Puošnusis gurgutis, arba kosmosas, yra tikras saulės vaikas. Šio augalo meilė šviesai yra užkoduota jo genetinėje atmintyje, siekiančioje saulėtas Meksikos ir Centrinės Amerikos lygumas, iš kurių jis yra kilęs. Būtent todėl pagrindinė ir svarbiausia sėkmingo kosmosų auginimo sąlyga yra gausus tiesioginių saulės spindulių kiekis. Supratimas, kiek tiksliai saulės reikia šiems augalams ir kas nutinka, kai jos trūksta, yra esminis žingsnis norint išvengti nusivylimo ir džiaugtis tvirtais, gausiai žydinčiais augalais. Tinkamai parinkta vieta sode gali nulemti skirtumą tarp kelių pavienių žiedų ir įspūdingos, visą vasarą trunkančios spalvų fiestos.
Kosmosams, kad jie galėtų atskleisti visą savo potencialą, reikia gauti mažiausiai 6–8 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Idealus scenarijus – pilna saulė nuo ryto iki vakaro. Saulės šviesa yra energijos šaltinis fotosintezei – procesui, kurio metu augalas pasigamina maisto medžiagas, reikalingas augimui, lapų formavimui ir, svarbiausia, žiedų krovimui. Kuo daugiau saulės gauna kosmosas, tuo daugiau energijos jis turi ir tuo gausiau bei ryškiau žydi.
Saulėta vieta taip pat padeda palaikyti tvirtą augalo struktūrą. Gaunantys pakankamai šviesos kosmosai auga kompaktiškesni, jų stiebai būna stipresni ir atsparesni vėjui ar lietui. Tai ypač svarbu aukštesnėms veislėms, kurios be tvirto „skeleto” gali lengvai išgulti. Be to, saulės spinduliai greitai nudžiovina rasą ar lietaus lašus nuo lapų, o tai yra puiki prevencinė priemonė prieš grybelines ligas, tokias kaip miltligė, kurios mėgsta drėgnas sąlygas.
Planuodamas savo gėlyną, atidžiai stebėk, kaip saulė keliauja per tavo sklypą skirtingu dienos metu. Ieškok atvirų, neužpavėsintų vietų, kurių neužstoja pastatai, aukšti medžiai ar tvoros. Pietinė ar vakarinė sklypo pusė dažniausiai būna pati saulėčiausia. Būtent tokiose vietose kosmosai jausis geriausiai ir atsilygins tau įspūdingiausiu žydėjimu.
Net jei tavo sodas nėra labai saulėtas, nenusimink. Kosmosai yra gana tolerantiški ir gali augti bei žydėti ir daliniame pavėsyje, tačiau rezultatas nebus toks įspūdingas. Dalinis pavėsis reiškia, kad augalas gauna apie 4–6 valandas tiesioginės saulės per dieną. Tokiomis sąlygomis žiedų bus mažiau, o augalai gali būti šiek tiek aukštesni ir retesni. Tačiau visiškame pavėsyje kosmosų auginti neverta – ten jie vargs, ištįs ir greičiausiai visai nežydės.
Daugiau straipsnių šia tema
Pasekmės augant pavėsyje
Kai kosmosai auginami vietoje, kurioje trūksta šviesos, jie pradeda demonstruoti akivaizdžius nepasitenkinimo ženklus. Pati ryškiausia pasekmė – augalų ištįsimas, arba etioliacija. Augalas, desperatiškai ieškodamas šviesos, pradeda sparčiai stiebtis į viršų, tačiau visas jo augimas yra netvirtas. Stiebai tampa ilgi, ploni, silpni ir trapūs, o tarp lapų susidaro neįprastai dideli tarpai (tarpubambliai). Toks augalas atrodo neproporcingas ir netvarkingas.
Dėl silpnų stiebų pavėsyje augantys kosmosai yra labai linkę išgulti. Net ir nestiprus vėjas ar lietus gali juos palenkti prie žemės, išlaužyti stiebus ir sugadinti bendrą gėlyno vaizdą. Jiems dažnai prireikia papildomų atramų, tačiau net ir parištas ištįsęs augalas neatrodo taip dekoratyviai kaip saulėje augęs tvirtas ir kompaktiškas jo giminaitis.
Svarbiausia, šviesos trūkumas tiesiogiai veikia žydėjimą. Fotosintezės procesas, kuriam būtina saulės šviesa, aprūpina augalą energija, reikalinga žiedpumpuriams formuoti. Kai šviesos nepakanka, augalas visą savo ribotą energiją skiria stiebo ir lapų auginimui, bandydamas „pasiekti” saulę, todėl žiedams energijos tiesiog nebelieka. Dėl to pavėsyje augantys kosmosai žydi labai menkai arba visai nesužydi.
