Sodininkystės pasaulyje genėjimas yra įprasta ir dažnai būtina procedūra, padedanti palaikyti augalų sveikatą, formą ir skatinti žydėjimą. Tačiau kalbant apie svogūnines gėles, tokias kaip balkaninė scylė, žodis „genėjimas” įgauna kiek kitokią prasmę. Šiems augalams netaikomos klasikinės genėjimo taisyklės, kaip medžiams ar krūmams, tačiau tam tikri priežiūros veiksmai, susiję su nužydėjusių žiedų ar nudžiūvusių lapų pašalinimu, yra labai svarbūs. Supratimas, ką, kada ir kodėl reikia kirpti, o ko – jokiu būdu negalima liesti, yra esminis norint užtikrinti ilgalaikį šių pavasario gėlių gyvybingumą ir gausų žydėjimą. Šiame straipsnyje detaliai panagrinėsime balkaninių scylių karpymo ypatumus ir aptarsime dažniausiai daromas klaidas.
Ar reikia genėti balkanines scyles?
Pirmas ir svarbiausias klausimas, į kurį reikia atsakyti, yra ar apskritai reikia genėti balkanines scyles. Atsakymas yra ir taip, ir ne. Jei genėjimą suprasime kaip šakų karpymą siekiant suformuoti lają ar paskatinti šakojimąsi, tuomet atsakymas yra aiškus – ne. Balkaninės scylės yra žoliniai, svogūniniai augalai, neturintys sumedėjusių stiebų, todėl joms toks genėjimas nėra nei reikalingas, nei įmanomas. Jų augimo ciklas yra visiškai kitoks nei daugiamečių krūmų ar medžių. Visa augalo gyvybė ir energija yra sukaupta požeminiame svogūnėlyje.
Tačiau, jei kalbėsime apie tam tikrų augalo dalių pašalinimą higienos ar estetikos tikslais, tuomet tam tikros „karpymo” procedūros yra taikomos. Tai apima nužydėjusių žiedynų pašalinimą ir, svarbiausia, nudžiūvusių lapų sutvarkymą pasibaigus vegetacijos sezonui. Šios procedūros nėra būtinos augalo išgyvenimui, tačiau gali turėti įtakos jo išvaizdai, energijos paskirstymui ir netgi plitimui sode. Todėl teisingiau būtų kalbėti ne apie genėjimą, o apie priežiūrinį karpymą.
Svarbiausia taisyklė, kurią turi įsiminti kiekvienas svogūninių gėlių augintojas, yra susijusi su lapais. Jokiu būdu negalima kirpti ar kaip nors kitaip šalinti žalių balkaninės scylės lapų. Būtent lapai, vykdydami fotosintezę, gamina maisto medžiagas, kurios yra kaupiamos svogūnėlyje ir naudojamos kitų metų augimui bei žydėjimui. Per anksti pašalinus lapus, svogūnėlis nusilpsta, ir kitą pavasarį augalas gali arba visai nežydėti, arba žydėti labai skurdžiai.
Taigi, balkaninių scylių priežiūra reikalauja ne tiek žirklų, kiek kantrybės ir supratimo apie augalo biologiją. Svarbiausia yra leisti augalui pačiam užbaigti savo metinį ciklą ir neskubėti tvarkyti gėlyno, kol lapai visiškai nenugelsta ir nenudžiūsta natūraliai. Ši kantrybė bus atlyginta gausiu žydėjimu ateinančiais metais.
Daugiau straipsnių šia tema
Nužydėjusių žiedų pašalinimas
Procedūra, kai pašalinami nužydėję žiedai, yra vadinama „deadheading”. Balkaninių scylių atveju tai reiškia viso žiedyno nukirpimą po to, kai visi žiedeliai nuvysta. Šios procedūros tikslas yra dvejopas. Pirma, tai estetinis aspektas. Nužydėję ir džiūstantys žiedynai neatrodo labai dekoratyviai, todėl juos pašalinus gėlynas atrodo tvarkingesnis. Antra, ir svarbiausia, tai yra būdas nukreipti augalo energiją. Jei nužydėję žiedai paliekami, augalas pradeda eikvoti savo jėgas sėklų formavimui ir brandinimui. Pašalinus žiedyną, visa energija, kuri būtų sunaudota sėkloms, nukreipiama į svogūnėlį, taip jį stiprinant.
