Sėkmingas karališkosios pelargonijos peržiemojimas yra vienas didžiausių iššūkių ir kartu svarbiausių sėkmės garantų, norint kitais metais vėl džiaugtis gausiu žydėjimu. Skirtingai nuo atsparesnių juostuotųjų pelargonijų, karališkosios veislės reikalauja specifinio ramybės periodo vėsesnėje aplinkoje, kuris yra būtinas žiedpumpurių formavimuisi. Tinkamai organizuotas žiemojimas ne tik išsaugo augalą per šaltąjį sezoną, bet ir užtikrina jo gyvybingumą bei pasiruošimą naujam augimo ciklui pavasarį. Šiame skyriuje detaliai aptarsime, kaip tinkamai paruošti augalą žiemai, kokias sąlygas jam sudaryti ir kaip prižiūrėti ramybės periodu.
Žiemojimo sėkmė prasideda nuo tinkamo pasiruošimo, kuris prasideda jau vėlyvą vasarą ir rudenį. Artėjant šaltesniems orams, būtina palaipsniui keisti augalo priežiūros režimą, siekiant lėtinti jo augimą ir paruošti perėjimui į ramybės būseną. Jau nuo rugpjūčio pabaigos reikėtų pradėti mažinti tręšimą, ypač azoto turinčiomis trąšomis, kurios skatina lapų augimą. Palaipsniui retinkite tręšimo dažnumą, kol spalio mėnesį jis bus visiškai nutrauktas. Šis žingsnis yra labai svarbus, kad augalas nustotų auginti naujus, gležnus ūglius, kurie žiemą būtų ypač pažeidžiami.
Kartu su tręšimo mažinimu, reikia retinti ir laistymą. Leiskite substratui tarp laistymų išdžiūti labiau nei vasarą. Sumažėjęs vandens kiekis signalizuoja augalui apie artėjantį ramybės periodą. Svarbu nepadaryti staigių pokyčių, o viską daryti palaipsniui per kelias savaites. Šis laipsniškas perėjimas padeda augalui adaptuotis ir išvengti streso, kuris galėtų jį susilpninti prieš žiemą. Augalas palaipsniui pereina į miego būseną, sulėtindamas visus gyvybinius procesus.
Prieš nešant augalą į žiemojimo patalpą, būtina jį kruopščiai apžiūrėti ir paruošti. Pašalinkite visus pageltusius, džiūstančius ar ligotus lapus, taip pat visus nužydėjusius žiedynus ir žiedpumpurius. Tai padeda sumažinti puvinių ir kitų ligų riziką žiemojimo metu. Taip pat labai svarbu atidžiai patikrinti, ar augalas neužpultas kenkėjų. Net keli nepastebėti amarai ar baltasparniai per žiemą gali smarkiai prisidauginti ir pavasarį sukelti didelių problemų. Pastebėjus kenkėjų, augalą profilaktiškai nupurkškite insekticidu.
Rudeninis genėjimas yra svarbi pasiruošimo dalis. Nors pagrindinis formuojamasis genėjimas atliekamas pavasarį, rudenį taip pat rekomenduojama šiek tiek apkarpyti augalą. Patrumpinkite ūglius maždaug trečdaliu, pašalinkite silpnas, plonas ar į vidų augančias šakeles. Tai ne tik suteikia augalui kompaktiškesnę formą, kurią lengviau laikyti, bet ir pagerina oro cirkuliaciją aplink likusius stiebus, taip sumažinant grybelinių ligų riziką. Nugenėtas augalas taip pat sunaudoja mažiau energijos per žiemos ramybės periodą.
Daugiau straipsnių šia tema
Optimalios žiemojimo sąlygos
Svarbiausias sėkmingo karališkosios pelargonijos žiemojimo faktorius yra tinkamos patalpos parinkimas. Ideali vieta turi atitikti du pagrindinius reikalavimus: ji turi būti vėsi ir šviesi. Optimali temperatūra žiemojimui yra tarp 8°C ir 12°C. Tokia temperatūra sustabdo augalo augimą, bet leidžia jam išlikti gyvybingam. Jokiu būdu negalima palikti augalo neigiamoje temperatūroje, nes jis nušals. Taip pat netinka ir šilta kambario temperatūra, nes tokiomis sąlygomis augalas bandys toliau augti, tačiau dėl šviesos trūkumo ištįs, nusilps ir nekraus žiedpumpurių kitam sezonui.
Šviesa yra antrasis kritiškai svarbus elementas. Skirtingai nuo kai kurių kitų augalų, kuriuos galima žiemoti tamsoje, karališkajai pelargonijai ramybės periodu reikia šviesos. Idealiai tinka šviesi, nešildoma veranda, įstiklintas balkonas, laiptinė ar vėsus kambarys su langu į pietų pusę. Kuo žemesnė temperatūra, tuo mažesnis šviesos poreikis, tačiau visiška tamsa netinka. Jei neturite pakankamai šviesios ir vėsios patalpos, galima naudoti papildomą dirbtinį apšvietimą, pavyzdžiui, fitolampas.
