Norint, kad rožinė kataranta visą sezoną džiugintų gausiu ir ryškiu žydėjimu, būtina pasirūpinti ne tik tinkamu laistymu ir apšvietimu, bet ir subalansuota mityba. Šis intensyviai augantis ir žydintis augalas greitai išeikvoja dirvožemyje esančias maistines medžiagas, ypač auginant vazonuose ar konteineriuose, kur jų kiekis yra ribotas. Reguliarus ir tinkamai parinktas tręšimas yra gyvybiškai svarbus, siekiant palaikyti augalo sveikatą, skatinti naujų žiedpumpurių formavimąsi ir užtikrinti sodrią lapų spalvą. Supratimas, kokių maistinių medžiagų ir kada augalui labiausiai reikia, leis Jums sukurti optimalią tręšimo programą, kuri atitiktų visus katarantos poreikius.
Katarantos mitybos pagrindą sudaro trys pagrindiniai makroelementai: azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Azotas yra atsakingas už vegetatyvinį augimą – stiebų ir lapų vystymąsi. Fosforas skatina šaknų sistemos augimą, žiedpumpurių formavimąsi ir žydėjimą. Kalis stiprina augalo atsparumą ligoms ir nepalankioms aplinkos sąlygoms, taip pat dalyvauja vandens apykaitos reguliavime. Sėkmingam auginimui reikalingas tinkamas šių elementų balansas, kuris kinta priklausomai nuo augalo augimo stadijos.
Be pagrindinių makroelementų, katarantai taip pat reikalingi ir mikroelementai, tokie kaip geležis (Fe), magnis (Mg), manganas (Mn), cinkas (Zn) ir boras (B). Nors jų reikia nedideliais kiekiais, šių elementų trūkumas gali sukelti rimtus fiziologinius sutrikimus. Pavyzdžiui, geležies trūkumas sukelia chlorozę, kai jauni lapai pagelsta, o gyslos lieka žalios. Magnio trūkumas pasireiškia senesnių lapų geltonavimu tarp gyslų. Todėl svarbu rinktis kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra ne tik NPK, bet ir platus mikroelementų spektras.
Tręšimo režimas turėtų būti pritaikytas prie augalo vegetacijos ciklo. Aktyviausiu augimo ir žydėjimo periodu, nuo pavasario iki rudens, tręšti reikia reguliariai. Žiemą, kai augalas ilsisi, tręšimas yra smarkiai mažinamas arba visai nutraukiamas. Svarbu ne tik tręšti, bet ir nepertręšti, nes maistinių medžiagų perteklius gali būti toks pat žalingas kaip ir jų trūkumas. Toliau išsamiai aptarsime, kaip teisingai pasirinkti trąšas ir sudaryti efektyvų tręšimo planą.
Pagrindinės maistinės medžiagos ir jų vaidmuo
Azotas (N) yra vienas svarbiausių elementų, atsakingų už augalo žaliosios masės augimą. Jis yra chlorofilo, baltymų ir fermentų sudedamoji dalis. Pakankamas azoto kiekis užtikrina, kad kataranta turės vešlius, sodriai žalius lapus ir tvirtus stiebus. Tačiau azoto perteklius gali būti žalingas, nes skatina per didelį lapijos augimą žydėjimo sąskaita. Augalas tampa vešlus, bet žydi menkai. Todėl svarbu išlaikyti balansą, ypač žydėjimo metu.
Daugiau straipsnių šia tema
Fosforas (P) dažnai vadinamas „energijos” elementu. Jis atlieka pagrindinį vaidmenį energijos perdavimo procesuose, tokiuose kaip fotosintezė ir kvėpavimas. Fosforas yra ypač svarbus šaknų sistemos vystymuisi, todėl jo pakankamas kiekis yra būtinas jauniems augalams. Be to, šis elementas tiesiogiai skatina žiedpumpurių formavimąsi, žydėjimą ir sėklų brendimą. Trąšos su didesniu fosforo kiekiu dažnai naudojamos žydėjimui skatinti.
Kalis (K) yra atsakingas už bendrą augalo sveikatą ir atsparumą. Jis reguliuuoja vandens judėjimą augale, padeda atsidaryti ir užsidaryti lapų žiotelėms, taip kontroliuojant vandens garinimą. Pakankamas kalio kiekis stiprina augalo ląstelių sieneles, todėl jis tampa atsparesnis ligoms, kenkėjams ir nepalankioms aplinkos sąlygoms, tokioms kaip sausra ar temperatūros svyravimai. Taip pat kalis gerina žiedų spalvos intensyvumą ir kokybę.
