Balkoninis serengetis, mūsų klimato sąlygomis auginamas kaip vienmetis augalas, natūraliai yra daugiametis. Savo gimtinėje, Meksikoje, jis gali augti ir žydėti kelis metus iš eilės. Tačiau šis augalas yra labai jautrus šalčiui ir nepakelia neigiamų temperatūrų, todėl lauke paliktas per žiemą neišgyvena. Vis dėlto, esant norui ir tinkamoms sąlygoms, galima pabandyti išsaugoti augalą iki kito pavasario. Sėkmingas peržiemojimas leidžia ne tik išsaugoti patikusios veislės augalą, bet ir turėti didesnį bei anksčiau pražystantį kerą kitą sezoną. Tačiau svarbu suprasti, kad tai reikalauja tam tikrų pastangų ir ne visada pavyksta.
Prieš pradedant galvoti apie žiemojimą, reikia įvertinti, ar turite tam tinkamas sąlygas. Balkoniniam serengetiui peržiemoti reikalinga šviesi, bet vėsi patalpa, kurioje temperatūra laikytųsi tarp 5 ir 10 laipsnių Celsijaus. Idealiai tiktų įstiklintas, bet nešildomas balkonas, vėsi veranda, šviesus rūsys su langu ar tiesiog vėsesnė laiptinė. Šilta kambario temperatūra netinka, nes šilumoje ir esant trumpoms žiemos dienoms augalas pradėtų tįsti, leisti silpnus, gležnus ūglius ir galiausiai išsektų. Taigi, pagrindinis sėkmės faktorius yra tinkamos temperatūros ir šviesos balansas.
Paruošimas žiemojimui prasideda rudenį, artėjant pirmosioms šalnoms. Kol orai dar gana šilti, augalas gali likti lauke, tačiau atidžiai sekite orų prognozes. Prieš pat numatomas šalnas, augalą reikia sunešti į patalpą. Prieš tai jį reikėtų stipriai apgenėti. Visi ilgi, svyrantys ūgliai patrumpinami, paliekant maždaug 10-15 centimetrų ilgio stagarėlius. Taip pat pašalinami visi pageltę, pažeisti lapai ir likę žiedai. Toks radikalus genėjimas sumažina augalo masę, palengvina jo priežiūrą žiemą ir skatina kompaktiškesnį augimą pavasarį.
Sunešus augalą į patalpą, labai svarbu atidžiai jį apžiūrėti, ar nėra kenkėjų. Žiemojimo metu, susilpnėjus augalo imunitetui, kenkėjai gali greitai išplisti. Jei pastebėjote amarų, baltasparnių ar kitų nepageidaujamų gyvių, augalą būtina nupurkšti insekticidu. Geriausia tai padaryti dar lauke, kad neparsineštumėte kenkėjų į namus. Švariu ir sveiku augalu bus daug lengviau rūpintis ramybės periodu.
Priežiūra žiemos metu
Pernešus augalą į žiemojimo patalpą, jo priežiūra kardinaliai pasikeičia. Svarbiausias dalykas, kurį reikia prisiminti – ramybės periodu augalui reikia minimalios priežiūros. Didžiausia klaida, kurią galima padaryti, tai perlaistyti augalą. Vėsioje temperatūroje augalo gyvybiniai procesai sulėtėja, vandens poreikis sumažėja iki minimumo. Laistyti reikėtų labai retai, tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų šaknų gumulas. Paprastai pakanka palieti kartą per 3-4 savaites ar net rečiau, priklausomai nuo patalpos temperatūros ir drėgmės. Prieš laistant, visada patikrinkite žemės drėgnumą.
Daugiau straipsnių šia tema
Tręšti žiemojančio balkoninio serengetio visiškai nereikia. Ramybės periodu augalas neauga aktyviai ir nepasisavina maisto medžiagų. Tręšimas šiuo laikotarpiu gali tik pakenkti, sukeldamas druskų kaupimąsi substrate ir pažeisdamas šaknis. Tręšimą bus galima atnaujinti tik pavasarį, kai augalas pabus iš ramybės būsenos ir pradės aktyviai augti.
Žiemojimo metu svarbu periodiškai apžiūrėti augalą. Patikrinkite, ar neatsirado kenkėjų, ar neprasidėjo puvinys. Pašalinkite visus džiūstančius ar pūvančius lapelius bei šakeles. Taip pat svarbu užtikrinti minimalią oro cirkuliaciją, kad sumažintumėte grybinių ligų riziką. Jei patalpa labai sausa, galima kartais šiek tiek apipurkšti patį augalą, tačiau tai daryti reikia saikingai.
Nenustebkite, jei žiemojimo metu augalas numes dalį lapų. Tai yra normalus procesas, augalui prisitaikant prie pasikeitusių sąlygų. Svarbiausia, kad stiebai išliktų gyvybingi. Jei augalas pradeda leisti ilgus, plonus ir šviesius ūglius, tai ženklas, kad jam per šilta ir trūksta šviesos. Jei įmanoma, perkelkite jį į vėsesnę ir šviesesnę vietą.
