Ananasinis šalavijas, pasižymintis stipriu aromatu, yra gana atsparus augalas, kurį kenkėjai ir ligos puola rečiau nei daugelį kitų sodo gyventojų. Eteriniai aliejai, esantys jo lapuose, veikia kaip natūralus repelentas, atbaidantis daugelį vabzdžių. Vis dėlto, esant nepalankioms auginimo sąlygoms, nusilpusį augalą gali užpulti tam tikri kenkėjai ar ligos. Svarbiausia yra prevencija, pagrįsta tinkama priežiūra, ir gebėjimas laiku atpažinti problemą bei imtis atitinkamų veiksmų, pirmenybę teikiant ekologiškiems ir augalui saugiems kontrolės metodams.
Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai
Vienas iš dažniausių kenkėjų, galinčių apsigyventi ant ananasinio šalavijo, ypač jei jis auginamas patalpoje ar šiltnamyje, yra amarai. Šie maži, kriaušės formos vabzdžiai dažniausiai telkiasi kolonijomis ant jaunų ūglių viršūnių ir apatinės lapų pusės, siurbdami augalo sultis. Dėl to lapai gali susiraukšlėti, pagelsti, o augimas sulėtėti. Amarai taip pat išskiria lipnų skystį, vadinamą „lipčiumi”, ant kurio gali įsiveisti juodligę sukeliantys grybai.
Baltasparniai – tai dar vieni smulkūs, į mažas baltas museles panašūs vabzdžiai, kurie taip pat mėgsta šiltas ir drėgnas sąlygas. Pajudinus augalą, jie pakyla į orą baltu debesėliu. Kaip ir amarai, jie siurbia sultis iš lapų, todėl šie gelsta ir krenta. Baltasparnius kontroliuoti gana sunku, nes jie greitai dauginasi, todėl svarbu imtis priemonių vos tik juos pastebėjus.
Sausas ir karštas oras, ypač šildomose patalpose žiemą, gali sudaryti palankias sąlygas veistis voratinklinėms erkėms. Tai labai maži, vos įžiūrimi voragyviai, kurių buvimą dažniausiai išduoda smulkūs, šviesūs taškeliai ant lapų ir plonas voratinklis, apraizgantis ūglius ir lapų apačią. Šios erkės taip pat siurbia sultis, todėl lapai praranda spalvą, džiūsta ir galiausiai nukrenta.
Kartais ant augalo galima aptikti ir miltuotuosius skydamarius. Šie kenkėjai atrodo kaip maži, balti, į vatą panašūs gumulėliai, dažniausiai susitelkę lapų pažastyse ir ant stiebų. Jie taip pat siurbia augalo sultis ir silpnina jį. Kovoti su visais šiais kenkėjais geriausia pradedant nuo mechaninio jų pašalinimo – nuplaunant stipria vandens srove arba nuvalant drėgna šluoste, o esant didesniam paplitimui, naudojant ekologiškus insekticidus.
Grybelinės ir bakterinės ligos
Pati dažniausia ananasinio šalavijo liga, ypač auginant jį per drėgnomis sąlygomis ir esant prastai oro cirkuliacijai, yra miltligė. Ši grybelinė liga pasireiškia baltomis, į miltus panašiomis apnašomis ant lapų, stiebų ir net žiedų. Iš pradžių tai gali atrodyti tik kaip estetinė problema, tačiau ligai plintant, ji trukdo fotosintezei, lapai pradeda gelsti, džiūti ir kristi, o visas augalas nusilpsta.
Šaknų puvinys yra dar viena rimta grėsmė, kylanti dėl per didelės drėgmės dirvožemyje. Jį sukelia dirvoje gyvenantys patogeniniai grybai, kurie suaktyvėja, kai šaknims trūksta deguonies dėl prasto drenažo ir nuolatinio užmirkimo. Augalo antžeminėje dalyje puvinio požymiai pasireiškia vytimu (net esant drėgnai žemei), lapų geltonavimu ir bendru augimo sustojimu. Tai viena pavojingiausių ligų, kuri dažnai baigiasi augalo žūtimi.
Lapų dėmėtligės – tai grupė grybelinių ar bakterinių ligų, kurios pasireiškia įvairaus dydžio ir formos dėmėmis ant lapų. Dėmės gali būti rudos, juodos ar gelsvos, kartais su tamsesniu apvadu. Nors nedidelis dėmių kiekis didelės žalos augalui nepadaro, ligai išplitus gali nukristi daug lapų. Dėmėtligių plitimą taip pat skatina drėgmė, ypač jei laistant sušlapinama lapija.
Siekiant išvengti šių ligų, būtina laikytis geros auginimo praktikos. Svarbiausia yra neperlaistyti, užtikrinti gerą dirvožemio drenažą, laistyti augalą ryte ir stengtis nesušlapinti lapų. Taip pat svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją aplink augalą, sodinant jį ne per tankiai ir reguliariai šalinant piktžoles bei augalines liekanas. Laiku pašalinkite visus ligotus lapus ar stiebus, kad liga neplistų toliau.
Prevencinės priemonės
Pati geriausia kova su ligomis ir kenkėjais yra jų prevencija. Sveikas, stiprus ir gerai prižiūrimas augalas yra daug atsparesnis bet kokiems išoriniams pavojams. Užtikrinkite, kad ananasinis šalavijas augtų jam tinkamomis sąlygomis: gautų pakankamai saulės šviesos, būtų pasodintas į purų ir laidų dirvožemį ir būtų laistomas bei tręšiamas pagal poreikius. Venkite staigių sąlygų pokyčių, kurie augalui sukelia stresą.