Mikroelementai, nors ir reikalingi mažais kiekiais, yra ne mažiau svarbūs. Geležis (Fe) yra būtina chlorofilo sintezei, todėl jos trūkumas sukelia jaunų lapų geltonavimą. Magnis (Mg) yra centrinis chlorofilo molekulės atomas, todėl jo stoka taip pat sukelia chlorozę, bet paprastai ant senesnių lapų. Kiti mikroelementai, tokie kaip boras, manganas ir cinkas, dalyvauja įvairiuose fermentiniuose procesuose, kurie yra būtini normaliam augalo vystymuisi ir žydėjimui.
Tinkamų trąšų pasirinkimas
Rinkoje yra didelė trąšų įvairovė, todėl svarbu pasirinkti tas, kurios geriausiai atitinka rožinės katarantos poreikius. Dažniausiai naudojamos skystos, vandenyje tirpios trąšos, skirtos žydintiems augalams. Jų privalumas – greitas poveikis, nes maistinės medžiagos yra lengvai pasisavinamos per šaknis. Renkantis tokias trąšas, atkreipkite dėmesį į NPK santykį. Aktyvaus augimo pradžioje tinka subalansuotos trąšos (pvz., 20-20-20), o prasidėjus žydėjimui geriau rinktis trąšas su didesniu fosforo ir kalio kiekiu (pvz., 10-30-20).
Daugiau straipsnių šia tema
Kita populiari alternatyva yra lėto atpalaidavimo granuliuotos trąšos. Šios granulės, įmaišytos į dirvožemį sodinimo metu, palaipsniui išskiria maistines medžiagas per kelis mėnesius. Tai labai patogus tręšimo būdas, ypač auginant daug augalų lauke, nes nereikia tręšti kas savaitę. Renkantis tokias trąšas, svarbu pasirinkti tas, kurių veikimo trukmė atitinka katarantos auginimo sezoną. Tačiau naudojant šias trąšas sunkiau kontroliuoti maistinių medžiagų tiekimą ir greitai reaguoti į augalo poreikių pokyčius.
Organinės trąšos, tokios kaip kompostas, biohumusas ar skysti organiniai ekstraktai, taip pat yra puikus pasirinkimas. Jos ne tik aprūpina augalą maistinėmis medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą, skatina naudingų mikroorganizmų veiklą. Organinės trąšos veikia lėčiau nei mineralinės, todėl pertręšimo rizika yra mažesnė. Jas galima naudoti kaip pagrindinį tręšimo šaltinį arba derinti su mineralinėmis trąšomis, siekiant geriausio rezultato.
Svarbu skaityti trąšų etiketes ir atkreipti dėmesį ne tik į NPK santykį, bet ir į mikroelementų sudėtį. Kokybiškose kompleksinėse trąšose turėtų būti geležies, magnio, cinko, mangano ir kitų svarbių mikroelementų. Kai kurie augintojai papildomai naudoja specializuotus preparatus, pavyzdžiui, geležies chelatus, pastebėję chlorozės požymius. Nepriklausomai nuo pasirinktų trąšų tipo, visada laikykitės gamintojo nurodytų dozavimo rekomendacijų.
Tręšimo grafikas ir metodai
Optimalus tręšimo grafikas priklauso nuo augalo augimo fazės ir naudojamų trąšų tipo. Aktyvusis tręšimo periodas prasideda pavasarį, maždaug 2–4 savaitės po daigų persodinimo į nuolatinę vietą, ir tęsiasi iki rudens pradžios. Naudojant skystas, vandenyje tirpias trąšas, katarantas rekomenduojama tręšti kas 1–2 savaites. Jauniems, tik pradedantiems augti daigams iš pradžių geriau naudoti perpus silpnesnės koncentracijos tirpalą, palaipsniui didinant dozę iki rekomenduojamos.
Tręšti reikia laistant. Paruoškite trąšų tirpalą pagal instrukciją ir palaistykite augalą. Svarbi taisyklė: niekada netręškite sausos dirvos. Prieš tręšiant, augalą reikia šiek tiek palieti švariu vandeniu. Tai apsaugos šaknis nuo galimo nudeginimo dėl per didelės druskų koncentracijos. Tręšimo procedūrą geriausia atlikti ryte arba vakare, vengiant karštos vidurdienio saulės.
Jei naudojate lėto atpalaidavimo granuliuotas trąšas, jas reikia įterpti į dirvožemį sodinimo metu arba pabarstyti ant paviršiaus vegetacijos pradžioje. Atidžiai perskaitykite instrukciją, kad sužinotumėte, kokį kiekį granulių naudoti priklausomai nuo vazono dydžio ar gėlyno ploto. Paprastai vieno tręšimo tokiomis trąšomis pakanka visam sezonui, tačiau jei pastebite, kad sezono pabaigoje augalui trūksta maistinių medžiagų (lėtėja augimas, menksta žydėjimas), galima papildomai patręšti skystomis trąšomis.
