Tarpinė levanda, pasižyminti didesniu atsparumu šalčiui nei daugelis kitų levandų rūšių, vis tiek reikalauja tam tikro pasiruošimo žiemai, ypač Lietuvos klimato sąlygomis, kur žiemos gali būti permainingos ir atšiaurios. Sėkmingas peržiemojimas priklauso ne tiek nuo storos sniego dangos, kiek nuo tinkamo augalo paruošimo rudenį ir apsaugos nuo didžiausių pavojų – drėgmės pertekliaus, šaltų, sausų vėjų ir didelių temperatūros svyravimų. Suprasdamas pagrindinius principus ir laiku atlikdamas reikiamus darbus, gali užtikrinti, kad tavo levandų krūmai sėkmingai sulauks pavasario ir vėl džiugins savo grožiu bei aromatu. Svarbiausia yra atminti, kad levandų priešas žiemą yra ne tiek šaltis, kiek drėgmė.
Pirmasis žingsnis ruošiantis žiemai prasideda dar vasaros pabaigoje ir rudenį. Labai svarbu laiku nustoti tręšti augalus, ypač azoto turinčiomis trąšomis. Vėlyvas tręšimas skatina naujų, gležnų ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti ir pasiruošti šalčiams. Tokie ūgliai yra labai pažeidžiami ir nušąla prie pirmųjų didesnių šalčių, taip ne tik pakenkiant augalo išvaizdai, bet ir atveriant vartus įvairioms infekcijoms. Paskutinis tręšimas turėtų būti atliktas ne vėliau kaip liepos pabaigoje.
Rudeninis genėjimas yra diskutuotinas klausimas. Kai kurie sodininkai rekomenduoja rudenį šiek tiek apkarpyti krūmus, kad jie taptų kompaktiškesni ir mažiau laužomi sniego. Tačiau dauguma ekspertų sutaria, kad stipraus genėjimo rudenį reikėtų vengti, ypač šaltesnio klimato zonose. Geriau palikti visą lapiją ir stiebus per žiemą, nes jie suteikia papildomą apsaugą šaknims ir krūmo centrui. Pagrindinį genėjimą geriau atlikti pavasarį, kai jau matyti, kurios šakelės peržiemojo sėkmingai, o kurios nušalo. Jei vis dėlto nusprendi šiek tiek apkarpyti rudenį, daryk tai labai saikingai, nukerpant tik nužydėjusius žiedynus, ir atlik tai likus bent 6 savaitėms iki numatomų pirmųjų šalnų.
Drėgmės valdymas rudenį yra kritiškai svarbus. Artėjant žiemai, palaipsniui mažink laistymą, leisdamas dirvožemiui išdžiūti. Šlapias ir šaltas dirvožemis yra pražūtingas levandų šaknims, nes skatina puvinius ir didina nušalimo riziką. Įsitikink, kad vieta, kurioje auga levandos, yra gerai drenuojama ir joje nesikaupia vanduo. Jei ruduo labai lietingas, gali būti naudinga aplink augalo pagrindą suformuoti nedidelį kauburėlį iš žemės ir smėlio, kad vandens perteklius nutekėtų į šalis.
Prieš pat žiemą, nukritus lapams nuo medžių, svarbu sutvarkyti aplinką aplink levandų krūmus. Sugrėbk ir pašalink visus nukritusius lapus ir kitas augalines šiukšles nuo krūmo pagrindo ir aplink jį. Palikti pūvantys lapai sulaiko drėgmę, sukuria puikias sąlygas grybelinėms ligoms ir gali tapti prieglobsčiu kenkėjams bei graužikams, kurie žiemą gali apgraužti augalo šaknis ir stiebus. Švari aplinka aplink augalą yra svarbi fitosanitarinė priemonė.
Mulčiavimas ir apsauga nuo šalčio
Mulčiavimas yra vienas iš būdų apsaugoti levandų šaknų sistemą nuo didelių temperatūros svyravimų ir gilaus įšalo. Tačiau levandoms tinka ne bet koks mulčias. Svarbiausia taisyklė – vengti organinio mulčio, kuris sulaiko drėgmę, pavyzdžiui, durpių, pjuvenų, šiaudų ar komposto. Toks mulčias, prigludęs prie augalo pagrindo, žiemą sušlampa, sušąla į ledo gniužulą ir skatina šaknies kaklelio puvinį. Tai yra viena dažniausių klaidų, pražudančių levandas žiemą.
Geriausias mulčias levandoms yra sausas ir laidus orui. Puikiai tinka pušų spygliai, kurie ne tik gerai praleidžia orą ir nesulaiko drėgmės, bet ir šiek tiek parūgština dirvą, kas gali būti naudinga, jei ji per daug šarminė. Kitas geras variantas yra smėlis arba smulkus žvyras, supiltas aplink augalo pagrindą. Jis apsaugo šaknies kaklelį nuo drėgmės ir padeda stabilizuoti dirvos temperatūrą. Mulčiuoti reikėtų vėlai rudenį, kai dirva jau pradeda šalti.
Jauni, pirmaisiais metais augantys krūmeliai yra jautresni šalčiui, todėl jiems reikėtų skirti daugiau dėmesio. Juos galima papildomai apdengti. Tam puikiai tinka eglišakės – jos sulaiko sniegą, apsaugo nuo apledėjimo ir šalto vėjo, tačiau yra laidžios orui ir nesukuria drėgnos aplinkos. Venk dengti augalus kibirais, plastikiniais buteliais ar plėvele, nes po tokia danga kaupiasi kondensatas, augalas nekvėpuoja ir gali pradėti pūti bei šusti saulėtomis žiemos dienomis.
