Uoginės jonažolės genėjimas yra viena svarbiausių priežiūros procedūrų, leidžianti ne tik palaikyti estetišką krūmo išvaizdą, bet ir užtikrinti jo sveikatą, ilgaamžiškumą bei gausų žydėjimą. Nors šis augalas yra gana ištvermingas ir gali augti net ir be reguliaraus karpymo, tinkamai ir laiku atliktas genėjimas skatina naujų, stiprių ūglių augimą, ant kurių formuojasi žiedai ir vėliau – dekoratyvios uogos. Šis procesas taip pat padeda pagerinti oro cirkuliaciją krūmo viduje, sumažinant grybinių ligų riziką. Norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu žinoti, kada ir kaip genėti, atsižvelgiant į augalo augimo ciklą ir norimą pasiekti tikslą.
Pagrindinis uoginės jonažolės genėjimas atliekamas vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį, paprastai vasario pabaigoje ar kovo mėnesį, kol augalas dar yra ramybės būsenoje ir nepradėjo sprogti pumpurai. Genėjimas šiuo laikotarpiu yra mažiausiai traumuojantis augalui ir leidžia jam visą pavasario energiją nukreipti į naujų, sveikų ūglių auginimą. Svarbu nespėlioti ir genėti per anksti, ypač jei žiema permaininga, nes po genėjimo sekantis atšilimas gali išprovokuoti per ankstyvą pumpurų brinkimą, kuriuos vėliau gali pažeisti grįžusios šalnos.
Genėjimui būtina naudoti aštrius ir švarius įrankius – sekatorių plonesnėms šakoms ir genėjimo žirkles ar pjūklelį storesnėms. Aštrūs įrankiai daro švarius pjūvius, kurie greičiau gyja ir sumažina infekcijų riziką. Prieš pradedant darbą ir pereinant nuo vieno augalo prie kito, įrankius rekomenduojama dezinfekuoti spiritu ar kitu dezinfekantu, kad nebūtų pernešamos ligos. Tai ypač svarbu, jei praėjusiais metais sode buvo problemų su augalų ligomis.
Genėjimo procesas turėtų prasidėti nuo krūmo apžiūros ir sanitarinio valymo. Pirmiausia reikia iškirpti visas negyvas, nušalusias, pažeistas ar ligotas šakas. Šios šakos ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir gali tapti ligų bei kenkėjų židiniu. Jos kerpamos iki pat pagrindo arba iki sveikos medienos. Taip pat reikia pašalinti silpnus, plonus ūglius ir tas šakas, kurios auga į krūmo vidų, kryžiuojasi ir trinasi viena į kitą, tankindamos krūmą ir trukdydamos normaliai oro cirkuliacijai.
Po sanitarinio valymo pereinama prie formuojamojo genėjimo. Uoginė jonažolė žydi ant šiųmečių ūglių, todėl praėjusių metų šakas galima drąsiai trumpinti. Rekomenduojama visas likusias sveikas šakas patrumpinti maždaug trečdaliu ar net perpus, priklausomai nuo krūmo dydžio ir norimos formos. Kirpti reikėtų šiek tiek virš į išorę nukreipto pumpuro, darant nedidelį įstrižą pjūvį. Toks stiprus genėjimas skatina augalą leisti daug naujų, tvirtų ūglių iš apatinės krūmo dalies, taip užtikrinant gausų žydėjimą ir išlaikant kompaktišką formą.
Daugiau straipsnių šia tema
Atjauninamasis genėjimas
Senesni, apleisti uoginės jonažolės krūmai gali tapti per daug tankūs, su daug senų, menkai žydinčių šakų ir plikomis apatinėmis dalimis. Tokiems krūmams reikalingas radikalus atjauninamasis genėjimas, kuris grąžina jiems gyvybingumą ir dekoratyvumą. Šią procedūrą taip pat geriausia atlikti ankstyvą pavasarį. Yra du pagrindiniai atjauninamojo genėjimo metodai: vienkartinis radikalus nupjovimas arba laipsniškas atjauninimas per kelis metus.
