Kinijos imperatoriškasis medis, nors ir kilęs iš švelnesnio klimato regionų, pasižymi gana geru atsparumu šalčiui, ypač tam tikros jo veislės. Suaugęs ir gerai įsitvirtinęs medis gali ištverti trumpalaikius šalčius iki -20°C ar net žemesnę temperatūrą. Tačiau sėkmingas medžio peržiemojimas, ypač jauname amžiuje ir atšiauresnio klimato sąlygomis, labai priklauso nuo tinkamo pasiruošimo rudens periodu. Jauni, pirmaisiais metais augantys medeliai yra kur kas jautresni šalčio poveikiui, todėl jiems reikalinga ypatinga apsauga, siekiant išvengti kamieno ir šaknų sistemos pažeidimų.
Pasiruošimas žiemai apima keletą svarbių agrotechninių priemonių, kurios turi būti atliktos laiku. Tai apima tinkamą tręšimą, laistymo režimo pakeitimą ir fizinę apsaugą nuo šalčio. Šie veiksmai padeda medžiui laiku užbaigti vegetaciją, subrandinti ūglius, kad jie taptų atsparūs šalčiui, ir apsaugoti pažeidžiamiausias dalis – šaknis ir kamieną – nuo gilaus įšalo bei staigių temperatūros svyravimų.
Netinkamai paruoštas žiemai medis, ypač jaunas, gali smarkiai nukentėti: gali nušalti jo ūgliai, sutrūkinėti kamieno žievė ar net apšalti šaknys. Nors paulovnija pasižymi puikiomis regeneracinėmis savybėmis ir dažnai atželia iš šaknies net ir po stipraus apšalimo, tokie pažeidimai sulėtina medžio vystymąsi ir atitolina žydėjimą. Todėl sodininko tikslas – padėti medžiui peržiemoti su kuo mažesniais nuostoliais.
Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius Kinijos imperatoriškojo medžio paruošimo žiemai aspektus. Išnagrinėsime, kaip keisti medžio priežiūrą artėjant rudeniui, kokias apsaugos priemones taikyti jauniems medeliams ir kaip elgtis pavasarį, atšilus orams. Tinkamos žinios apie žiemojimo ypatumus leis jums sėkmingai auginti šį egzotišką ir įspūdingą medį net ir vidutinio klimato juostoje, užtikrinant jo ilgaamžiškumą ir puikią išvaizdą.
Rudeninė priežiūra ir pasiruošimas
Sėkmingas paulovnijos peržiemojimas prasideda dar vasaros pabaigoje ir rudenį. Vienas iš svarbiausių darbų – laiku nutraukti tręšimą azoto trąšomis. Azotas skatina naujų ūglių augimą, o vėlai vasarą ar rudenį išaugę ūgliai nespėja sumedėti ir subręsti iki pirmųjų šalnų. Tokie nesubrendę, sultingi ūgliai yra labai jautrūs šalčiui ir neišvengiamai nušals, be reikalo išeikvodami medžio energijos atsargas. Tręšimą azotu reikėtų baigti ne vėliau kaip liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje.
Vietoj azoto, vėlyvą vasarą ar ankstyvą rudenį medį galima patręšti fosforo ir kalio trąšomis. Kalis yra ypač svarbus ruošiantis žiemai, nes jis stiprina augalo ląstelių sieneles, didina cukrų koncentraciją ląstelių sultyse (tai veikia kaip natūralus antifrizas) ir taip padidina bendrą medžio atsparumą šalčiui. Fosforas, savo ruožtu, skatina šaknų sistemos vystymąsi, o stiprios šaknys yra geresnio žiemojimo garantas.
