Tinkamas apšvietimas yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių banatinio bijūno sveikatą, augimo intensyvumą ir, svarbiausia, žydėjimo gausumą bei kokybę. Kaip ir dauguma bijūnų, šis porūšis yra šviesamėgis augalas, kuriam reikia daug tiesioginės saulės šviesos, kad galėtų visavertiškai vykdyti fotosintezę ir sukaupti pakankamai energijos žiedpumpuriams formuoti. Nors augalas gali išgyventi ir prastesnio apšvietimo sąlygomis, jo dekoratyvumas ir gyvybingumas tiesiogiai priklauso nuo gaunamo saulės spindulių kiekio. Supratus šio augalo šviesos poreikius, galima parinkti jam idealią vietą sode ir užtikrinti įspūdingus rezultatus.
Idealios sąlygos banatiniam bijūnui – tai vieta, kurioje jis gauna pilną saulės apšvietimą didžiąją dienos dalį. Tai reiškia, kad augalas turėtų būti apšviestas tiesioginiais saulės spinduliais ne mažiau kaip 6-8 valandas per parą. Tokiomis sąlygomis bijūnas suformuoja tvirtą, kompaktišką kerą, išaugina stiprius stiebus, kurie išlaiko žiedų svorį, ir gausiai žydi. Saulėta vieta taip pat padeda greičiau nudžiūti lapams po lietaus ar rasos, o tai yra svarbi grybelinių ligų prevencijos dalis.
Nors bijūnai yra saulės mėgėjai, labai karšto klimato regionuose, kur vasaros saulė yra ypač intensyvi ir kaitri, per didelis karštis vidurdienį gali sukelti stresą. Tokiomis sąlygomis augalas gali įvertinti lengvą šešėlį pačiame dienos viduryje, nuo 12 iki 15 valandos. Šešėlis nuo retalapio medžio ar pastato gali apsaugoti lapus nuo nudegimų ir padėti ilgiau išlaikyti žiedų spalvos intensyvumą. Tačiau svarbu, kad rytinė ir vėlyvos popietės saulė vis tiek pasiektų augalą.
Rytinė saulė bijūnams yra ypač naudinga. Ji greitai sušildo augalą ir nudžiovina per naktį susikaupusią drėgmę ant lapų. Tai ženkliai sumažina riziką plisti tokioms ligoms kaip pilkasis kekeras ar miltligė, kurioms palankios drėgnos sąlygos. Todėl, jei tenka rinktis tarp rytinės ir vakarinės saulės, pirmenybę reikėtų teikti vietai, kuri yra gerai apšviesta pirmoje dienos pusėje.
Saulės šviesos įtaka augimui ir žydėjimui
Saulės šviesa yra pagrindinis energijos šaltinis fotosintezės procesui, kurio metu augalai, naudodami vandenį ir anglies dioksidą, gamina gliukozę (cukrų) – savo maistą. Kuo daugiau šviesos gauna bijūnas, tuo intensyviau vyksta fotosintezė ir tuo daugiau energijos jis pagamina. Ši energija naudojama ne tik lapų ir stiebų augimui, bet ir, kas svarbiausia, žiedpumpurių formavimui ir vystymuisi.
Daugiau straipsnių šia tema
Tiesioginė saulės šviesa skatina bijūną formuoti tvirtesnius ir storesnius stiebus. Augdami pavėsyje, bijūnai linkę „tįsti” link šviesos šaltinio, jų stiebai tampa ilgi, ploni ir silpni. Tokie stiebai dažnai nesugeba išlaikyti sunkių žiedų ir išlinksta, ypač po lietaus ar stipresnio vėjo. Saulėtoje vietoje augančio bijūno keras būna kompaktiškesnis, tvirtesnis ir nereikalauja papildomų atramų.
Žiedpumpurių užuomazgos kitų metų žydėjimui formuojasi šaknyse vasarą, po to, kai augalas nužydi. Šis procesas reikalauja didelio energijos kiekio, kurį augalas sukaupia per fotosintezę. Jei po žydėjimo augalas gauna nepakankamai saulės, jis nesugebės sukaupti pakankamai atsargų ir suformuoti daug žiedpumpurių. Būtent todėl svarbu, kad bijūnas būtų saulėtoje vietoje visą sezoną, o ne tik iki žydėjimo.
Galiausiai, šviesa veikia ir pačių žiedų kokybę. Pakankamas apšvietimas užtikrina ryškesnes ir sodresnes žiedų spalvas. Nors per kaitri vidurdienio saulė gali šiek tiek pablukinti tamsesnių atspalvių žiedus, bendrai saulė yra būtina norint atskleisti visą spalvų paletės grožį. Šviesos trūkumas lemia ne tik menkesnį žiedų skaičių, bet ir smulkesnius, blyškesnės spalvos žiedus.
Optimalus saulės valandų skaičius
Kaip jau minėta, optimalus tiesioginės saulės šviesos kiekis banatiniam bijūnui yra 6–8 valandos per dieną. Tai yra aukso vidurys, užtikrinantis puikų balansą tarp vešlaus augimo ir gausaus žydėjimo. Mažesnis nei 6 valandų apšvietimas jau laikomas daliniu pavėsiu ir gali neigiamai paveikti žydėjimą. Jei bijūnas per dieną gauna tik 4–5 valandas saulės, jis gali auginti lapus, bet žydėti labai menkai arba visai nežydėti.