Vienkartinis radikalus genėjimas reiškia, kad visas krūmas nupjaunamas iki pat žemės, paliekant tik 10-15 cm aukščio stiebelius. Nors iš pradžių tai gali atrodyti drastiškai, uoginė jonažolė puikiai toleruoja tokį genėjimą ir greitai atželia iš miegančių pumpurų prie šaknies kaklelio. Per sezoną išaugs nauji, stiprūs ūgliai, ir nors pirmaisiais metais po tokio genėjimo žydėjimas gali būti negausus, jau kitais metais krūmas bus visiškai atsinaujinęs, vešlus ir gausiai žydintis.
Laipsniškas atjauninimas yra švelnesnis metodas, tinkamas tiems, kurie nenori vienam sezonui prarasti krūmo dekoratyvumo. Šiuo atveju kasmet per trejus metus išpjaunama maždaug trečdalis seniausių, storiausių ir labiausiai sumedėjusių šakų iki pat pagrindo. Tuo pačiu metu likusios jaunesnės šakos yra patrumpinamos, kaip ir įprasto kasmetinio genėjimo metu. Per trejus metus visas krūmas palaipsniui atsinaujina, senas šakas pakeičia nauji, produktyvūs ūgliai, o augalas visą laiką išlieka dekoratyvus.
Po bet kokio stipraus genėjimo, ypač atjauninamojo, augalui reikia papildomos priežiūros, kad jis greičiau atsigautų. Būtina jį gausiai palaistyti ir patręšti kompleksinėmis trąšomis arba organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip kompostas. Tai suteiks augalui energijos ir maistinių medžiagų, reikalingų intensyviam naujų ūglių augimui. Taip pat svarbu reguliariai laistyti visą vegetacijos sezoną, ypač jei orai sausi.
Daugiau straipsnių šia tema
Genėjimas auginant gyvatvorę
Dėl savo tankaus augimo ir gero atsparumo karpymui, uoginė jonažolė gali būti naudojama neaukštoms, laisvos formos ar formuojamoms gyvatvorėms kurti. Genėjimo specifika šiuo atveju šiek tiek skiriasi nuo pavieniui augančio krūmo priežiūros. Gyvatvorę reikia formuoti nuo pat pasodinimo, kad ji būtų tanki nuo pat apačios. Pirmaisiais metais po pasodinimo jaunus augalus reikėtų stipriai nugenėti, paliekant tik apie 15-20 cm aukščio stiebelius, kad paskatintumėte šakojimąsi.
Formuojamą gyvatvorę reikia karpyti kelis kartus per sezoną, kad būtų išlaikyta norima forma. Pirmasis karpymas atliekamas pavasarį, kaip ir įprastas genėjimas. Vėliau, vasaros metu, paprastai po pirmojo žydėjimo, gyvatvorė karpoma dar kartą ar du, trumpinant naujai išaugusius ūglius. Svarbu prisiminti, kad karpant vasarą, bus pašalinta dalis žiedų, todėl nesusiformuos uogos. Todėl formuojamai gyvatvorei dažnai aukojamas rudeninis uogų derlius vardan tvarkingos formos.
Kuriant gyvatvorę, svarbu ją formuoti trapecijos forma – platesnę apačioje ir siauresnę viršuje. Tokia forma užtikrina, kad apatinės šakos gautų pakankamai saulės šviesos ir nenukentėtų nuo viršutinių šakų šešėlio. Dėl to gyvatvorė išlieka tanki ir žalia nuo pat žemės, išvengiama apatinės dalies išplikimo. Šiam tikslui galima naudoti ištemptas virveles kaip gaires, kad linijos būtų tiesios.
Laisvos formos, neformuojamai gyvatvorei taikomas toks pat genėjimo principas kaip ir pavieniui augančiam krūmui. Genima vieną kartą ankstyvą pavasarį, siekiant išlaikyti tvarkingą išvaizdą, skatinti žydėjimą ir neleisti krūmams per daug išsikeroti. Tokia gyvatvorė atrodo natūraliau ir džiugina tiek gausiu žydėjimu vasarą, tiek spalvingomis uogomis rudenį.
