Sėkmingas pūkuotosios echeverijos žiemojimas yra vienas iš svarbiausių jos auginimo ciklo etapų, lemiantis ne tik augalo sveikatą, bet ir jo gebėjimą gausiai žydėti ateinantį sezoną. Kadangi šis sukulentas kilęs iš Meksikos, kur žiemos yra sausos ir vėsios, bet ne šaltos, būtina sudaryti jam panašias sąlygas ir mūsų klimato juostoje. Ramybės periodas, kurio metu augimas sulėtėja, leidžia augalui pailsėti, sukaupti jėgas ir pasiruošti pavasario augimo spurtui. Netinkamos žiemojimo sąlygos, tokios kaip per aukšta temperatūra ir drėgmės perteklius kartu su šviesos trūkumu, yra dažniausia priežastis, kodėl augalas per žiemą ištįsta, nusilpsta ir tampa neatsparus ligoms. Todėl tinkamas pasiruošimas ir priežiūra žiemos mėnesiais yra kritiškai svarbūs norint išsaugoti kompaktišką augalo formą ir dekoratyvumą.
Pasiruošimas žiemojimui prasideda dar rudenį. Maždaug nuo rugsėjo mėnesio reikia palaipsniui mažinti laistymo dažnumą, leidžiant substratui tarp laistymų išdžiūti vis ilgiau. Tai yra signalas augalui, kad artėja ramybės periodas. Tuo pačiu metu reikia visiškai nutraukti tręšimą. Tręšimas rudenį skatintų naujų, silpnų ūglių augimą, kurie žiemos sąlygomis būtų labai pažeidžiami. Augalas turi pereiti į ramybės būseną būdamas kuo sausesnis, kad būtų išvengta puvimo rizikos.
Jei vasarą augalas buvo laikomas lauke – balkone, terasoje ar sode – jį būtina perkelti į patalpą prieš prasidedant pirmosioms rimtesnėms šalnoms. Pūkuotoji echeverija gali ištverti trumpalaikį atšalimą iki kelių laipsnių virš nulio, tačiau neigiama temperatūra jai yra pražūtinga. Prieš įnešant augalą į vidų, atidžiai jį apžiūrėkite, ar nėra kenkėjų. Lauke augalas galėjo „pasigauti” amarų, voratinklinių erkių ar kitų nepageidaujamų gyvių, kurie šiltose kambario sąlygose gali greitai išplisti.
Perkėlus augalą į vidų, jam reikia surasti tinkamiausią žiemojimo vietą. Ideali vieta pūkuotosios echeverijos žiemojimui yra šviesi ir vėsi. Temperatūra turėtų svyruoti tarp 10 ir 15 laipsnių Celsijaus. Tokios sąlygos dažnai būna įstiklintuose, bet nešildomuose balkonuose, verandose, laiptinėse su langais ar tiesiog vėsesniame kambaryje prie pat lango. Vėsi temperatūra sustabdo augalo augimą ir neleidžia jam tįsti, o šviesa padeda išlaikyti lapų spalvą ir sveikatą.
Svarbu užtikrinti, kad žiemojimo vietoje nebūtų skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų. Augalą reikėtų statyti kuo arčiau lango stiklo, bet taip, kad lapai jo neliestų, nes šaltomis naktimis stiklas gali stipriai atvėsti. Jei neturite galimybės suteikti augalui vėsios žiemojimo vietos, stenkitės jį laikyti bent jau pačioje šviesiausioje turimoje vietoje, pavyzdžiui, ant pietinės palangės, ir laistyti itin saikingai.
Daugiau straipsnių šia tema
Laistymas ir priežiūra žiemos metu
Laistymas žiemos ramybės periodu turi būti minimalus. Jei augalas žiemoja idealioje, vėsioje (10-15 °C) aplinkoje, jį laistyti pakanka vos kartą per mėnesį ar net rečiau. Laistyti reikia tik tiek, kad substratas šiek tiek sudrėktų ir visiškai neišdžiūtų šaknys. Per gausus laistymas vėsioje aplinkoje yra tiesiausias kelias į šaknų puvinį, nes vanduo beveik negaruos, o augalas jo nenaudos. Prieš laistant visada įsitikinkite, kad substratas yra visiškai sausas per visą vazono gylį.
Jei esate priversti žiemoti echeveriją šiltame kambaryje, ant centrinio šildymo apšildomos palangės, laistyti reikės šiek tiek dažniau, nes substratas džius greičiau. Tačiau ir tokiu atveju laistyti reikia rečiau nei vasarą, maždaug kas 3-4 savaites. Šiltas ir sausas oras kartu su trumpomis žiemos dienomis yra pačios nepalankiausios sąlygos šiam augalui. Jis neišvengiamai bandys augti, tačiau dėl šviesos trūkumo smarkiai ištįs ir praras savo dekoratyvią formą.
