Tinkamas apšvietimas yra vienas iš lemiamų veiksnių, nuo kurio tiesiogiai priklauso veigelės dekoratyvumas, ypač žydėjimo gausumas ir intensyvumas. Nors šis krūmas yra gana universalus ir gali prisitaikyti prie įvairių sąlygų, jo poreikis šviesai yra gana didelis. Būtent saulės šviesa suteikia augalui energiją, būtiną fotosintezės procesui, kurio metu gaminamos organinės medžiagos, reikalingos augimui ir žiedpumpurių formavimui. Todėl, norint išvysti veigelę visu jos grožiu, su kaskadomis ryškių, varpelio formos žiedų, labai svarbu parinkti jai tinkamiausią auginimo vietą sode, atsižvelgiant į saulės judėjimą per dieną. Šviesos kiekis ir kokybė daro įtaką ne tik žydėjimui, bet ir lapijos spalvai, krūmo formai bei bendram atsparumui ligoms.
Dauguma veigelių veislių geriausiai jaučiasi ir gausiausiai žydi augdamos atviroje, saulėtoje vietoje. Idealu, jei krūmas gauna tiesioginių saulės spindulių bent 6-8 valandas per dieną. Tokiomis sąlygomis suformuojamas tankus, kompaktiškas krūmas, o žiedų spalva būna pati ryškiausia. Saulės šviesa skatina gausų žiedinių pumpurų užmezgimą, todėl krūmas tiesiog skęsta žieduose. Be to, gerai apšviestoje ir vėdinamoje vietoje greičiau nudžiūsta rasa ir lietaus lašai nuo lapų, todėl sumažėja grybinių ligų, tokių kaip miltligė, rizika.
Ypač svarbi yra rytinė saulė. Ji greitai nudžiovina per naktį susikaupusią drėgmę ant lapų, taip apsaugodama augalą nuo ligų plitimo. Karšta vidurdienio saulė, ypač pietiniuose regionuose, gali būti šiek tiek per intensyvi, ypač jaunų augalų lapams, tačiau subrendę krūmai ją puikiai toleruoja, jei gauna pakankamai drėgmės. Veislės su margais ar purpuriniais lapais taip pat reikalauja daug saulės, kad išlaikytų savo išskirtinę spalvą. Esant šviesos trūkumui, margalapių veislių lapai gali pažaliuoti, o purpurinių – prarasti spalvos intensyvumą.
Planuojant sodinimo vietą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad aplinkui augantys medžiai ar esantys pastatai ateityje nemestų pernelyg didelio šešėlio. Reikėtų vengti sodinti veigeles šiaurinėje pastatų pusėje ar po tankiais medžių lajais, kur saulės spinduliai beveik nepatenka. Pasirinkus tinkamą, saulėtą vietą nuo pat pradžių, užtikrinamas ilgalaikis augalo klestėjimas ir išvengiama būtinybės ateityje jį persodinti, kas augalui sukelia didelį stresą.
Augimas daliniame pavėsyje
Nors veigelės yra šviesamėgiai augalai, jos gali augti ir daliniame pavėsyje, ypač karštesnio klimato zonose. Dalinis pavėsis reiškia, kad augalas gauna tiesioginių saulės spindulių 3-5 valandas per dieną, geriausia ryte. Lengvas šešėlis karščiausiu dienos metu gali netgi apsaugoti lapus nuo nudegimų ir padėti ilgiau išlaikyti drėgmę dirvožemyje. Tokiomis sąlygomis veigelė augs, tačiau reikia būti pasiruošus tam, kad jos išvaizda šiek tiek skirsis nuo augančios pilnoje saulėje.
Daugiau straipsnių šia tema
Augdama pusšešėlyje, veigelė linkusi augti aukštesnė ir retesnė, jos šakos gali ištįsti, siekdamos šviesos. Krūmo laja nebus tokia tanki ir kompaktiška. Žydėjimas taip pat nebus toks gausus – žiedų bus mažiau, jie gali būti smulkesni, o jų spalva ne tokia ryški. Vis dėlto, net ir daliniame pavėsyje veigelė gali atrodyti patraukliai, ypač jei bus tinkamai formuojama genint.
Renkantis veislę auginimui daliniame pavėsyje, verta atkreipti dėmesį į tas, kurios geriau toleruoja šviesos trūkumą. Paprastai žalialapės veislės yra universalesnės ir geriau prisitaiko prie pavėsio nei margalapės ar raudonlapės. Pastarosioms būtina saulė, kad atsiskleistų ir išryškėtų jų lapų spalva. Prieš sodinant, verta pasidomėti konkrečios veislės ypatumais ir rekomendacijomis dėl apšvietimo.
