Dygusis citrinmedis garsėja kaip vienas atspariausių šalčiui citrusinių augalų, galintis ištverti žemesnę nei -20 °C temperatūrą. Ši išskirtinė savybė leidžia jį sėkmingai auginti atvirame grunte net ir atšiauresnio klimato sąlygomis, kur kiti citrusai neišgyventų. Tačiau, nepaisant įgimto atsparumo, sėkmingas augalo peržiemojimas priklauso nuo tinkamo pasiruošimo ramybės periodui ir tam tikrų apsaugos priemonių, ypač jauniems, dar neįsitvirtinusiems augalams. Teisingai paruoštas žiemai dygusis citrinmedis ne tik sėkmingai ištvers šalčius, bet ir pavasarį greičiau atsigaus, gausiau žydės ir džiugins vešlia laja. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime svarbiausius dygiojo citrinmedžio žiemojimo aspektus, pradedant nuo rudeninių paruošiamųjų darbų ir baigiant priežiūra po žiemos.
Pasiruošimas žiemai prasideda ne vėlyvą rudenį, o dar vasaros pabaigoje. Svarbu laiku pakeisti augalo tręšimo ir laistymo režimą, kad jis palaipsniui pereitų iš aktyvaus augimo į ramybės būseną. Pernelyg skatinamas augimas rudenį gali pakenkti, nes jauni, nesubrendę ūgliai yra neatsparūs šalčiui ir greičiausiai nušals. Todėl tinkama agrotechnika viso sezono metu yra neatsiejama sėkmingo žiemojimo dalis. Sveikas, stiprus ir gerai subrendusiais ūgliais augalas yra daug geriau pasiruošęs atlaikyti žiemos iššūkius.
Jaunų ir subrendusių augalų gebėjimas atlaikyti žiemą skiriasi. Suaugę, gerai įsišakniję individai dažniausiai peržiemoja be jokių specialių apsaugos priemonių, ypač regionuose su sniegingomis žiemomis, kur sniego danga veikia kaip natūralus izoliatorius. Tačiau jauni, pirmuosius 2-3 metus augantys sodinukai yra kur kas jautresni, todėl jiems būtina papildoma apsauga nuo šalčio, vėjo ir laukinių gyvūnų. Tinkamas jaunų augalų pridengimas yra investicija į jų ateitį.
Šiame straipsnyje žingsnis po žingsnio aptarsime, kokius darbus reikia atlikti rudenį, ruošiant dygųjį citrinmedį žiemai, kaip efektyviai apsaugoti jaunus sodinukus, ir kaip įvertinti suaugusių augalų atsparumą. Taip pat sužinosi, kokių veiksmų imtis pavasarį, siekiant padėti augalui atsigauti po žiemos ir įvertinti galimus pažeidimus. Šios žinios padės užtikrinti, kad tavo dygusis citrinmedis sėkmingai ištvertų net ir šalčiausias žiemas.
Pasiruošimas žiemai: rudens darbai
Efektyvus pasiruošimas žiemai prasideda dar vasaros pabaigoje ir tęsiasi visą rudenį. Nuo rugpjūčio vidurio reikia nustoti tręšti augalą azoto turinčiomis trąšomis. Azotas skatina naujų, gležnų ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti iki šalčių ir yra pasmerkti nušalti. Vietoj to, rugsėjo pradžioje galima augalą patręšti fosforo ir kalio trąšomis. Šie elementai stiprina šaknų sistemą, skatina ūglių brendimą ir medėjimą, taip padidindami bendrą augalo atsparumą nepalankioms žiemos sąlygoms.
Daugiau straipsnių šia tema
Rudenį taip pat svarbu palaipsniui mažinti laistymą. Vėstant orams ir gausėjant natūralių kritulių, augalui reikia vis mažiau vandens. Pernelyg drėgna dirva rudenį gali išprovokuoti šaknų puvinius ir sumažinti augalo atsparumą šalčiui. Prieš pat užšąlant, jei ruduo buvo labai sausas, rekomenduojama atlikti vadinamąjį gausųjį priešžieminį laistymą. Tai padeda prisotinti dirvą drėgmės ir apsaugoti šaknis nuo išdžiūvimo per besnieges, vėjuotas žiemas.