Sniegas yra geriausia natūrali danga, apsauganti augalus nuo šalčio. Jei žiema snieginga, stenkis apsemti levandų krūmus sniegu. Jis veikia kaip puikus izoliatorius, palaikantis pastovią temperatūrą prie žemės ir apsaugantis nuo gilaus įšalo bei vėjo. Tačiau venk kasti sniegą nuo vejos ar kitų svarbių vietų, kad nepažeistum ten esančių augalų. Jei žiema besniegė ir labai šalta, dirbtinis pridengimas tampa dar svarbesnis.
Apsauga nuo vėjo ir saulės
Šaltas, sausas žiemos vėjas gali padaryti daugiau žalos nei pats šaltis. Vėjas džiovina augalo audinius, o kai žemė yra įšalusi ir šaknys negali pasisavinti drėgmės, augalas gali tiesiog „išdžiūti”. Tai ypač aktualu atvirose, vėjuotose vietose. Norint apsaugoti levandas nuo vėjo, galima pastatyti laikinas užuovėjas iš agrotekstilės, brezentas ar tiesiog į žemę įsmeigtų eglišakių iš vėjuotosios pusės.
Žiemos saulė, ypač vasario ir kovo mėnesiais, taip pat gali būti pavojinga. Saulėtomis dienomis ji įšildo tamsius augalo stiebus, o naktį, temperatūrai nukritus, audiniai greitai atšąla ir sušąla. Dėl tokių staigių temperatūros svyravimų gali atsirasti žievės įtrūkimų, kurie tampa vartais infekcijoms. Būtent todėl svarbu augalus pridengti orui laida danga, pavyzdžiui, agrotekstile ar eglišakėmis, kurios išsklaido tiesioginius saulės spindulius ir sušvelnina temperatūros svyravimus.
Apsauga nuo graužikų taip pat yra svarbi žiemos priežiūros dalis. Pelės, pelėnai ir kiti smulkūs graužikai žiemą, ieškodami maisto, gali apgraužti levandų šaknis ir apatinę stiebų dalį, ypač jei krūmai yra gausiai apdengti ar apsemti puriu sniegu. Norint sumažinti šią riziką, rudenį svarbu kruopščiai sutvarkyti aplinką, nepaliekant augalinių liekanų, kurios galėtų tapti prieglobsčiu graužikams. Taip pat galima naudoti specialias apsaugas ar repelentus.
Vazonuose auginamų levandų žiemojimas reikalauja ypatingo dėmesio. Dirvožemis vazone peršąla daug greičiau ir giliau nei grunte, todėl šaknys yra labiau pažeidžiamos. Mažesnius vazonus geriausia įkasti į žemę sode arba perkelti į nešildomą, bet nuo šalčio apsaugotą patalpą (garažą, rūsį, verandą), kur temperatūra laikosi tarp 0 ir 5 °C. Jei vazonas per didelis perkelti, jį reikia gerai apšiltinti – apvynioti burbuline plėvele, putplasčiu ar kita izoliacine medžiaga ir pastatyti ant lentos ar putplasčio lakšto, kad neperšaltų nuo žemės.
Pavasarinė priežiūra po žiemojimo
Pavasarį, kai sniegas nutirpsta ir dirva atšyla, ateina laikas įvertinti žiemojimo rezultatus ir padėti levandoms atsigauti. Nesistenk per anksti nuimti visų dangų. Daryk tai palaipsniui, per kelias dienas, geriausia apsiniaukusią dieną, kad augalas palaipsniui priprastų prie ryškios pavasario saulės ir temperatūros pokyčių. Per anksti atidengtas augalas gali nukentėti nuo vėlyvų pavasario šalnų.
Atidengus augalus, atidžiai juos apžiūrėk. Nenusimink, jei dalis šakelių atrodo sausos ir negyvybingos – tai normalu po žiemos. Svarbiausia, kad krūmo pagrindas būtų gyvas. Duok augalui šiek tiek laiko – kartais levandos „atsibunda” gana vėlai. Geriausias laikas genėjimui yra tada, kai jau aiškiai matyti, kurios šakelės leidžia naujus lapelius, o kurios liko sausos.
Pavasarinis genėjimas yra būtinas norint sutvarkyti krūmą ir paskatinti naują augimą. Aštriu sekatoriumi iškirpk visas nušalusias, nulūžusias ir pažeistas šakas iki sveikos medienos. Taip pat galima šiek tiek patrumpinti ir likusias šakas, kad krūmas būtų kompaktiškesnis ir tankesnis. Nebijok genėti gana stipriai, tačiau venk kirpti seną, sumedėjusią dalį be lapų, nes iš jos augalas gali nebeatželti.
Po genėjimo, kai dirva jau pakankamai sausa, supurenk žemę aplink krūmą, kad pagerėtų oro patekimas į šaknis. Tai taip pat puikus laikas, jei reikia, pakoreguoti dirvožemio pH, pabarstant aplink augalą šiek tiek medžio pelenų ar dolomitmilčių. Jei dirvožemis labai skurdus, galima įterpti nedidelį kiekį komposto. Tinkama pavasarinė priežiūra padės levandoms greičiau atsigauti po žiemos ir pasiruošti naujam gausaus žydėjimo sezonui.