Nepaisant to, kad daliniame pavėsyje augalas gali išgyventi, gilaus šešėlio veigelės nepakenčia. Visiškame šešėlyje, pavyzdžiui, po tankiais spygliuočiais ar šiaurinėje namo pusėje, krūmas augs labai menkai, praktiškai nežydės, jo lapai bus smulkūs ir blyškūs. Tokiomis sąlygomis augalas bus silpnas ir labiau pažeidžiamas ligų bei kenkėjų. Todėl norint auginti veigelę, būtina užtikrinti bent minimalų tiesioginės saulės kiekį.
Šviesos įtaka lapų spalvai
Apšvietimas turi didžiulę įtaką ne tik žydėjimui, bet ir dekoratyvinei veigelių lapijai, ypač veislių, kurios buvo išvestos dėl savo įspūdingos lapų spalvos. Egzistuoja veislės su purpuriniais, bronziniais, aukso geltonumo ar margais (baltais ar gelsvais apvadais) lapais. Būtent saulės šviesa yra tas veiksnys, kuris leidžia šioms spalvoms atsiskleisti visu intensyvumu.
Daugiau straipsnių šia tema
Raudonlapės ir purpurinės veislės, tokios kaip ‘Nana Purpurea’ ar ‘Alexandra’, savo sodrią, tamsią spalvą įgauna tik augdamos saulėkaitoje. Esant šviesos trūkumui, jų lapuose pradeda dominuoti žalias pigmentas chlorofilas, o purpurinė spalva nublanksta, tampa neaiški, kartais lapai gali tapti beveik visiškai žali. Toks krūmas praranda didelę dalį savo dekoratyvumo, dėl kurio ir buvo pasirinktas.
Panaši situacija yra ir su margalapėmis veislėmis, pavyzdžiui, ‘Nana Variegata’. Jų lapų kraštus puošiantis kreminės ar baltos spalvos apvadas ryškiausias būna taip pat saulėtoje vietoje. Šešėlyje baltas ar gelsvas raštas gali susiaurėti, tapti mažiau kontrastingas, o kartais ir visai išnykti, lapams tampant vienspalviais. Taigi, norint išsaugoti unikalias veislės savybes, būtina parinkti jai tinkamai apšviestą vietą.
Aukso spalvos lapus turinčioms veislėms, pavyzdžiui, ‘Aurea’, saulė taip pat būtina, kad lapai nusidažytų ryškia geltona spalva. Tačiau labai karštą vidurdienio saulę tokios veislės gali toleruoti prasčiau, o jų lapai gali šiek tiek apdegti. Todėl joms ideali vieta būtų tokia, kur jos gautų daug rytinės ir popietinės saulės, bet būtų apsaugotos nuo pačios kaitriausios vidurdienio saulės. Šis subtilus balansas leidžia išgauti maksimalų spalvos ryškumą nepažeidžiant lapų.
Praktiniai patarimai vietos parinkimui
Renkantis vietą veigelei, svarbu ne tik įvertinti esamą apšvietimą, bet ir pagalvoti apie ateities perspektyvą. Atkreipkite dėmesį į jaunus medžius ar krūmus, augančius netoliese. Laikui bėgant jie užaugs ir gali pradėti mesti šešėlį ant jūsų veigelės. Todėl sodinant reikėtų išlaikyti pakankamą atstumą nuo kitų aukštaūgių augalų, kad ateityje nekiltų konkurencijos dėl šviesos.
Prieš sodinant, naudinga vieną dieną stebėti saulės judėjimą pasirinktoje vietoje. Pažymėkite, kada saulė apšviečia plotą ir kiek valandų per dieną jis gauna tiesioginių spindulių. Tai padės objektyviai įvertinti, ar vieta atitinka šviesamėgio augalo poreikius. Atminkite, kad saulės trajektorija danguje šiek tiek skiriasi skirtingais metų laikais.
Jei jūsų sode nėra idealiai saulėtos vietos, nenusiminkite. Kaip minėta, veigelė gali prisitaikyti ir prie dalinio pavėsio. Tokiu atveju rinkitės atsparesnes, tradicines žalialapes veisles, kurios ne taip jautriai reaguoja į šviesos trūkumą. Net ir ne taip gausiai žydintis krūmas vis tiek gali tapti gražiu sodo akcentu dėl savo elegantiškos formos ir tankios lapijos.
Jei jau pasodinote veigelę per daug pavėsingoje vietoje ir matote, kad ji skursta, menkai žydi ir tįsta, geriausia išeitis yra ją persodinti. Persodinimą geriausia atlikti anksti pavasarį arba rudenį, kai augalas yra ramybės būsenoje. Nors persodinimas sukelia stresą, naujoje, saulėtoje vietoje augalas greitai atsigaus ir atsidėkos jums savo grožiu. Tinkamas apšvietimas yra investicija į ilgalaikę augalo sveikatą ir estetiką.