Žiemą pūkuotosios echeverijos nereikia tręšti. Augalui esant ramybės būsenoje, maistinės medžiagos nėra pasisavinamos, todėl trąšos tik kauptųsi substrate druskų pavidalu ir kenktų šaknims. Tręšimas atnaujinamas tik pavasarį, kai augalas pradeda rodyti aktyvaus augimo ženklus. Taip pat žiemą nereikia augalo purkšti ar kitaip didinti oro drėgmės – sausas oras jam yra kur kas palankesnis.
Periodiškai apžiūrėkite žiemojantį augalą. Pašalinkite nudžiūvusius apatinius lapus, nes juose gali pradėti veistis puvinys ar slėptis kenkėjai. Taip pat stebėkite, ar neatsirado kenkėjų, ypač miltuotųjų skydamarių, kurie mėgsta sausą orą. Jei pastebėjote problemą, spręskite ją nedelsdami. Kartais pravartu pasukti vazoną, kad visos augalo pusės gautų vienodą šviesos kiekį ir augalas neiškryptų.
Daugiau straipsnių šia tema
Žiemojimas šiltame kambaryje
Nors idealus žiemojimas yra vėsioje patalpoje, ne visi augintojai turi tokią galimybę. Žiemojimas šiltame bute yra iššūkis, bet įmanomas, jei laikomasi kelių taisyklių. Svarbiausia – suteikti augalui maksimalų įmanomą šviesos kiekį. Geriausia vieta – pati saulėčiausia, pietinė palangė. Jei natūralios šviesos akivaizdžiai trūksta, verta apsvarstyti papildomą apšvietimą specialiomis augalų lempomis (fitolempomis). Lempa turėtų būti įjungta 10-12 valandų per parą.
Antras svarbus aspektas žiemojant šiltai – labai atsargus laistymas. Nors substratas šiltame kambaryje džiūsta greičiau, augalo vandens poreikis vis tiek yra mažesnis nei vasarą dėl trumpesnių dienų ir mažesnio šviesos intensyvumo. Laistykite tik tada, kai žemė visiškai išdžiūsta. Geriau klysti į sausumo pusę, nei perlaistyti. Būtent šilumos ir drėgmės derinys su šviesos trūkumu yra pražūtingas sukulentams.
Stenkitės laikyti augalą toliau nuo tiesioginių karščio šaltinių, tokių kaip radiatoriai. Karštas ir sausas oras gali paskatinti voratinklinių erkių atsiradimą. Nors echeverijai patinka sausas oras, ekstremalus sausumas taip pat nėra naudingas. Šiek tiek atitraukite augalą nuo radiatoriaus arba pastatykite šalia indą su vandeniu, kuris garuodamas šiek tiek padidins drėgmę aplink.
Būkite pasiruošę, kad žiemodamas šiltai, augalas vis tiek gali šiek tiek ištįsti. Tai yra natūrali reakcija į nepalankias sąlygas. Neverta dėl to per daug jaudintis – pavasarį augalą bus galima atjauninti, nupjaunant ir iš naujo įšaknijant ištįsusią viršūnę. Svarbiausia per žiemą išsaugoti augalą sveiką ir gyvybingą.
Pavasarinis atbudimas
Pavasarį, kai dienos pradeda akivaizdžiai ilgėti ir saulė tampa vis aktyvesnė (dažniausiai kovo mėnesį), pūkuotoji echeverija pamažu pradeda busti iš ramybės. Tai pastebėsite iš augimo centro, kur pradės formuotis nauji, jauni lapeliai. Tai yra signalas, kad laikas palaipsniui didinti laistymą ir ruošti augalą naujam augimo sezonui. Pirmieji laistymai po žiemos turėtų būti atsargūs, neperliejant augalo, kol jis pilnai neaktyvuos savo šaknų sistemos.
Pavasarį taip pat galima pradėti tręšti. Pirmasis tręšimas turėtų būti atliekamas praėjus porai savaičių po laistymo padažninimo, naudojant perpus silpnesnį trąšų tirpalą. Palaipsniui tręšimo dažnumą ir koncentraciją galima didinti iki rekomenduojamos normos aktyviam augimo periodui. Pavasaris taip pat yra tinkamiausias laikas persodinimui, jei tai yra reikalinga.
Jei augalas per žiemą ištįso, pavasaris yra puikus metas jį atjauninti. Galima nupjauti viršūnę, palikti ją kelioms dienoms apdžiūti ir pasodinti į naują substratą įšaknijimui. Iš likusio stiebo taip pat dažnai išauga nauji šoniniai ūgliai. Taip iš vieno ištįsusio augalo galima gauti kelis naujus, kompaktiškus augalėlius.
Jei planuojate vasarą vėl laikyti augalą lauke, prie tiesioginių saulės spindulių jį reikia pratinti palaipsniui. Po žiemos patalpoje augalo lapai yra jautrūs ir gali greitai nudegti. Pirmąsias savaites laikykite jį pusiau pavėsyje ir tik vėliau perkelkite į saulėtą vietą. Sėkmingai peržiemojęs ir pavasarį tinkamai „pažadintas” augalas visą vasarą džiugins sparčiu augimu, ryškiomis spalvomis ir, tikėtina, gausiu žydėjimu.