Augalo atgaivinimas pavasarį
Artėjant pavasariui, paprastai kovo mėnesį, augalas pradeda rodyti pirmuosius pabudimo ženklus – brinksta pumpurai, pradeda augti nauji lapeliai. Tai signalas, kad atėjo laikas jį po truputį gaivinti. Pirmiausia, augalą reikėtų perkelti į šiltesnę ir šviesesnę vietą, pavyzdžiui, ant saulėtos palangės. Kartu reikia pradėti ir dažniau laistyti. Laistymo dažnumą didinkite palaipsniui, stebėdami, kaip augalas reaguoja ir kaip greitai išdžiūsta žemė. Kai augalas pradeda aktyviai augti, galima pradėti ir tręšti. Pirmą kartą tręškite silpnesnės koncentracijos trąšų tirpalu, palaipsniui didindami normą iki įprastos.
Daugiau straipsnių šia tema
Pavasarį taip pat tinkamas metas persodinti peržiemojusį augalą. Išimkite jį iš senojo vazono, atsargiai nukratykite seną žemę nuo šaknų. Apžiūrėkite šaknų sistemą – visas pažeistas, pajuodusias ar sudžiūvusias šaknis pašalinkite aštriu peiliu. Augalą pasodinkite į šiek tiek didesnį vazoną su nauju, derlingu ir puriu substratu. Persodinimas suteiks augalui naujų maisto medžiagų ir paskatins jo augimą. Po persodinimo augalą gerai paliekite.
Po persodinimo ir perkėlimo į šviesią vietą, galima dar kartą apgenėti augalą, suteikiant jam norimą formą. Patrumpinkite per žiemą ištįsusius ūglius, pašalinkite silpnas šakeles. Tai paskatins augalą šakotis ir formuoti tankų, vešlų kerą. Iš nupjautų šakelių galima pasidaryti auginių ir taip pasidauginti augalą.
Į lauką peržiemojusį balkoninį serengetį galima išnešti tik tada, kai jau būsite visiškai tikri, kad nebebus šalnų. Prieš išnešant į nuolatinę vietą, augalą reikia palaipsniui grūdinti. Kiekvieną dieną išneškite jį į lauką kelioms valandoms, palaipsniui ilginant buvimo lauke trukmę. Iš pradžių laikykite jį pavėsyje, apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių ir vėjo. Po maždaug savaitės grūdinimo augalas bus pasirengęs vasaroti lauke.
Alternatyvus žiemojimo būdas – dauginimas auginiais
Jei neturite tinkamų sąlygų laikyti didelio vazono su augalu per žiemą, puiki alternatyva yra rudenį pasidauginti jį auginiais. Vasaros pabaigoje arba rugsėjo pradžioje, kol augalas dar pilnas gyvybinių jėgų, nupjaukite kelis sveikus, nežydinčius 8-10 cm ilgio ūglius. Pašalinkite apatinius lapus ir pamerkite auginius į vandenį arba pasodinkite į drėgną durpių ir smėlio mišinį. Kad geriau įsišaknytų, auginius galima uždengti plastikiniu maišeliu ar stiklainiu.
Įšaknydintus auginius per žiemą reikia laikyti ant šviesios, bet ne per karštos palangės. Optimali temperatūra – apie 15-18 laipsnių. Priežiūra yra panaši kaip ir kitų kambarinių augalų: reguliarus, bet saikingas laistymas, neleidžiant substratui perdžiūti. Tręšti žiemą jų nereikia arba galima tai daryti labai retai, silpnos koncentracijos trąšomis. Šis būdas yra patogesnis, nes maži vazonėliai su auginiais užima daug mažiau vietos.
Pavasarį, kai dienos pradeda ilgėti, jauni augalėliai pradeda sparčiau augti. Tuomet juos galima persodinti į didesnius vazonėlius ir pradėti reguliariai tręšti. Norint, kad augalai būtų vešlesni, galima kelis kartus nugnybti jų viršūnėles – tai skatins šakojimąsi. Atėjus laikui, kai jau nebebūna šalnų, šiuos paaugintus daigus galima sodinti į balkonų lovelius. Taip pavasarį jau turėsite savo pačių užaugintų, stiprių daigų ir nereikės jų pirkti.
Dauginimas auginiais yra patikimas būdas išsaugoti konkrečios veislės augalą, ypač jei jis pasižymėjo išskirtinėmis savybėmis: neįprasta žiedų spalva, kompaktišku augimu ar ypatingu atsparumu. Be to, tai leidžia pasidalinti augalais su draugais ir kaimynais. Iš vieno motininio augalo rudenį galima paruošti dešimtis auginių ir taip užsitikrinti gausų žydėjimą kitais metais.