Be to, pavėsis ir prastesnė oro cirkuliacija sudaro palankesnes sąlygas ligoms. Ant ilgiau drėgnų išliekančių lapų lengviau įsitvirtina miltligės ir kitų grybelinių ligų sukėlėjai. Apskritai, pavėsyje augantis augalas yra silpnesnis, jo imunitetas prastesnis, todėl jis tampa lengvesniu grobiu tiek ligoms, tiek kenkėjams.
Daugiau straipsnių šia tema
Idealios vietos parinkimas sode
Ieškant idealios vietos kosmosams, pirmiausia įvertink saulės kiekį. Geriausia vieta – atvira erdvė, kur saulė šviečia didžiąją dienos dalį. Tai gali būti gėlyno centras, pietinė namo pusė, lysvės pakraštys darže ar tiesiog didelis vazonas saulėtoje terasoje. Venk sodinti kosmosus po dideliais medžiais, prie šiaurinių pastatų sienų ar kitose nuolat šešėlyje esančiose vietose.
Atsižvelk ne tik į esamą situaciją, bet ir į tai, kaip šešėliai keisis per vasarą. Pavasarį, kai medžiai dar be lapų, vieta gali atrodyti saulėta, tačiau vasarą, kai medžiai sužaliuoja, ji gali tapti šešėlinga. Planuodamas gėlyną, pagalvok apie galutinį visų augalų aukštį, kad aukštesni augalai neužstotų saulės žemesniems, įskaitant ir kosmosus.
Kosmosai puikiai tinka kurti lengvą, ažūrinį foną kitiems, žemesniems saulę mėgstantiems augalams. Jų plunksniška lapija ir virš jos svyruojantys žiedai neužgožia kitų gėlių, bet suteikia gėlynui aukščio, tekstūros ir judesio. Jie puikiai dera su ežiuolėmis, verbenomis, jurginais, astrais ir dekoratyvinėmis žolėmis – visais augalais, kurie taip pat mėgaujasi saulės voniomis.
Jei augini kosmosus darže, jie gali būti naudingi kaimynai daržovėms. Jų žiedai pritraukia apdulkintojus, tokius kaip bitės ir kamanės, kurie apdulkina ir daržovių žiedus, taip padidindami derlių. Pasodinti lysvių pakraščiuose, jie ne tik papuoš daržą, bet ir atliks naudingą ekologinę funkciją.
Šviesos poreikis auginant daigus
Šviesos poreikis yra labai svarbus ne tik suaugusiems augalams, bet ir auginant daigus. Jei nusprendi sėti kosmosus patalpoje, kad paankstintum žydėjimą, turi užtikrinti, kad jauni daigeliai gautų pakankamai šviesos nuo pat pirmųjų dienų. Daigams, auginamiems ant palangės, dažnai trūksta šviesos, ypač ankstyvą pavasarį, kai dienos dar trumpos, o saulė ne tokia intensyvi.
Šviesos trūkumo pasekmė – daigų ištįsimas. Jie stiebiasi link lango, jų stiebeliai tampa ilgi, ploni ir blyškūs. Tokie daigai yra silpni, linkę išvirsti ir sunkiau prigyja persodinti į lauką. Norint to išvengti, daigus reikėtų auginti ant kuo šviesesnės, pietinės palangės. Taip pat reguliariai pasuk daigyklą, kad daigai augtų tiesūs, o ne palinkę į vieną pusę.
Jei natūralios šviesos nepakanka, geriausias sprendimas yra naudoti specialias augalų auginimo lempas (fitolempas). Šios lempos skleidžia augalams tinkamo spektro šviesą ir leidžia užauginti tvirtus, kompaktiškus ir sveikus daigus, net jei už lango apsiniaukę. Lempos turėtų būti įjungtos 12–16 valandų per parą ir pakabintos keliolikos centimetrų atstumu virš daigų viršūnių.
Svarbu prisiminti, kad tiesiai iš kambario, kur šviesa yra filtruota, į lauką persodinti daigai gali patirti šoką ir nudegti nuo tiesioginių saulės spindulių. Todėl prieš persodinant daigus būtina palaipsniui pripratinti prie lauko sąlygų. Šis procesas, vadinamas grūdinimu, trunka apie savaitę, per kurią daigai kasdien vis ilgesniam laikui išnešami į lauką, pradedant nuo pavėsio ir palaipsniui pereinant prie tiesioginės saulės.