Žiedyną reikėtų nukirpti su visu žiedkočiu, ties pat pagrindu, prie lapų. Tam galima naudoti aštrias žirklutes arba sekatorių. Svarbiausia tai daryti atsargiai, kad nebūtų pažeisti lapai. Šią procedūrą reikėtų atlikti iš karto po to, kai žiedai visiškai nuvysta ir praranda savo dekoratyvumą.
Tačiau nužydėjusių žiedų šalinimas nėra privalomas ir ne visada pageidaujamas. Jei norite, kad jūsų balkaninės scylės natūraliai plėstųsi ir sėtųsi sode, tuomet žiedynus būtina palikti. Balkaninės scylės gana gerai dauginasi sėklomis, ir per kelerius metus iš kelių augalų gali susidaryti ištisas žydintis kilimas. Tai ypač aktualu auginant scyles vejoje ar natūralistinio stiliaus gėlynuose, kur siekiama kuo natūralesnio vaizdo.
Taigi, sprendimas, ar šalinti nužydėjusius žiedus, priklauso nuo jūsų tikslų. Jei norite maksimaliai sustiprinti svogūnėlius ir kontroliuoti augalų plitimą, tuomet žiedus šalinkite. Jei siekiate natūralizacijos ir norite, kad augalai patys pasisėtų, tuomet leiskite jiems subrandinti sėklas. Galima taikyti ir kompromisinį variantą – dalį žiedynų pašalinti, o keletą gražiausių palikti sėkloms.
Daugiau straipsnių šia tema
Lapų priežiūra po žydėjimo
Svarbiausias ir daugiausiai klaidų sukeliantis aspektas yra lapų priežiūra po žydėjimo. Daugeliui sodininkų, ypač pradedančiųjų, kyla pagunda kuo greičiau sutvarkyti gėlyną ir nupjauti gelstančius, neestetiškai atrodančius lapus. Tačiau tai yra pati didžiausia klaida, kurią galima padaryti auginant svogūnines gėles. Lapai yra augalo „virtuvė”, ir kol jie yra bent kiek žali, jie gamina maistą, kuris kaupiamas svogūnėlyje. Šis procesas yra gyvybiškai svarbus kitų metų žydėjimui.
Lapai turi būti palikti ramybėje tol, kol jie visiškai nenugelsta ir nenudžiūsta natūraliai. Šis procesas paprastai trunka apie 6 savaites po žydėjimo. Per tą laiką svogūnėlis pasisavina visas naudingas medžiagas iš lapų. Tik tada, kai lapai tampa sausi, trapūs ir lengvai atsiskiria nuo pagrindo, juos galima saugiai pašalinti. Dažniausiai juos galima tiesiog nugrėbti ar surinkti rankomis be jokių įrankių.
Gelstantys lapai gali atrodyti netvarkingai, ypač jei scylės auginamos matomoje vietoje gėlyne ar vejoje. Yra keletas būdų, kaip paslėpti šį neestetišką vaizdą. Jei scylės auga gėlyne, jas galima sodinti tarp vėliau sužaliuojančių daugiamečių gėlių, tokių kaip melsvės, astilbės ar snapučiai. Šių augalų besiskleidžiantys lapai natūraliai uždengs gelstančius scylių lapus.
Jei scylės auginamos vejoje, tai yra didžiausias iššūkis. Vejos negalima pjauti tol, kol scylių lapai visiškai nenudžius. Pjaunant vejapjove kartu su žole nupjaunami ir scylių lapai, kas prilygsta jų pašalinimui. Todėl planuojant sodinti scyles vejoje, reikia nusiteikti, kad ta vejos dalis pavasarį atrodys kiek apleista. Tačiau šis laikinas nepatogumas atsiperka nuostabiu žydinčio pavasarinio kilimo vaizdu.