Rudenį, kai dienos trumpėja ir temperatūra krenta, augalo augimas sulėtėja, todėl tręšimą reikia palaipsniui mažinti. Rugsėjo mėnesį tręškite rečiau, pavyzdžiui, kas 3–4 savaites, o vėliau visai nustokite. Jei katarantą paliekate žiemoti patalpoje, ramybės periodu (nuo spalio iki vasario) jos tręšti nereikia. Tręšimas atnaujinamas tik pavasarį, pasirodžius pirmiesiems naujo augimo požymiams.
Perteklinio tręšimo pavojai
Nors tręšimas yra būtinas, per didelis maistinių medžiagų kiekis gali būti žalingesnis nei jų trūkumas. Vienas iš pagrindinių pertręšimo pavojų yra druskų kaupimasis dirvožemyje. Trąšos yra druskos, ir kai jų koncentracija dirvožemyje tampa per didelė, jos pradeda „traukti” vandenį iš augalo šaknų osmoso būdu. Tai sukelia reiškinį, vadinamą „šaknų nudegimu”, kai šaknys dehidratuoja ir žūsta, nors dirva yra drėgna.
Pertręšimo simptomai gali būti įvairūs. Vienas iš požymių yra baltų arba gelsvų druskų apnašų susidarymas ant dirvožemio paviršiaus arba vazono kraštų. Augalo lapų galiukai ir kraštai gali pradėti ruduoti ir džiūti. Taip pat gali sulėtėti augimas, augalas gali atrodyti prislėgtas ir vysti, net jei yra pakankamai laistomas. Sunkiais atvejais gali kristi lapai ir žūti visas augalas.
Netinkamas maistinių medžiagų balansas taip pat gali sukelti problemų. Kaip minėta, per didelis azoto kiekis skatina vešlų lapų augimą, tačiau slopina žydėjimą. Augalas gali atrodyti labai sveikas ir žalias, bet žiedų turės mažai arba visai neturės. Todėl svarbu rinktis trąšas, kurių sudėtis yra pritaikyta žydintiems augalams, ir vengti trąšų, skirtų vejos ar lapinių augalų auginimui.
Jei įtariate, kad pertręšėte augalą, reikia imtis skubių veiksmų. Gausiai perliekite dirvožemį švariu, drungnu vandeniu. Leiskite vandeniui laisvai ištekėti pro drenažo angas – tai padės išplauti druskų perteklių. Šią procedūrą gali tekti pakartoti kelis kartus. Po to nutraukite tręšimą bent kelioms savaitėms ir atidžiai stebėkite augalo būklę. Ateityje naudokite mažesnę trąšų koncentraciją arba tręškite rečiau.
Specializuotas tręšimas žydėjimo skatinimui
Norint pasiekti maksimaliai gausų ir ilgai trunkantį katarantos žydėjimą, galima taikyti specializuotą tręšimo strategiją. Vegetacijos pradžioje, kol augalas formuoja krūmą ir augina lapus, geriausia naudoti subalansuotas trąšas, kuriose azoto, fosforo ir kalio santykis yra maždaug vienodas (pvz., NPK 20-20-20). Tai užtikrins, kad augalas išaugs stiprus ir sveikas, su gerai išvystyta šaknų sistema ir pakankamu lapijos kiekiu.
Kai augalas pasiekia brandą ir pradeda formuoti pirmuosius žiedpumpurius, tręšimo strategiją reikėtų pakeisti. Šiuo etapu augalui reikia daugiau fosforo ir kalio, o azoto poreikis šiek tiek sumažėja. Pereikite prie trąšų, skirtų žydintiems augalams, kuriose fosforo (P) ir kalio (K) kiekis yra didesnis nei azoto (N). Pavyzdžiui, tiktų trąšos su NPK santykiu 10-30-20 ar panašiu. Fosforas skatins naujų žiedpumpurių krovimą, o kalis užtikrins ryškią žiedų spalvą ir bendrą augalo atsparumą.
Žydėjimo metu svarbu palaikyti reguliarų tręšimo režimą, naudojant žydėjimą skatinančias trąšas. Tai padės augalui neprarasti jėgų ir nuolat krauti naujus žiedus per visą vasarą ir rudenį. Nepamirškite kartu su tręšimu reguliariai šalinti peržydėjusių žiedų. Šios dvi priemonės – tinkamas tręšimas ir peržydėjusių žiedų šalinimas – yra efektyviausias būdas prailginti ir pagausinti katarantos žydėjimą.
Be pagrindinio tręšimo per šaknis, kartais galima naudoti ir papildomą tręšimą per lapus. Tam naudojami specialūs, labai silpnos koncentracijos trąšų tirpalai, kuriais apipurškiami augalo lapai. Šis metodas leidžia greitai aprūpinti augalą trūkstamais mikroelementais, ypač pastebėjus jų trūkumo požymius (pvz., chlorozę). Tačiau tręšimas per lapus neturėtų pakeisti pagrindinio tręšimo per šaknis, o tik jį papildyti esant būtinybei. Purkšti geriausia anksti ryte arba apsiniaukusią dieną, kad nenudegintumėte lapų.
