Bakopos žiemojimas

Artėjant rudeniui ir pirmosioms šalnoms, daugelis sodininkų susiduria su klausimu: ką daryti su nuostabiai visą vasarą žydėjusia bakopa? Nors dažniausiai šis augalas auginamas kaip vienmetis ir su pirmaisiais šalčiais jo gyvenimas lauke baigiasi, iš tiesų bakopa yra daugiametis augalas, kilęs iš švelnaus klimato kraštų. Tai reiškia, kad sudarius tinkamas sąlygas, jį galima sėkmingai išsaugoti per žiemą ir kitais metais vėl džiaugtis jo žiedais. Sėkmingas peržiemojimas ne tik leidžia sutaupyti pinigų, kuriuos pavasarį išleistumėte naujiems daigams, bet ir suteikia galimybę išsaugoti ypač patikusias ar retesnes veisles.

Bakopos žiemojimas reikalauja tam tikrų pastangų ir žinių, tačiau tai nėra neįveikiama užduotis. Svarbiausia yra laiku perkelti augalą į tinkamą patalpą ir viso ramybės periodo metu užtikrinti jam tinkamas sąlygas – vėsią temperatūrą, pakankamą apšvietimą ir labai saikingą laistymą. Žiemojimo sėkmė priklauso nuo to, kaip gerai pavyks subalansuoti šiuos tris veiksnius. Netinkamos sąlygos, pavyzdžiui, per aukšta temperatūra ar per gausus laistymas, gali lemti augalo išsekimą ar net žūtį.

Yra keli būdai, kaip galima išsaugoti bakopą per žiemą. Galima bandyti išlaikyti visą motininį augalą arba, kas yra paprasčiau ir patikimiau, prisidauginti jaunų auginių ir per žiemą auginti juos. Pastarasis būdas reikalauja mažiau vietos ir leidžia pavasarį turėti jaunų, sveikų ir gyvybingų augalų, pasiruošusių naujam augimo sezonui. Nepriklausomai nuo pasirinkto metodo, svarbu tinkamai pasiruošti ir nuosekliai laikytis priežiūros rekomendacijų.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visus bakopos žiemojimo aspektus. Pakalbėsime apie tai, kada ir kaip paruošti augalą žiemai, kokios yra idealios žiemojimo sąlygos, kaip prižiūrėti augalą ramybės periodu ir kaip sėkmingai jį „pažadinti” pavasarį. Suprasdami šiuos procesus, galėsite prailginti savo mylimo augalo gyvenimą ir džiaugtis jo grožiu ne vieną sezoną.

Pasiruošimas žiemojimo laikotarpiui

Tinkamas pasiruošimas yra pusė darbo sėkmingam bakopos peržiemojimui. Pradėti ruoštis reikėtų dar gerokai prieš pirmąsias šalnas, paprastai rugsėjo mėnesį. Pirmiausia, reikia palaipsniui mažinti tręšimą. Trąšos, ypač turinčios daug azoto, skatina naujų, gležnų ūglių augimą, kurie yra neatsparūs šalčiui ir ligoms bei blogai žiemoja. Tręšimą reikėtų visiškai nutraukti maždaug mėnesį prieš planuojamą augalo perkėlimą į patalpą.

Prieš nešant augalą į vidų, jį būtina kruopščiai apžiūrėti. Patikrinkite, ar nėra ligų požymių ar kenkėjų. Žiemojimo patalpose, kur prastesnė oro cirkuliacija, kenkėjai, tokie kaip amarai, baltasparniai ar voratinklinės erkės, gali labai greitai išplisti ir padaryti didelės žalos. Jei pastebėjote kenkėjų, augalą būtina profilaktiškai nupurkšti insekticidu. Tai geriau padaryti lauke, likus kelioms dienoms iki perkėlimo.