Ką daryti su peraugusiais kerais
Po kelerių metų sėkmingo augimo balkaninės scylės gali sudaryti labai tankius sąžalynus. Motininiai svogūnėliai subrandina daug dukterinių svogūnėlių, ir vienoje vietoje susidaro didelis lizdas. Kai kerai tampa per tankūs, augalai pradeda konkuruoti tarpusavyje dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų. Tai gali lemti žydėjimo susilpnėjimą – žiedai tampa smulkesni, jų mažiau, o kai kurie augalai gali visai nebežydėti. Tai yra aiškus ženklas, kad atėjo laikas kerą „atjauninti”.
Šis „atjauninimas” iš esmės yra dauginimas dalijant kerą. Šią procedūrą geriausia atlikti vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį, kai augalai yra ramybės būsenoje. Tačiau patogiausia tai daryti iš karto po to, kai nudžiūsta lapai (vasaros pradžioje), nes tada dar gerai matosi, kurioje vietoje augalai augo. Sodo šakėmis atsargiai iškaskite visą kerą, stengdamiesi nepažeisti svogūnėlių.
Iškastą kerą atsargiai nupurtykite nuo žemių ir rankomis išskirstykite į pavienius svogūnėlius arba mažesnes grupeles. Pamatysite, kaip lengvai atsiskiria dukteriniai svogūnėliai. Šis procesas yra natūralus būdas padauginti savo turimus augalus. Gautus svogūnėlius galima iš karto pasodinti į naują vietą arba išplėsti esamą gėlyną. Tai ne tik padaugins jūsų augalų skaičių, bet ir suteiks daugiau erdvės likusiems svogūnėliams, todėl kitais metais jie vėl gausiai žydės.
Šį procesą galima laikyti savotišku genėjimu, nes jo metu yra praretinamas per tankus sąžalynas. Rekomenduojama balkaninių scylių kerus dalinti ir persodinti kas 3-5 metus, priklausomai nuo augimo intensyvumo. Reguliarus kerų atjauninimas užtikrins, kad jūsų balkaninės scylės išliks sveikos, gyvybingos ir dekoratyvios daugelį metų.
Dažniausiai daromos klaidos
Apibendrinant, verta dar kartą pabrėžti dažniausiai daromas klaidas, susijusias su balkaninių scylių karpymu. Pirmoji ir pati žalingiausia – per ankstyvas lapų nupjovimas. Atminkite, lapus galima šalinti tik tada, kai jie visiškai nudžiūsta natūraliai. Neskubėkite tvarkyti gėlyno ir leiskite gamtai atlikti savo darbą. Kantrybė šiuo atveju yra būtina.
Antroji klaida – lapų pynimas ar rišimas į mazgus. Kai kurie sodininkai, norėdami, kad gelstantys lapai atrodytų tvarkingiau, supina juos į kasas ar suriša. Nors tai gali atrodyti kaip geras sprendimas, iš tiesų tai kenkia augalui. Surišti lapai gauna mažiau saulės šviesos, sutrinka oro cirkuliacija, o tai trukdo normaliam fotosintezės procesui. Leiskite lapams laisvai gulėti ant žemės – taip jie gaus maksimalų šviesos kiekį ir galės efektyviausiai maitinti svogūnėlį.
Trečioji klaida – vejos pjovimas, kol scylių lapai dar žali. Jei auginate scyles vejoje, susitaikykite su tuo, kad pavasarį ta vieta atrodys laukinė. Pirmą kartą tą vejos plotą pjauti galima tik tada, kai lapai visiškai nudžiūsta. Tai paprastai būna gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Bet koks ankstesnis pjovimas smarkiai pakenks augalams.
Galiausiai, klaida yra ignoruoti per tankiai suaugusius kerus. Jei pastebite, kad jūsų scylės metai iš metų žydi vis prasčiau, nors visos kitos sąlygos yra tinkamos, greičiausiai problema yra būtent per didelis tankumas. Nebijokite rudenį iškasti, padalinti ir persodinti savo augalų. Tai yra būtina atjauninimo procedūra, kuri grąžins jūsų gėlėms buvusį grožį ir gyvybingumą. Vengdami šių paprastų klaidų, galėsite džiaugtis sveikomis ir gausiai žydinčiomis balkaninėmis scylėmis.