Svarbus rudens darbas yra pomedžio sutvarkymas. Būtina kruopščiai sugrėbti ir sunaikinti visus nukritusius lapus ir vaisius. Paliktos organinės liekanos yra puiki terpė žiemoti įvairiems ligų sukėlėjams ir kenkėjams, kurie pavasarį galėtų pulti prabundantį augalą. Švarus pomedis yra svarbi fitosanitarinė priemonė, padedanti išlaikyti augalą sveiką.
Vėlyvą rudenį, prieš prasidedant didesniems šalčiams, augalo pomedį naudinga pamulčiuoti. Aplink kamieną reikėtų paskleisti 5-10 cm storio mulčio sluoksnį iš durpių, komposto, medžių žievės ar sausų lapų. Mulčias veikia kaip izoliatorius, apsaugantis paviršines šaknis nuo staigių temperatūros svyravymų ir gilaus įšalo. Svarbu palikti nedidelį tarpą aplink patį kamieną, kad būtų išvengta jo šutimo ir puvimo.
Jaunų augalų apsauga nuo šalčio
Jauni, pirmuosius 2-3 metus po pasodinimo augantys dygieji citrinmedžiai yra jautriausi šalčiui ir reikalauja ypatingo dėmesio. Jų šaknų sistema dar nėra pakankamai gili, o kamienas ir šakos – ploni, todėl juos lengviau pažeidžia stiprūs šalčiai. Pagrindinis tikslas yra apsaugoti šaknų sistemą ir kamieno pagrindą, nes net ir nušalus visai antžeminei daliai, augalas gali atželti iš šaknų, jei jos lieka gyvos. Todėl mulčiavimas jauniems augalams yra absoliučiai būtinas, o mulčio sluoksnis gali būti ir storesnis, iki 15-20 cm.
Daugiau straipsnių šia tema
Antžeminei daliai apsaugoti yra keletas būdų. Paprasčiausias – apvynioti augalą keliais agrodangos sluoksniais. Agrodanga yra laidi orui ir drėgmei, todėl augalas po ja nešunta, tačiau ji sukuria apsauginį oro tarpą, kuris sušvelnina temperatūros svyravimus. Apvyniojant agrodangą, svarbu jos per stipriai nesuveržti. Pridengti augalą reikėtų vėlyvą rudenį, kai oro temperatūra stabiliai nukrenta žemiau nulio, o nudenkti – pavasarį, praėjus stiprių šalnų pavojui.
Kitas efektyvus būdas – sukurti karkasą aplink augalą ir jį užpildyti sausomis, puriomis medžiagomis. Aplink augalą įsmeigiami keli kuoliukai, kurie apvyniojami vielos tinklu ar agrodanga, suformuojant cilindrą. Šio cilindro vidus pripildomas sausais medžių lapais, šiaudais ar spygliais. Iš viršaus konstrukciją reikėtų pridengti nuo lietaus, kad izoliacinė medžiaga nesušlaptų ir neprarastų savo savybių. Pavasarį ši konstrukcija išardoma.
Žiemą jaunų augalų kamienai yra pažeidžiami ne tik šalčio, bet ir saulės. Saulėtomis žiemos dienomis tamsi kamieno žievė įkaista, o naktį staigiai atšąla. Dėl tokių staigių temperatūros svyravymų žievė gali sutrūkinėti. Siekiant to išvengti, jaunų medelių kamienus rudenį rekomenduojama nudažyti specialiais baltais sodo dažais arba apvynioti baltu popieriumi, specialia juosta ar agrodanga. Balta spalva atspindi saulės spindulius ir neleidžia kamienui perkaisti.
Suaugusių augalų atsparumas šalčiui ir galimi pažeidimai
Suaugę, gerai įsišakniję dygieji citrinmedžiai yra itin atsparūs šalčiui. Jų atsparumas priklauso nuo kelių veiksnių: augalo genetinės kilmės, amžiaus, sveikatos būklės ir sąlygų, kuriomis jis auga. Svarbu, kad augalas būtų pasodintas tinkamoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Atšiauriausiomis, besniegėmis žiemomis net ir suaugę augalai gali patirti pažeidimų, tačiau dažniausiai jie būna nedideli ir augalas pavasarį greitai atsigauna.
