Tinkamas laistymas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių tarpinės levandos sveikatą ir ilgaamžiškumą. Nors šis augalas yra pagarsėjęs savo atsparumu sausrai, tai nereiškia, kad jam visiškai nereikia vandens, ypač tam tikrais augimo etapais. Sėkmės paslaptis slypi ne laistymo dažnume, o gebėjime išlaikyti tinkamą pusiausvyrą – aprūpinti augalą drėgme, kai jam to labiausiai reikia, ir, svarbiausia, išvengti pražūtingo perlaistymo. Supratimas apie levandų prigimtį ir poreikius padės sukurti optimalias sąlygas, kuriomis šis Viduržemio jūros regiono augalas klestės ir tavo sode. Dažniausia pradedančiųjų sodininkų klaida yra pernelyg didelis rūpestis ir per dažnas laistymas, kuris sukelia daugiau problemų nei sausra.
Tarpinės levandos, kaip ir kitos levandų rūšys, yra puikiai prisitaikiusios augti sausose ir karštose sąlygose. Jų siauri, sidabriški, plaukeliais padengti lapai padeda sumažinti vandens garavimą, o gili ir plačiai išsikerojusi šaknų sistema leidžia pasiekti drėgmę gilesniuose dirvožemio sluoksniuose. Dėl šių savybių suaugę, gerai įsišakniję levandų krūmai yra itin atsparūs sausrai ir dažnai gali išgyventi tik iš natūralių kritulių, ypač vidutinio klimato juostoje. Papildomas laistymas jiems reikalingas tik per ilgas, kelias savaites trunkančias sausras be lietaus.
Svarbiausias principas laistant levandas yra „giliai ir retai”. Kai nusprendi, kad augalui reikia vandens, laistyk gausiai, kad drėgmė prasiskverbtų kuo giliau į dirvožemį. Tai skatina šaknis augti gilyn, ieškant vandens, kas dar labiau padidina augalo atsparumą sausrai. Paviršutiniškas ir dažnas laistymas skatina šaknis vystytis paviršiuje, todėl augalas tampa jautresnis karščiui ir sausrai. Tarp laistymų leisk dirvožemiui visiškai išdžiūti kelių centimetrų gylyje – tai yra būtina sąlyga norint išvengti šaknų puvinio.
Dirvožemio tipas turi didelę įtaką laistymo dažnumui. Lengvose, smėlingose dirvose vanduo greitai susigeria ir išgaruoja, todėl tokiame dirvožemyje augančias levandas sausros metu gali tekti laistyti šiek tiek dažniau. Sunkiose, molingose dirvose vanduo užsilaiko ilgiau, todėl perlaistymo rizika yra daug didesnė. Prieš sodinant levandas į sunkų dirvožemį, būtina pagerinti jo drenažą, įmaišant smėlio ar žvyro. Tai yra svarbiau nei bet koks laistymo grafikas.
Visada stebėk savo augalus – jie geriausiai parodys, kada jiems reikia vandens. Nors levandos yra atsparios, vandens trūkumo požymiai yra pastebimi: apatiniai lapai gali pradėti gelsti ir kristi, o pats augalas gali atrodyti apvytęs, ypač karščiausią dienos dalį. Tačiau svarbu atskirti šiuos simptomus nuo perlaistymo požymių, kurie gali būti labai panašūs (gelstantys lapai). Esminis skirtumas yra dirvožemio būklė: jei jis sausas, augalui trūksta vandens, o jei nuolat drėgnas – vandens yra per daug.
Jaunų augalų laistymas
Jauni, neseniai pasodinti levandų daigai reikalauja daugiau dėmesio ir reguliaresnio laistymo nei suaugę augalai. Pirmaisiais metais po pasodinimo, kol jų šaknų sistema nėra pilnai išsivysčiusi, jie yra jautresni drėgmės trūkumui. Šiuo laikotarpiu svarbu palaikyti tolygią, bet ne per didelę drėgmę, kad augalas galėtų sėkmingai įsišaknyti ir sustiprėti. Sėkmingas įsitvirtinimas pirmaisiais metais yra raktas į sveiką ir ilgaamžį levandų krūmą ateityje.