Reguliari augalo apžiūra yra esminė prevencijos dalis. Bent kartą per savaitę atidžiai apžiūrėkite savo ananasinį šalaviją iš visų pusių, ypatingą dėmesį skirdami apatinei lapų pusei, jaunų ūglių viršūnėms ir lapų pažastims. Kuo anksčiau pastebėsite problemą, tuo lengviau ir greičiau ją išspręsite. Ankstyvoje stadijoje kenkėjus dažnai galima tiesiog mechaniškai pašalinti.
Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją. Nesodinkite ananasinio šalavijo per tankiai prie kitų augalų, kad oras galėtų laisvai judėti aplink krūmą. Tai padės lapams greičiau nudžiūti po lietaus ar laistymo ir ženkliai sumažins grybelinių ligų, tokių kaip miltligė, riziką. Jei auginate augalą patalpoje, periodiškai vėdinkite patalpas.
Sanitarija sode taip pat yra labai svarbi. Reguliariai šalinkite piktžoles aplink augalą, nes jos ne tik konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų, bet ir gali būti ligų sukėlėjų ar kenkėjų prieglobstis. Surinkite ir sunaikinkite nukritusius, ligotus lapus. Genėjimui ir kitiems darbams naudokite švarius ir aštrius įrankius, kad neperneštumėte ligų nuo vieno augalo kitam.
Ekologiški ir biologiniai kontrolės metodai
Pastebėjus kenkėjus, nebūtina iš karto griebtis cheminių insekticidų. Egzistuoja daugybė veiksmingų ir aplinkai draugiškų kontrolės metodų. Vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų kovoti su amarais ir kitais minkštakūniais kenkėjais yra purškimas kalio (žaliojo) muilo tirpalu. Muilas pažeidžia kenkėjų išorinį sluoksnį, todėl jie žūsta nuo dehidratacijos. Tirpalą paruoškite ištirpinę šaukštą muilo litre vandens.
Nimbamedžio (neem) aliejus yra dar viena puiki natūrali priemonė, veikianti prieš daugelį kenkėjų (amarus, baltasparnius, erkes) ir turinti fungicidinių savybių, padedančių kovoti su miltlige. Aliejus veikia kaip repelentas, antimaitalas (neleidžia maitintis) ir augimo reguliatorius. Purkškite augalą nimbamedžio aliejaus emulsija pagal gamintojo instrukcijas, geriausia vakare, kad nenudegintumėte lapų.
Biologinė kontrolė – tai naudingų vabzdžių, kurie minta kenkėjais, pritraukimas ar paleidimas į sodą. Pavyzdžiui, boružės ir jų lervos yra labai efektyvios amarus naikinantys plėšrūnai. Auksaakės lervos taip pat minta amarais, erkėmis ir kitais smulkiais kenkėjais. Sukurdami palankias sąlygas šiems naudingiems vabzdžiams (pvz., augindami įvairių žydinčių augalų), galite palaikyti natūralią pusiausvyrą sode.
Kovojant su miltlige, galima išbandyti purškimą pieno ir vandens mišiniu (santykis maždaug 1:10) arba sodos tirpalu (šaukštelis sodos ir keli lašai indų ploviklio litrui vandens). Šie tirpalai keičia lapo paviršiaus pH, sudarydami nepalankias sąlygas grybui augti. Svarbu purkšti reguliariai ir kruopščiai padengti visą augalo paviršių.
Problemų diagnozavimas ir sprendimas
Susidūrus su problema, svarbiausia neskubėti ir teisingai ją diagnozuoti. Atidžiai apžiūrėkite augalą: ar matote kenkėjų? Kurioje augalo dalyje jie susitelkę? Kokie yra lapų pažeidimo požymiai – skylutės, dėmės, spalvos pasikeitimas, apnašos? Ar augalas vysta? Atsakymai į šiuos klausimus padės nustatyti problemos priežastį.
Nustačius problemą, pirmiausia izoliuokite pažeistą augalą, jei jis auginamas vazone ir yra galimybė jį perkelti. Tai padės apsaugoti kitus augalus nuo galimo užkrato. Pašalinkite ir sunaikinkite labiausiai pažeistas augalo dalis – lapus ar ištisus ūglius. Tai sumažins kenkėjų populiaciją ar ligos plitimą.
Pasirinkite tinkamiausią kontrolės metodą. Visada pradėkite nuo pačių švelniausių ir ekologiškiausių priemonių: mechaninio pašalinimo, purškimo vandeniu, muilo tirpalu ar nimbamedžio aliejumi. Šias procedūras gali tekti kartoti kelis kartus kas kelias dienas, kol problema bus išspręsta. Būkite kantrūs, nes natūralios priemonės dažnai veikia lėčiau nei cheminės.
Cheminius pesticidus ir fungicidus naudokite tik kaip kraštutinę priemonę, kai kitos priemonės nepadeda ir kyla grėsmė prarasti augalą. Jei nuspręsite naudoti chemiją, griežtai laikykitės saugumo reikalavimų ir naudojimo instrukcijų. Atminkite, kad jei ananasinio šalavijo lapus naudojate arbatai ar maistui, po purškimo cheminiais preparatais juos vartoti bus negalima tam tikrą laiką (karencijos periodas), nurodytą produkto etiketėje.