Dažniausiai pasitaikantis pažeidimas – jaunų, nesumedėjusių ūglių viršūnėlių apšalimas. Tai nėra pavojinga, nes pavasarį atlikus sanitarinį genėjimą, augalas greitai išleidžia naujus ūglius iš miegančių pumpurų. Rimtesni pažeidimai gali atsirasti per labai stiprius šalčius be sniego dangos. Sniegas veikia kaip natūrali izoliacija, apsauganti šaknis ir apatinę kamieno dalį. Jei sniego nėra, o šalčiai dideli, gali apšalti ne tik smulkios šakelės, bet ir stambesnės šakos ar net kamienas.
Smarkiai apšalusios šakos pavasarį lieka be gyvybės ženklų, jų žievė gali susiraukšlėti, patamsėti. Tokias šakas reikia išpjauti iki sveikos medienos. Pjūvio vietoje mediena turi būti šviesios spalvos, be jokių patamsėjimų. Net jei atrodo, kad nušalo visa antžeminė dalis, neskubėk augalo išrauti. Dygusis citrinmedis pasižymi puikiu gebėjimu atsigauti. Palauk iki vasaros pradžios – labai tikėtina, kad iš šaknų ar kamieno pagrindo pradės augti nauji ūgliai.
Norint padidinti suaugusių augalų atsparumą, svarbu laikytis teisingos agrotechnikos. Vengti vėlyvo tręšimo azotu, rudenį patręšti kalio trąšomis, užtikrinti gerą drenažą. Nors suaugę augalai dažniausiai nėra specialiai dengiami, atšiauriausiuose regionuose arba laukiant ekstremalių šalčių galima pamulčiuoti pomedį storesniu sluoksniu, taip papildomai apsaugant šaknų sistemą.
Priežiūra po žiemos ir pažeidimų įvertinimas pavasarį
Pavasarį, kai sniegas nutirpsta ir žemė atšyla, ateina laikas įvertinti, kaip dygusis citrinmedis peržiemojo. Pirmiausia reikia atsargiai nuimti visas žiemos dangas nuo jaunų augalų. Tai daryti geriausia apsiniaukusią dieną, kad augalas palaipsniui priprastų prie ryškios pavasario saulės. Atidengus augalą, reikia atgrėbti ir mulčią nuo kamieno pagrindo, kad jis galėtų greičiau sušilti ir pradėti vegetaciją.
Kitas svarbus žingsnis – sanitarinis genėjimas. Reikia atidžiai apžiūrėti augalą ir pašalinti visas per žiemą apšalusias, nudžiūvusias, nulūžusias ar kitaip pažeistas šakas. Apšalusios šakos dažniausiai būna pakeitusios spalvą, jų žievė susiraukšlėjusi. Kirpti reikia iki sveikos vietos, kur matoma gyva, žalia mediena. Nesijaudink, jei tenka iškirpti nemažai šakų – dygusis citrinmedis gerai pakenčia genėjimą ir greitai atželia.
Įvertinus pažeidimus, reikia padėti augalui atsigauti. Kai tik prasideda vegetacija, augalą reikėtų patręšti kompleksinėmis trąšomis, kuriose gausu azoto. Tai paskatins naujų ūglių ir lapų augimą. Taip pat svarbu atnaujinti reguliarų laistymą, ypač jei pavasaris sausas. Po žiemos augalui reikia atstatyti prarastą drėgmę, todėl geras palaistymas padės jam greičiau „prabusti”.
Jei augalas atrodo labai nusilpęs arba įtari, kad pažeidimai yra rimti, gali prireikti kantrybės. Kartais augalas pradeda leisti naujus ūglius tik vėlyvą pavasarį ar net vasaros pradžioje. Todėl neskubėk nurašyti augalo, net jei jis iš pirmo žvilgsnio atrodo negyvas. Suteik jam laiko ir tinkamą priežiūrą, ir didelė tikimybė, kad jis atsinaujins ir toliau sėkmingai augs tavo sode.