Pirmąsias kelias savaites po pasodinimo pavasarį, jaunus daigus laistyk maždaug du kartus per savaitę, priklausomai nuo oro sąlygų. Vėliau, per visą pirmąjį vegetacijos sezoną, laistymo dažnumą galima retinti iki vieno karto per savaitę karštu ir sausu oru. Svarbiausia taisyklė išlieka ta pati – prieš laistant visada patikrink dirvožemio drėgmę. Įkišk pirštą į žemę kelių centimetrų gyliu; jei jaučiasi sausa, laikas laistyti. Jei dar drėgna, palauk dar kelias dienas.
Gausus palaistymas yra ypač svarbus jauniems augalams. Kiekvieną kartą laistydamas įsitikink, kad sudrėkinai visą šaknų zoną. Tai skatins šaknis augti gilyn, o ne plėstis paviršiuje, kas ateityje padarys augalą daug atsparesnį sausrai. Po laistymo leisk dirvožemiui gerai išdžiūti. Nuolatinė drėgmė aplink jauno augalo šaknis yra ypač pavojinga ir gali greitai sukelti puvinį.
Rudenį, artėjant šaltajam periodui, laistymą reikia palaipsniui mažinti. Tai signalizuoja augalui, kad laikas ruoštis ramybės periodui. Drėgmės perteklius rudenį gali pakenkti augalo pasiruošimui žiemai ir padidinti nušalimo riziką. Prieš pat užšąlant dirvožemiui, galima atlikti vieną paskutinį, gausų laistymą, kuris padės augalui apsirūpinti drėgme žiemai, ypač jei ruduo buvo sausas. Tačiau tai daryk tik tuo atveju, jei dirvožemis yra gerai drenuojamas.
Suaugusių augalų laistymas
Suaugę, gerai įsišakniję tarpinių levandų krūmai yra neįtikėtinai atsparūs sausrai ir reikalauja labai minimalaus laistymo. Dažniausiai jiems pilnai pakanka natūralių kritulių, ir sodininkui įsikišti reikia tik išskirtiniais atvejais. Pernelyg didelis rūpestis ir laistymas „dėl viso pikto” yra didžiausia klaida, kurią galima padaryti prižiūrint brandžius levandų krūmus. Pasitikėk augalo gebėjimu savarankiškai apsirūpinti vandeniu ir laistyk tik tada, kai tai yra absoliučiai būtina.
Papildomai laistyti suaugusias levandas reikėtų tik per ekstremalias ir ilgas sausras, kai nelyja kelias savaites ar net mėnesį, o temperatūra yra labai aukšta. Tokiais periodais, jei pastebi, kad augalas pradeda vysti arba jo lapai praranda stangrumą, galima jį gausiai palaistyti. Vienas gilus laistymas kas kelias savaites per didžiausius karščius yra kur kas naudingesnis nei dažnas ir paviršutiniškas drėkinimas.
Žydėjimo metu levandoms reikia šiek tiek daugiau drėgmės, kad suformuotų gausius ir ryškius žiedus. Jei žydėjimo laikotarpiu vyrauja sausi orai, vienas ar du gilūs palaistymai gali padėti prailginti žydėjimą ir pagerinti jo kokybę. Tačiau net ir šiuo metu venk perlaistymo, nes tai gali pakenkti šaknims ir bendrai augalo sveikatai. Po žydėjimo ir genėjimo, augalui vėl reikės mažiau vandens, nes jis pereis į ramesnę augimo fazę.
Svarbu atsiminti, kad tarpinės levandos atsparumas priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Nors jos visos yra atsparios sausrai, kai kurios veislės gali būti šiek tiek reiklesnės drėgmei nei kitos. Taip pat, augalai augantys smėlingame, greitai džiūstančiame dirvožemyje pareikalaus daugiau vandens nei tie, kurie auga sunkesniame priemolyje. Todėl geriausias patarėjas visada yra pats augalas ir dirvožemis, kuriame jis auga.
Laistymas vazonuose
Levandų auginimas vazonuose reikalauja kitokio požiūrio į laistymą, nes substratas juose išdžiūsta kur kas greičiau nei sodo grunte. Dėl riboto žemės tūrio ir saulės bei vėjo poveikio, vazonuose augančius augalus tenka laistyti dažniau. Tačiau perlaistymo pavojus išlieka lygiai toks pat didelis, todėl atidumas yra būtinas. Svarbiausia sąlyga – puikus drenažas, kurį užtikrina didelės skylės vazono dugne ir labai purus, laidus vandeniui substratas.
