Tinkamas genėjimas yra svarbi banatinio bijūno priežiūros dalis, padedanti palaikyti augalo sveikatą, estetišką išvaizdą ir skatinti gausų žydėjimą ateinančiais metais. Nors bijūnų genėjimas nėra sudėtingas ir nereikalauja specialių įgūdžių, svarbu žinoti, kada ir kaip tai daryti teisingai. Pagrindinės genėjimo procedūros apima peržydėjusių žiedų šalinimą, sanitarinį genėjimą sezono metu ir rudeninį viso kero nupjovimą. Kartais seniems, nusilpusiems kerams gali prireikti ir radikalesnio atjauninamojo genėjimo, kuris grąžina augalui gyvybingumą.
Bijūnai priklauso žolinių daugiamečių augalų grupei, o tai reiškia, kad jų antžeminė dalis (lapai ir stiebai) kiekvieną rudenį nunyksta, o pavasarį iš šaknų išauga nauji ūgliai. Dėl šios priežasties pagrindinis bijūnų genėjimas yra kasmetinis viso kero nupjovimas iki žemės paviršiaus vėlų rudenį. Ši procedūra yra ne tik estetinė, bet ir labai svarbi fitosanitariniu požiūriu. Pavasarį ar vasarą formuojamojo genėjimo, kaip, pavyzdžiui, rožėms ar kitiems krūmams, bijūnams nereikia.
Genėjimui visada naudok aštrius ir švarius įrankius – sekatorių, sodo žirkles ar peilį. Atšipę įrankiai labiau gniuždo, o ne pjauna augalo audinius, palikdami nelygias žaizdas, kurios yra atviri vartai infekcijoms. Po kiekvieno augalo genėjimo, ypač jei įtari, kad jis sirgo, įrankius rekomenduojama dezinfekuoti spiritu ar kitu dezinfekantu, kad neperneštum ligų sukėlėjų ant kitų augalų.
Svarbu atsiminti, kad per visą vegetacijos sezoną, nuo pavasario iki rudens, negalima pjauti ar šalinti sveikų bijūno lapų. Lapai yra augalo „virtuvė”, kurioje vyksta fotosintezė ir gaminamas maistas. Pašalinus lapus per anksti, augalas neteks galimybės kaupti energijos atsargų šaknyse, reikalingų kitų metų augimui ir žydėjimui. Lapiją reikia palikti natūraliai pagelsti ir nuvysti rudenį.
Genėjimo tikslai ir laikas
Pagrindiniai banatinio bijūno genėjimo tikslai yra keli. Pirma, tai yra sanitarinis tikslas – pašalinti sergančias, pažeistas ar nudžiūvusias augalo dalis, kad būtų sustabdytas ligų plitimas. Antra, tai yra estetinis tikslas – pašalinti peržydėjusius žiedus, kad keras atrodytų tvarkingai. Trečia, tai yra fitosanitarinis tikslas – rudenį pašalinti visą antžeminę dalį, kad būtų sunaikinti joje žiemojantys ligų sukėlėjai ir kenkėjai. Galiausiai, tai gali būti ir atjauninimo tikslas, siekiant atkurti seno kero gyvybingumą.
Daugiau straipsnių šia tema
Genėjimo laikas priklauso nuo jo tikslo. Sanitarinis genėjimas gali būti atliekamas bet kuriuo metu per visą vegetacijos sezoną, kai tik pastebimos pažeistos ar sergančios augalo dalys. Kuo greičiau jos pašalinamos, tuo mažesnė rizika, kad problema išplis. Peržydėję žiedai šalinami iškart po žydėjimo, paprastai birželio mėnesį.
Pagrindinis ir masiškiausias genėjimas atliekamas vėlų rudenį, po pirmųjų stiprių šalnų. Paprastai tai būna spalio pabaigoje arba lapkritį, kai lapija jau būna natūraliai pageltusi, parudavusi ir nuvytusi. Nereikėtų skubėti ir pjauti dar žalių lapų, nes, kaip minėta, jie vis dar maitina šaknis. Teisingas laikas yra tada, kai antžeminė dalis jau yra praradusi savo dekoratyvumą ir gyvybingumą.
Atjauninamasis genėjimas, kuris dažniausiai yra susijęs su kero dalijimu, taip pat atliekamas ramybės periodu. Geriausias laikas tam yra ankstyvas ruduo, nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Šiuo metu augalas jau būna sukaupęs pakankamai energijos, o iki žiemos šalčių dar yra laiko naujoms šaknims prigyti.
Sanitarinis genėjimas po žydėjimo
Pasibaigus žydėjimui, banatinio bijūno keras gali atrodyti netvarkingai dėl nuvytusių žiedų. Jų pašalinimas yra ne tik estetinė procedūra, bet ir naudingas augalui. Pašalinus peržydėjusį žiedyną, augalas neeikvoja savo energijos sėklų brandinimui ir gali nukreipti ją į šaknų sistemos stiprinimą ir kitų metų žiedpumpurių formavimą. Tai ypač svarbu jauniems, dar tik įsitvirtinantiems augalams.