Svarbu užtikrinti ir gerą oro cirkuliaciją žiemojimo patalpoje. Stovintis, drėgnas oras sudaro idealias sąlygas plisti pilkajam puviniui ir kitoms grybelinėms ligoms. Dėl šios priežasties patalpą reikėtų retkarčiais išvėdinti, tačiau saugoti augalus nuo šaltų skersvėjų. Nestatykite augalų per daug arti vienas kito, palikite tarpus, kad oras galėtų laisvai judėti. Ši paprasta priemonė gali ženkliai sumažinti nuostolių riziką.
Taip pat atkreipkite dėmesį į oro drėgmę. Nors gera ventiliacija yra svarbi, per sausas oras, ypač jei patalpa šildoma, taip pat gali būti žalingas. Sausas oras gali paskatinti voratinklinių erkių dauginimąsi. Jei oras labai sausas, galima retkarčiais padėti šalia augalų indą su vandeniu, kuris garuodamas drėkins aplinką. Tačiau venkite tiesioginio augalų purškimo, nes tai gali išprovokuoti puvinius.
Daugiau straipsnių šia tema
Priežiūra ramybės periodu
Žiemojimo metu karališkosios pelargonijos priežiūra yra minimali, tačiau reikalauja atidumo. Svarbiausia taisyklė – neperlieti. Kadangi augalas neauga, jo vandens poreikis yra labai mažas. Laistyti reikia labai retai, maždaug kas 3-4 savaites, o kartais ir dar rečiau, priklausomai nuo temperatūros ir vazono dydžio. Laistoma tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų šaknų gumulas. Prieš laistant, visada įsitikinkite, kad substratas yra beveik visiškai sausas. Per gausus laistymas žiemą yra dažniausia augalų žūties priežastis.
Tręšti augalo ramybės periodu griežtai draudžiama. Trąšos gali nudeginti neveiklias šaknis ir sutrikdyti natūralų augalo poilsio ciklą. Tręšimas atnaujinamas tik pavasarį, kai augalas perkeliamas į šiltesnę vietą ir pradeda aktyviai augti. Ši taisyklė yra labai svarbi ir jos būtina laikytis.
Net ir ramybės būsenoje augalą reikia reguliariai apžiūrėti. Kartą per kelias savaites patikrinkite, ar neatsirado ligų ar kenkėjų požymių. Laiku pašalinkite visus džiūstančius ar pūvančius lapelius. Ankstyvas problemos pastebėjimas leis laiku imtis veiksmų ir apsaugoti augalą. Jei pastebėjote kenkėjų, juos geriausia pašalinti mechaniškai, nes insekticidų naudojimas vėsioje patalpoje gali būti mažiau efektyvus.
Normalu, kad per žiemą karališkoji pelargonija numes dalį savo lapų. Tai natūralus procesas, todėl nereikėtų per daug jaudintis, jei augalas šiek tiek praretėja. Svarbiausia, kad stiebai išliktų tvirti ir gyvybingi. Jei stiebas pradeda minkštėti ar juoduoti nuo apačios, tai yra rimtas puvinio požymis, ir tokį augalą greičiausiai teks nurašyti.
Augalo pažadinimas pavasarį
Artėjant pavasariui, maždaug vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, ateina laikas palaipsniui „žadinti“ karališkąją pelargoniją iš žiemos miego. Šis procesas taip pat turi vykti palaipsniui, kad augalas nepatirtų šoko. Pirmiausia, šiek tiek padažninkite laistymą, tačiau vis dar leiskite substratui pradžiūti tarp laistymų. Tai paskatins augalą pradėti leisti naujas šakneles ir busti.
Po kelių savaičių, kai jau matyti pirmieji naujo augimo požymiai, augalą galima perkelti į šiltesnę ir dar šviesesnę vietą. Temperatūra gali būti pakelta iki 15-18°C. Kartu su perkėlimu galima atlikti pagrindinį formuojamąjį genėjimą. Stipriai patrumpinkite per žiemą ištįsusius ar nuplikusius stiebus, palikdami ant kiekvieno po 3-4 pumpurus. Nebijokite genėti drastiškai – tai paskatins augalą leisti daug naujų, stiprių ūglių ir suformuoti tankų, gražų krūmą.
Po genėjimo yra tinkamas metas persodinti augalą į šviežią, maistingą substratą. Išimkite augalą iš seno vazono, atsargiai nukratykite seną žemę ir apžiūrėkite šaknis. Pašalinkite visas nudžiūvusias ar pažeistas šaknis. Pasirinkite tokio paties arba tik šiek tiek didesnio dydžio vazoną. Po persodinimo augalą saikingai paliekite.
Praėjus maždaug 2-3 savaitėms po persodinimo, kai augalas jau prigyja ir aktyviai pradeda augti, galima pradėti tręšti. Pirmą kartą naudokite perpus silpnesnės koncentracijos trąšų tirpalą. Palaipsniui, augalui stiprėjant, pereikite prie įprasto tręšimo režimo, iš pradžių naudodami subalansuotas, o vėliau – žydėjimą skatinančias trąšas. Teisingai peržiemojęs ir pažadintas augalas greitai suvešės ir atsidėkos jums įspūdingu žydėjimu.
