. Tiesioginiai saulės spinduliai greitai nudžiovina ryto rasą nuo lapų, o tai ženkliai sumažina riziką plisti grybelinėms ligoms, tokioms kaip miltligė. Gerai apšviestoje ir vėdinamoje vietoje augantis augalas yra sveikesnis, stipresnis ir atsparesnis bet kokioms negandoms. Todėl planuodamas gėlyną, pačias geriausias ir saulėčiausias vietas rezervuok būtent tokiems sauliamėgiams augalams kaip damaskinė nigela.
Idealios apšvietimo sąlygos
Norint sukurti idealias sąlygas damaskinei nigelai, reikia suprasti, ką reiškia terminas „pilna saulė”. Sodininkystėje tai paprastai apibrėžiama kaip vieta, kuri gauna mažiausiai 6 valandas nenutrūkstamų, tiesioginių saulės spindulių per dieną. Tačiau nigeloms galioja taisyklė „kuo daugiau, tuo geriau”. Jei tavo sode yra vieta, kurią saulė apšviečia nuo ryto iki vakaro, tai bus tobula vieta šiam augalui. Ryto saulė yra ypač naudinga, nes ji greitai nudžiovina nakties drėgmę nuo augalų, taip užkirsdama kelią ligoms.
Daugiau straipsnių šia tema
Geriausia vieta nigeloms yra atviras gėlynas, kurio neužstoja pastatai, aukšti medžiai ar krūmai. Planuodamas gėlyną, atsižvelk į saulės judėjimą dangaus skliautu per dieną ir per visą sezoną. Vieta, kuri yra saulėta pavasarį, vasaros viduryje gali atsidurti medžių šešėlyje. Taip pat svarbu atsižvelgti į kitus augalus gėlyne. Nesodink nigelų šalia aukštų, vešlių daugiamečių augalų, kurie laikui bėgant gali jas užgožti ir sukurti joms pavėsį.
Nors nigelos mėgsta saulę, labai karštuose klimato regionuose, kur vasaros saulė yra itin kaitri, per pietus joms gali būti naudingas lengvas, filtruotas pavėsis. Pavyzdžiui, jei nigelos auga vietoje, kur jas vidurdienį šiek tiek pridengia retalapis medis, tai gali apsaugoti jas nuo streso ir nudegimų. Tačiau Lietuvos klimato sąlygomis tokia apsauga dažniausiai nėra būtina, ir augalai puikiai jaučiasi net ir pačioje kaitriausioje saulėje, su sąlyga, kad jiems netrūksta drėgmės dirvoje.
Auginant nigelas konteineriuose ar balkono dėžėse, galioja tos pačios taisyklės. Rinkis patį saulėčiausią balkoną ar terasą. Privalumas auginant vazonuose yra tas, kad prireikus gali juos perkelti į kitą vietą, ieškodamas optimalaus apšvietimo. Jei pastebi, kad augalai pradeda tįsti, tai aiškus ženklas, kad jiems trūksta šviesos ir reikia ieškoti saulėtesnės vietos.
Nepakankamo apšvietimo poveikis
Nepakankamas apšvietimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sodininkams nesiseka auginti damaskinių nigelų. Šviesos trūkumo poveikis yra kompleksinis ir paliečia visus augalo vystymosi aspektus. Pirmasis ir akivaizdžiausias požymis yra ištįsę, silpni stiebai. Augalas, instinktyviai siekdamas šviesos, augina ilgus tarpubamblius, o stiebai būna ploni ir trapūs. Tokie augalai neturi jėgų išlaikyti savo svorio ir dažnai išlinksta arba visiškai išgula ant žemės.
Daugiau straipsnių šia tema
Lapija taip pat kenčia nuo šviesos trūkumo. Užuot buvę vešlūs, plunksniški ir sodriai žali, lapai tampa reti, smulkūs ir blyškios, gelsvos spalvos. Tai rodo, kad fotosintezės procesas yra sutrikęs ir augalas negauna pakankamai energijos. Bendras augalo vaizdas būna skurdus ir negyvybingas. Jis atrodo labiau kaip piktžolė, o ne kaip dekoratyvi gėlė.
Didžiausią nusivylimą sodininkams kelia nepakankamo apšvietimo įtaka žydėjimui. Pavėsyje auganti nigela arba visai nesužydės, arba sukraus vos vieną kitą žiedą. Žiedai, jei tokių ir atsiranda, būna daug mažesni, jų spalva – neryški, išblukusi. Augalas tiesiog neturi sukaupęs pakankamai energijos atsargų, kad galėtų sau leisti tokią prabangą kaip žydėjimas ir sėklų brandinimas. Jo pagrindinis tikslas tampa tiesiog išgyventi.
Be to, pavėsyje augantys augalai yra daug jautresni ligoms ir kenkėjams. Dėl drėgmės, kuri ilgiau išsilaiko ant lapų, ir prastos oro cirkuliacijos, susidaro idealios sąlygos plisti grybelinėms ligoms, ypač miltligei. Susilpnėjęs augalas taip pat tampa lengvesniu grobiu kenkėjams, pavyzdžiui, amarams. Todėl, jei nori išvengti šių problemų, šviesos klausimui skirk didžiausią prioritetą.
Šviesos ir karščio balansas
Nors damaskinė nigela yra sauliamėgis augalas, svarbu suprasti skirtumą tarp šviesos ir karščio. Augalui reikalinga šviesa fotosintezei, tačiau per didelis karštis gali sukelti stresą. Daugumoje vidutinio klimato juostos regionų, įskaitant Lietuvą, šie du veiksniai eina išvien ir problemų paprastai nekelia. Tačiau labai karštomis ir sausomis vasaromis arba auginant augalus pietiniuose regionuose, gali tekti atsižvelgti į karščio poveikį.
Esant ekstremaliam karščiui, ypač kai temperatūra viršija 30-35°C, augalas gali patirti stresą. Tai pasireiškia tuo, kad vidurdienį, pačiame karštyje, lapai apvysta, net jei dirva yra pakankamai drėgna. Tai yra natūralus augalo apsisaugojimo mechanizmas – jis uždaro savo žioteles, kad sumažintų vandens garinimą. Paprastai vakare, atvėsus orui, augalas vėl atsigauna. Tačiau nuolatinis karščio stresas gali sutrumpinti žydėjimo laiką.
Vienas iš būdų sumažinti karščio stresą yra mulčiavimas. 5-7 cm storio organinio mulčio sluoksnis (pvz., šiaudų, smulkintos žievės ar komposto) aplink augalus padeda išlaikyti dirvožemį vėsesnį ir drėgnesnį. Mulčias apsaugo dirvos paviršių nuo tiesioginių saulės spindulių ir sumažina vandens išgaravimą. Tai ypač naudinga auginant nigelas lengvose, greitai įkaistančiose smėlio dirvose.
Kaip jau minėta, labai karštuose klimatuose lengvas pavėsis per pačią dienos kaitrą gali būti naudingas. Jei sodini nigelas vietoje, kur jas vidurdienį šiek tiek pridengia aukštesni augalai ar pastatai, tai gali padėti joms lengviau ištverti karštį, neprarandant pakankamo šviesos kiekio, reikalingo žydėjimui. Svarbiausia, kad jos gautų pilną rytinės ir popietinės saulės dozę. Vis dėlto, daugeliu atvejų, užtikrinus pakankamą drėgmę dirvoje, nigelos puikiai pakelia net ir didelius karščius.