Daugiau straipsnių šia tema
Svarbu ne tik valandų skaičius, bet ir saulės intensyvumas. Rytinė ir popietinė saulė yra mažiau kaitri nei vidurdienio. Augalas, gaunantis 6 valandas rytinės ir popietinės saulės, jausis geriau nei tas, kuris gauna 4 valandas labai kaitrios vidurdienio saulės. Todėl vertinant vietą reikia atsižvelgti į tai, kuriuo paros metu saulė apšvies augalą.
Regionuose su vėsesnėmis vasaromis ir mažesniu saulės intensyvumu, pilnas saulės apšvietimas visą dieną yra ne tik pageidautinas, bet ir būtinas. Tokiomis sąlygomis augalui nereikia jokio pavėsio, net ir per patį vidurdienį. Priešingai, karšto ir saulėto klimato zonose, kur saulė vasarą būna itin negailestinga, bijūnas gali geriau jaustis vietoje, kur vidurdienį jį šiek tiek pridengia medžių ar pastatų šešėlis.
Renkantis vietą, naudinga stebėti saulės judėjimą sode skirtingu paros metu ir skirtingais sezonais. Atmink, kad vasarą saulė yra aukščiau ir jos kelias ilgesnis, o pavasarį ir rudenį – žemiau ir trumpesnis. Taip pat įvertink aplinkinius medžius ir pastatus – ar jie nemes per didelio šešėlio ant planuojamos bijūno augavietės, ypač vasarą, kai lapija tankiausia.
Šviesos trūkumo pasekmės
Šviesos trūkumas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl bijūnai nežydi. Jei tavo bijūnas auga jau kelerius metus, atrodo sveikas, turi vešlią lapiją, bet nekrauna žiedų, pirmiausia reikėtų įvertinti apšvietimo sąlygas. Tai yra pats tikėtiniausias kaltininkas. Augalas, negaudamas pakankamai šviesos, visą savo energiją skiria lapų auginimui, bandydamas sukurti kuo didesnį paviršių pagauti menkiems šviesos spinduliams, o žiedų formavimui energijos tiesiog nebelieka.
Be žydėjimo stokos, yra ir kitų šviesos trūkumo požymių. Kaip minėta, augalas pradeda tįsti (etioliacija) – stiebai auga ilgi, ploni ir silpni, o atstumai tarp lapų padidėja. Keras praranda savo kompaktišką formą, tampa retas ir išgulęs. Lapai gali būti šviesesnės žalios spalvos, nei įprasta.
Pavėsyje augantys bijūnai yra labiau pažeidžiami ligų. Dėl prastesnės oro cirkuliacijos ir lėčiau džiūstančios lapijos, susidaro palankesnės sąlygos plisti grybelinėms infekcijoms, tokioms kaip miltligė ar pilkasis kekeras. Augalas, negaunantis pakankamai energijos iš saulės, yra bendrai silpnesnis ir turi menkesnį imunitetą, todėl sunkiau priešinasi ligų sukėlėjams.
Jei nustatei, kad tavo bijūnui trūksta šviesos, geriausias sprendimas yra jį persodinti į saulėtesnę vietą. Tai reikėtų daryti rudenį, kai augalas pereina į ramybės periodą. Nors bijūnai nemėgsta persodinimo, tai yra geriau, nei palikti jį skursti netinkamoje vietoje. Persodintas į saulėtą vietą, augalas po metų ar dvejų atsigaus ir turėtų pradėti gausiai žydėti.
Auginimas daliniame pavėsyje: privalumai ir trūkumai
Nors pilna saulė yra idealus variantas, tam tikromis aplinkybėmis banatinį bijūną galima auginti ir daliniame pavėsyje. Daliniu pavėsiu laikoma vieta, kuri gauna 4–6 valandas tiesioginės saulės per dieną. Kaip minėta, karštuose klimatuose toks pavėsis vidurdienį gali būti netgi naudingas. Jis apsaugo augalą nuo streso, o žiedai ilgiau išlieka gaivūs ir nenublukę.
Auginant daliniame pavėsyje, ypač svarbu, kad augalas gautų rytinę saulę. Būtent ji yra svarbiausia lapijos nudžiovinimui ir ligų prevencijai. Jei pavėsis yra tik ryte, o visą karščiausią dienos dalį augalas kepinamas saulėje, sąlygos bus prastesnės nei atvirkštiniu atveju. Taigi, rytinė saulė ir popietinis pavėsis yra priimtinas kompromisas.
Pagrindinis auginimo pavėsyje trūkumas yra potencialiai menkesnis žydėjimas. Nors augalas gali žydėti, žiedų greičiausiai bus mažiau, jie bus smulkesni, o keras nebus toks vešlus ir tvirtas kaip augančio saulėje. Reikės atidžiau stebėti augalą dėl ligų, nes drėgmė ant lapų laikysis ilgiau.
Jei vis dėlto nusprendi auginti bijūną daliniame pavėsyje, stenkitės kompensuoti šviesos trūkumą kitais būdais. Užtikrink labai gerą dirvožemio drenažą ir purumą. Pasirūpink, kad aplink būtų gera oro cirkuliacija – nesodink jo per tankiai su kitais aukštais augalais. Gali tekti pasirūpinti atramomis, nes stiebai bus silpnesni. Tačiau visada atmink, kad jokia priežiūra negali visiškai kompensuoti saulės šviesos trūkumo.