Peržydėjusių žiedų šalinimas
Klausimas, ar reikia šalinti peržydėjusius uoginės jonažolės žiedus, priklauso nuo augintojo tikslų. Ši procedūra, vadinama „deadheading”, turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Iš vienos pusės, peržydėjusių žiedynų nukarpymas pagerina estetinį krūmo vaizdą, jis atrodo tvarkingesnis. Taip pat tai gali paskatinti augalą išleisti naujus ūglius ir pakartotinai pražysti, nors antroji žydėjimo banga paprastai būna ne tokia gausi kaip pirmoji.
Nukarpant peržydėjusius žiedus, augalas nebeeikvoja energijos sėklų ir uogų formavimui, o nukreipia ją į vegetatyvinį augimą ir pasiruošimą kitų metų žydėjimui. Tai gali būti naudinga jauniems, silpnesniems augalams, kuriuos norima sustiprinti. Procedūrą reikėtų atlikti reguliariai, vos tik žiedai pradeda vysti, nukerpant žiedyną iki pirmos sveikos lapų poros.
Tačiau pagrindinis uoginės jonažolės auginimo tikslas dažnai yra ne tik žiedai, bet ir po jų atsirandančios dekoratyvios uogos, kurios puošia sodą rudenį ir žiemą. Jei pašalinsite peržydėjusius žiedus, ant tų šakelių uogos nebesusiformuos. Todėl, jei norite džiaugtis spalvingu uogų derliumi, peržydėjusių žiedų šalinti nereikėtų.
Galimas ir kompromisinis variantas. Galima pašalinti tik dalį peržydėjusių žiedynų, pavyzdžiui, tuos, kurie yra labiausiai matomoje vietoje, siekiant pagerinti bendrą estetinį vaizdą. Likę žiedai subrandins uogas, todėl krūmas išliks dekoratyvus ir rudenį. Kiekvienas sodininkas gali pasirinkti sau tinkamiausią variantą, atsižvelgdamas į savo prioritetus.
Specialūs genėjimo atvejai
Kartais tenka genėti augalą neįprastu laiku dėl tam tikrų priežasčių. Pavyzdžiui, jei vasaros metu pastebėjote ligų (rūdžių, miltligės) pažeistas šakas, jas reikia nedelsiant iškirpti, nelaukiant pavasario. Tai padės sustabdyti ligos plitimą. Pažeistas šakas reikia iškirpti iki sveikos medienos ir būtinai sunaikinti, geriausia sudeginti.
Jei šakos buvo nulaužtos vėjo ar dėl kitų mechaninių pažeidimų, jas taip pat reikia tvarkingai nupjauti, išlyginant žaizdos kraštus. Tai geriau nei palikti atplaišas, kurios ne tik atrodo neestetiškai, bet ir yra atviri vartai infekcijoms. Pjūvio vietą galima aptepti sodo tepalu, nors sveiki augalai dažniausiai puikiai užsigydo žaizdas ir patys.
Jei auginate uoginę jonažolę konteineryje, genėjimo principai išlieka tie patys. Tačiau auginant vazone, ypač svarbu reguliariai genėti, kad būtų kontroliuojamas augalo dydis ir palaikoma kompaktiška forma. Stipresnis kasmetinis genėjimas padės išlaikyti balansą tarp antžeminės dalies ir ribotos šaknų sistemos.
Svarbu prisiminti, kad genėjimas visada yra tam tikras stresas augalui. Todėl po procedūros svarbu užtikrinti tinkamą priežiūrą – laistymą ir tręšimą. Negalima genėti augalų, kurie yra nusilpę dėl sausros, maisto medžiagų trūkumo ar ligų (išskyrus sanitarinį genėjimą). Pirmiausia reikia atstatyti normalią augalo būklę ir tik tada imtis formuojamojo genėjimo.