Vasarą, karštu oru, vazone augančią levandą gali tekti laistyti kas kelias dienas ar net kasdien, priklausomai nuo vazono dydžio ir oro sąlygų. Prieš laistant visada patikrink substrato drėgmę – viršutinis kelių centimetrų sluoksnis turi būti visiškai sausas. Laistyk gausiai, kol vanduo pradės tekėti pro drenažo skyles. Tai užtikrins, kad sudrėkintas visas substratas, o ne tik jo paviršius. Po laistymo būtinai išpilk vandens perteklių iš lėkštutės po vazonu, kad šaknys nemirktų vandenyje.
Medžiaga, iš kurios pagamintas vazonas, taip pat turi įtakos laistymo dažnumui. Terakotiniai ar moliniai vazonai yra porėti, todėl substratas juose džiūsta greičiau nei plastikiniuose ar glazūruotuose vazonuose. Dėl šios priežasties moliniuose vazonuose augančias levandas tenka laistyti dažniau, tačiau juose yra mažesnė perlaistymo rizika, todėl jie yra labiau rekomenduojami šiems augalams.
Žiemą vazonuose auginamų levandų laistymą reikia drastiškai sumažinti. Jei vazonas žiemoja lauke, natūralių kritulių paprastai pakanka. Jei augalas įneštas į vėsią patalpą, jį laistyti reikėtų labai retai – maždaug kartą per mėnesį ar dar rečiau, tik tiek, kad substratas visiškai neišdžiūtų. Šiuo ramybės periodu augalui reikia labai mažai drėgmės, o jos perteklius gali lengvai sukelti šaknų puvinį.
Laistymo technika ir laikas
Tinkama laistymo technika ir laikas gali padėti išvengti daugelio problemų, ypač grybelinių ligų. Geriausias laikas laistyti levandas yra anksti ryte. Tokiu metu augalas turi visą dieną sugerti drėgmę, o vandens perteklius nuo lapų ir dirvos paviršiaus greitai išgaruoja. Laistant ryte, augalas geriau pasiruošia dienos karščiams. Venk laistyti vėlai vakare, nes per naktį ant lapų ir dirvos paviršiaus išliekanti drėgmė sudaro idealias sąlygas plisti grybelinėms ligoms, pavyzdžiui, miltligei.
Laistydamas stenkis vandenį pilti tiesiai ant dirvožemio aplink augalo pagrindą, vengdamas sušlapinti lapus ir žiedus. Drėgna lapija yra pagrindinė grybelinių infekcijų priežastis. Naudojant laistytuvą su ilgu snapeliu arba lašelinę laistymo sistemą galima efektyviai nukreipti vandenį ten, kur jo labiausiai reikia – į šaknų zoną. Tai ne tik apsaugo augalą nuo ligų, bet ir sumažina vandens nuostolius dėl garavimo.
Mulčiavimas gali padėti reguliuoti dirvožemio drėgmę, tačiau levandoms reikia specifinio mulčio. Nenaudok organinio mulčio, pavyzdžiui, šiaudų, žievės ar komposto, nes jis sulaiko drėgmę prie augalo pagrindo ir gali sukelti puvinį. Geriausias pasirinkimas levandoms yra neorganinis mulčias, pavyzdžiui, smulkus žvyras, skalda ar kriauklelės. Šis mulčias padeda išlaikyti sausą aplinką aplink šaknies kaklelį, neleidžia augti piktžolėms ir atspindi saulės šilumą į augalą, tačiau netrukdo vandeniui greitai išgaruoti iš dirvožemio.
Vandens kokybė taip pat gali turėti reikšmės. Levandos geriausiai jaučiasi, kai yra laistomos minkštu, kambario temperatūros vandeniu. Jei įmanoma, naudok lietaus vandenį, nes jame nėra chloro ir kitų cheminių priemaišų, esančių vandentiekio vandenyje. Jei naudoji vandentiekio vandenį, leisk jam pastovėti per naktį atvirame inde, kad išgaruotų chloras ir vanduo sušiltų iki aplinkos temperatūros. Šaltas vanduo tiesiai iš čiaupo gali sukelti stresą augalo šaknims.