Antroje vasaros pusėje taip pat reikėtų palaipsniui mažinti laistymo intensyvumą. Sumažėjęs drėgmės kiekis yra signalas medžiui, kad artėja ramybės periodas, ir skatina jį lėtinti augimą bei pradėti brandinti medieną. Tačiau visiškai nustoti laistyti nereikėtų, ypač jei ruduo yra sausas. Prieš pat užšąlant dirvožemiui, vėlyvą rudenį, rekomenduojama atlikti vadinamąjį gausų drėkinamąjį laistymą. Gerai sudrėkintas dirvožemis lėčiau įšąla ir geriau apsaugo šaknis nuo šalčio.
Rudenį būtina surinkti ir sunaikinti visus nukritusius medžio lapus, ypač jei ant jų buvo ligų požymių. Lapuose gali žiemoti įvairių grybinių ligų sukėlėjai ir kenkėjų kiaušinėliai, kurie pavasarį vėl galėtų užpulti medį. Švarus pomedis ne tik atrodo estetiškiau, bet ir yra svarbi fitosanitarinės profilaktikos dalis, padedanti išlaikyti medį sveiką.
Jaunų medelių apsauga nuo šalčio
Jauni, 1-3 metų amžiaus paulovnijos medeliai yra labiausiai pažeidžiami žiemos šalčių, todėl jiems reikalinga papildoma apsauga. Svarbiausia yra apsaugoti šaknų sistemą, kuri yra jautriausia giliam įšalui. Vėlyvą rudenį, prieš prasidedant didesniems šalčiams, medelio pomedį reikia gausiai pamulčiuoti. Tam tinka storas (15-20 cm) sluoksnis durpių, sausų lapų, pjuvenų, komposto ar eglišakių. Mulčias veikia kaip šilumą izoliuojanti antklodė, neleidžianti žemei giliai įšalti ir apsauganti paviršines šaknis.
Be šaknų, svarbu apsaugoti ir jauno medelio kamieną. Žiemą ir ankstyvą pavasarį saulėtomis dienomis kamienas gali stipriai įkaisti, o naktį, temperatūrai nukritus, staigiai atšalti. Dėl tokių staigių temperatūros svyravimų gali atsirasti vertikalių įtrūkimų žievėje, kurie vadinami šalčio plyšiais. Šie pažeidimai ne tik atrodo neestetiškai, bet ir tampa vartais infekcijoms. Norint to išvengti, kamieną galima apvynioti specialia balta agroplėvelės juosta, nendrių dembliais, maišiniu audiniu ar tiesiog keliais sluoksniais popieriaus. Šviesi spalva atspindi saulės spindulius ir neleidžia kamienui perkaisti.
Jei auginate paulovniją ypač šalto klimato zonoje arba prognozuojama labai atšiauri žiema, galima imtis dar rimtesnių apsaugos priemonių. Aplink medelį galima pastatyti karkasą iš kelių kuoliukų ir jį apvynioti keliais sluoksniais agroplėvelės, paliekant viršų atvirą oro cirkuliacijai. Tarpą tarp agroplėvelės ir medelio galima užpildyti sausais lapais ar šiaudais. Toks „namelis” sukurs mikroklimatą, kuris apsaugos jauną augalą nuo žvarbaus vėjo ir ekstremalių šalčių.
Svarbu prisiminti, kad net ir gerai apsaugotas jaunas medelis gali apšalti. Paulovnijos pasižymi tuo, kad net jei nušąla visa antžeminė dalis, pavasarį iš sveikos šaknų sistemos dažniausiai išauga nauji, labai stiprūs ir greitai augantys ūgliai. Todėl svarbiausia yra apsaugoti būtent šaknis. Po kelerių metų, kai medis sustiprės ir jo kamienas pasidengs stora žieve, papildoma apsauga nebebus reikalinga.
Pavasariniai darbai ir žalos įvertinimas
Atėjus pavasariui ir atšilus orams, nereikėtų skubėti nuimti žiemos apdangalų. Ankstyvą pavasarį dar dažnai pasitaiko naktinių šalnų, o saulė dieną jau gali būti labai aktyvi. Staigus apdangalų nuėmimas gali sukelti medžiui stresą. Geriausia tai daryti palaipsniui, debesuotą dieną, kai temperatūra stabiliai laikosi virš nulio. Iš pradžių galima nuimti dalį apdangalų, o po kelių dienų – ir likusius.