Daugiau straipsnių šia tema
Peržydėjusius žiedus reikia nukirpti su visu žiedkočiu iki pirmo stambaus, gerai išsivysčiusio lapo. Negalima kirpti per žemai, paliekant pliką stiebą, nes lapai ant stiebo yra būtini fotosintezei. Kirpimas tiesiai po žiedo galvute taip pat nėra geriausias sprendimas, nes likęs ilgas žiedkotis be žiedo atrodo neestetiškai ir laikui bėgant vis tiek nudžius.
Šalinant peržydėjusius žiedus, tuo pačiu galima atlikti ir platesnį sanitarinį patikrinimą. Atidžiai apžiūrėk visą kerą. Jei pastebi lapų su dėmėmis, pažeistų grybelinių ligų ar kenkėjų, juos taip pat reikėtų iškirpti. Jei pažeistas visas stiebas, jį reikia išpjauti iki pat pagrindo. Visas iškirptas ir sergančias augalo dalis būtina nedelsiant surinkti ir sunaikinti, kad liga neplistų.
Tačiau svarbu nepersistengti. Šalink tik akivaizdžiai pažeistas ar sergančias dalis. Nereikėtų šalinti lapų, kurie turi tik nedidelius mechaninius pažeidimus ar yra šiek tiek pageltę dėl natūralių priežasčių. Atmink, kad kiekvienas žalias lapas prisideda prie augalo mitybos. Po žydėjimo sveika ir vešli lapija yra didžiausias augalo turtas.
Rudeninis lapijos pašalinimas
Rudeninis viso kero nupjovimas yra pati svarbiausia banatinio bijūno genėjimo procedūra. Jos negalima praleisti. Palikus senus stiebus ir lapus per žiemą, sukuriamos idealios sąlygos žiemoti įvairiems ligų sukėlėjams (ypač Botrytis grybeliui, sukeliančiam kekerinį puvinį) ir kenkėjams. Pavasarį, atšilus orams, šie patogenai iškart užpuls jaunus, dygstančius ūglius.
Kaip jau minėta, pjauti reikia vėlų rudenį, kai po šalnų visa antžeminė dalis nuvysta. Naudok aštrų sekatorių ir nupjauk visus stiebus maždaug 3–5 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus. Palikti nedideli stuobreliai padės pavasarį lengviau orientuotis, kur yra augalo centras, ir apsaugos pumpurus nuo netyčinio pažeidimo purenant dirvą.
Po nupjovimo svarbiausias darbas yra kruopštus visų augalinių liekanų surinkimas. Surink ne tik nupjautus stiebus, bet ir visus ant žemės nukritusius lapus ir žiedlapius. Švariai sutvarkyta aplinka aplink kerą yra geriausia pavasarinių ligų prevencija. Surinktas liekanas būtina sudeginti arba išmesti, bet ne kompostuoti, nes komposto krūvoje ligų sukėlėjai gali išlikti gyvybingi.
Atlikus šiuos darbus, augalas yra paruoštas žiemai. Dirvą aplink kerą galima pamulčiuoti plonu sluoksniu komposto, kuris per žiemą ne tik apsaugos, bet ir patręš dirvą. Daugiau jokių genėjimo darbų iki pat pavasario atlikti nereikia.
Atjauninamasis kero genėjimas
Laikui bėgant, po daugelio metų augimo vienoje vietoje, banatinio bijūno keras gali tapti labai didelis, tankus, o jo centras gali tapti plikas ir sumedėjęs. Dėl to gali susilpnėti žydėjimas – žiedai tampa smulkesni, jų skaičius sumažėja. Tai yra ženklas, kad augalui reikalingas atjauninimas. Geriausias būdas atjauninti seną kerą yra jo iškasimas ir padalijimas.
Ši procedūra iš esmės yra radikalus genėjimas, apimantis ne tik antžeminę, bet ir požeminę augalo dalį. Kaip aprašyta straipsnyje apie dauginimą, seną kerą reikia atsargiai iškasti ankstyvą rudenį. Nuplovus žemes nuo šaknų, aštriu peiliu ar kirvuku pašalinamos visos senos, sumedėjusios, pažeistos ar supuvusios šaknų dalys, ypač iš kero centro.
Po to sveika kero dalis padalijama į mažesnius segmentus. Kiekvienas segmentas turi turėti sveiką šaknų kuokštą ir 3–5 gyvybingus augimo pumpurus. Būtent šie jauni, gyvybingi kero pakraščiai yra sodinami atgal į paruoštą dirvą. Sena, sumedėjusi centrinė dalis dažniausiai išmetama. Tokiu būdu augalas ne tik padauginamas, bet ir atjauninamas, nes pasodinamos jaunos ir stiprios jo dalys.
Po tokio atjauninimo bijūnui prireiks laiko atsigauti. Pirmaisiais metais po persodinimo jis gali nežydėti, nes visa energija bus skiriama įsišaknijimui. Tačiau antraisiais ar trečiaisiais metais augalas atsilygins atsinaujinusia jėga ir vėl džiugins gausiu žydėjimu. Šią procedūrą seniems kerams rekomenduojama atlikti maždaug kas 10–15 metų.