Prieš perkėlimą rekomenduojama atlikti sanitarinį genėjimą. Pašalinkite visus pažeistus, pageltusius, džiūstančius lapus ir stiebus. Taip pat reikėtų gerokai patrumpinti visus augalo ūglius, paliekant maždaug 10–15 centimetrų ilgio stiebelius. Drastiškas genėjimas sumažina lapų masę, todėl augalas žiemą išgarins mažiau drėgmės ir sunaudos mažiau energijos. Be to, kompaktiškas augalas užims mažiau vietos ir bus mažiau pažeidžiamas ligų.

Pats tinkamiausias laikas perkelti bakopą į žiemojimo patalpą yra prieš pat pirmąsias naktines šalnas, kai oro temperatūra nukrenta iki +2–5 °C. Staigus temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus gali sukelti augalui stresą, todėl, jei įmanoma, stenkitės tai daryti palaipsniui. Pavyzdžiui, kelias dienas prieš galutinį perkėlimą, augalą galima per naktį įnešti į vėsią verandą ar garažą.

Žiemojimas patalpose

Idealios sąlygos bakopos žiemojimui – tai šviesi ir vėsi patalpa. Optimali temperatūra turėtų svyruoti tarp +5 °C ir +10 °C. Esant tokiai temperatūrai, augalo gyvybiniai procesai sulėtėja, jis pereina į ramybės būseną ir nenaudoja daug energijos. Tinka įstiklintas, bet nešildomas balkonas, vėsi veranda, šviesus rūsys su langu ar net laiptinė. Svarbiausia, kad temperatūra nenukristų žemiau nulio.

Labai svarbus veiksnys yra apšvietimas. Bakopai reikia kuo daugiau šviesos net ir ramybės periodu. Todėl geriausia vieta – prie lango pietinėje arba vakarinėje pusėje. Jei natūralios šviesos nepakanka, ypač tamsesniuose rūsiuose ar šiaurinės pusės patalpose, būtina įrengti papildomą apšvietimą. Tam puikiai tinka specialios fito lempos, kurias reikėtų įjungti bent 8–10 valandų per parą. Šviesos trūkumas yra viena dažniausių nesėkmingo žiemojimo priežasčių – augalas ištįsta, nusilpsta ir tampa neatsparus ligoms.

Jei neturite galimybės suteikti vėsių sąlygų ir bandote augalą peržiemoti šiltame kambaryje, pavyzdžiui, ant palangės, sėkmės tikimybė gerokai sumažėja. Šiltas ir sausas kambario oras skatina augalą augti, tačiau dėl šviesos trūkumo žiemą ūgliai auga silpni, ištįsę ir blyškūs. Toks augalas greitai išsenka ir dažnai pavasario nesulaukia. Be to, šiltas ir sausas oras yra ideali terpė plisti voratinklinėms erkėms.

Alternatyvus ir dažnai patikimesnis būdas – žiemą auginti ne visą motininį augalą, o iš jo rudenį paruoštus auginius. Rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje nuo sveiko augalo prikarpykite jaunų, sveikų ūglių ir įšaknydinkite juos lengvame substrate. Įsišaknijusius auginius per žiemą galima auginti ant šviesios, vėsios palangės. Jauni augalai yra gyvybingesni, atsparesni ir užima kur kas mažiau vietos nei didelis motininis keras.

Priežiūra žiemojimo metu

Priežiūra žiemojimo laikotarpiu yra minimalistinė ir labai skiriasi nuo vasaros priežiūros. Svarbiausia ir dažniausiai daroma klaida – per gausus laistymas. Vėsioje aplinkoje ir ramybės būsenoje esančiam augalui vandens reikia labai mažai. Laistyti reikėtų tik tada, kai substratas beveik visiškai išdžiūsta. Priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės, tai gali būti kartą per 2–4 savaites ar net rečiau. Laistykite saikingai, tik tiek, kad sudrėktų šaknų gumulas, bet vanduo neužsistovėtų padėkle.