Nuėmus apdangalus, metas įvertinti, kaip medis peržiemojo. Atidžiai apžiūrėkite kamieną ir šakas. Ieškokite šalčio padarytų įtrūkimų žievėje, apšalusių, pajuodavusių ir sudžiūvusių šakų viršūnių. Visiškai aišku, kurios šakos apšalo, taps tik tada, kai pradės sprogti pumpurai. Visas negyvas, apšalusias šakų dalis reikia nupjauti aštriu sekatoriumi iki sveikos medienos. Toks sanitarinis genėjimas ne tik pagerins medžio išvaizdą, bet ir paskatins naujų, sveikų ūglių augimą.
Mulčio sluoksnį, saugojusį šaknis per žiemą, taip pat reikėtų sutvarkyti. Dalį jo galima atitraukti nuo kamieno, kad dirva greičiau įšiltų ir pradėtų džiūti. Likusį mulčią galima tolygiai paskleisti pomedyje ir įterpti į viršutinį dirvožemio sluoksnį – tai bus puiki organinė trąša pavasariniam startui. Jei mulčias buvo iš eglišakių ar kitų neyrančių medžiagų, jį reikia visiškai pašalinti.
Jei nutiko taip, kad jauno medelio kamienas visiškai nušalo iki pat žemės, nenusiminkite. Jei šaknys buvo gerai apsaugotos ir išliko gyvos, pavasarį iš šaknies kaklelio pradės augti nauji ūgliai. Kai jie šiek tiek paaugs, reikės išrinkti patį stipriausią ir perspektyviausią, o visus kitus pašalinti. Paliktas ūglys augs neįtikėtinai greitai ir per vieną sezoną gali pasiekti ar net viršyti buvusio medelio aukštį, suformuodamas naują, tvirtą kamieną.
Atsparių veislių pasirinkimas
Jei planuojate auginti paulovniją regione su šaltomis žiemomis, labai svarbu pasirinkti atspariausią šalčiui veislę. Nors Paulownia tomentosa (švelnioji paulovnija) yra labiausiai paplitusi dekoratyvinė rūšis, ji nėra pati atspariausia. Jos atsparumas šalčiui siekia apie -20°C…-23°C. Jauni medeliai dažnai apšąla, tačiau gerai atželia.
Žymiai atsparesnės yra specialiai išvestos hibridinės veislės, skirtos medienos auginimui, tačiau jos puikiai tinka ir dekoratyviniams tikslams. Pavyzdžiui, hibridai, tokie kaip ‘Shan Tong’ (P. tomentosa x P. fortunei) arba ‘Nordmax21’, pasižymi padidintu atsparumu šalčiui ir gali ištverti temperatūrą iki -25°C…-29°C ar net žemiau. Šios veislės taip pat auga labai greitai ir formuoja tiesų kamieną.
Kitas svarbus aspektas yra medelio kilmė. Geriausia įsigyti sodinukus, kurie buvo išauginti jūsų klimato zonoje ar panašiomis sąlygomis. Tokie medeliai jau būna šiek tiek aklimatizavęsi ir geriau prisitaikę prie vietos klimato. Iš labai šiltų kraštų atvežti sodinukai gali patirti didelį stresą ir sunkiau peržiemoti pirmąją žiemą.
Prieš įsigyjant sodinuką, verta pasikonsultuoti su medelyno specialistais ir pasiteirauti apie konkrečios veislės atsparumą šalčiui bei auginimo ypatumus. Teisingas veislės pasirinkimas yra pirmas ir vienas svarbiausių žingsnių, siekiant sėkmingo paulovnijos auginimo atšiauresnio klimato sąlygomis. Tai gali gerokai sumažinti riziką ir priežiūros rūpesčius, susijusius su medžio apsauga žiemą.