Žiemojimo metu augalo tręšti nereikia. Maistinių medžiagų atsargų jam pakaks iš substrato, o papildomas tręšimas tik skatintų nepageidaujamą augimą ir galėtų pakenkti šaknims. Tręšimas atnaujinamas tik pavasarį, kai augalas perkeliamas į šiltesnę ir šviesesnę vietą ir pradeda aktyviai augti.

Reguliariai stebėkite peržiemojančius augalus. Periodiškai apžiūrėkite, ar neatsirado ligų ar kenkėjų. Dėl prastesnės oro cirkuliacijos gali atsirasti pilkasis puvinys ar kitos grybelinės ligos. Nedelsiant šalinkite visus pageltusius ar pelėsio pažeistus lapus ir stiebelius. Taip pat stebėkite, ar neatsirado kenkėjų. Laiku pastebėjus, juos galima pašalinti mechaniškai arba panaudoti atitinkamus preparatus.

Svarbu užtikrinti, kad patalpoje, kurioje žiemoja augalai, būtų bent minimali oro cirkuliacija. Retkarčiais pravėdinkite patalpą, tačiau saugokite augalus nuo tiesioginių skersvėjų ir šalto oro gūsių. Jei augalai auginami ant palangės virš radiatoriaus, sausas ir karštas oras gali būti žalingas. Tokiu atveju reikėtų padidinti oro drėgmę, pavyzdžiui, purškiant augalą vandeniu ar naudojant oro drėkintuvą.

Pavasarinis atgaivinimas

Pavasarį, ilgėjant dienoms ir kylant temperatūrai, ateina laikas „žadinti” bakopą iš žiemos miego. Paprastai tai daroma vasario pabaigoje arba kovo mėnesį. Pirmasis žingsnis – palaipsniui didinti laistymą. Kai pastebite, kad augalas pradeda leisti naujus lapelius, galite pradėti laistyti šiek tiek dažniau, tačiau vis dar leisdami substrato paviršiui pradžiūti tarp laistymų. Taip pat augalą galima perkelti į šiek tiek šiltesnę ir šviesesnę vietą.

Po žiemos augalas dažnai atrodo ne itin dekoratyviai – ištįsęs, su retais lapais. Todėl pavasarį būtina atlikti formuojamąjį genėjimą. Drąsiai patrumpinkite visus per žiemą išaugusius silpnus ir ištįsusius ūglius. Tai paskatins augalą šakotis ir formuoti tankų, kompaktišką kerą. Iš nugenėtų sveikų ūglių galima pasidaryti naujų auginių ir taip pasidauginti augalų.

Kai augalas akivaizdžiai pradeda augti, metas jį persodinti. Atsargiai išimkite augalą iš vazono, nupurtykite seną substratą ir apžiūrėkite šaknis. Pašalinkite visas pasenusias, sudžiūvusias ar apipuvusias šaknis. Persodinkite į šiek tiek didesnį vazoną su šviežiu, derlingu ir puriu substratu. Po persodinimo gerai palaistykite. Praėjus maždaug dviem savaitėms po persodinimo, galima pradėti tręšti silpnos koncentracijos kompleksinėmis trąšomis.

Į lauką ar balkoną bakopą galima išnešti tik tada, kai praeina bet koks šalnų pavojus, paprastai gegužės antroje pusėje. Prieš išnešant augalą į lauką, jį reikia palaipsniui grūdinti. Kelias dienas iš eilės išneškite jį į lauką kelioms valandoms, iš pradžių į pavėsingą, nuo vėjo apsaugotą vietą. Palaipsniui ilginkite buvimo lauke laiką ir pratinkite prie tiesioginių saulės spindulių. Tinkamai atgaivintas ir užgrūdintas augalas greitai sustiprės ir netrukus vėl džiugins gausiu žydėjimu.

_{📷: Deavmi, CC BY-SA 3.0, via Wikimedia Commons}