Šviesa yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių pasiflorų augimą, vystymąsi ir, svarbiausia, žydėjimą. Šie augalai yra kilę iš saulėtų atogrąžų ir paatogrąžių regionų, kur jie gauna gausybę intensyvios saulės šviesos. Dėl šios priežasties, norint sėkmingai auginti pasifloras ir džiaugtis jų egzotiškais žiedais, būtina užtikrinti kuo geresnį apšvietimą. Šviesos trūkumas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl šie augalai, nors ir augina vešlią lapiją, atsisako žydėti. Supratimas, kiek ir kokios šviesos reikia pasiflorai skirtingais augimo etapais, yra raktas į sėkmingą jų auginimą tiek lauke, tiek patalpose.
Pasifloroms reikalinga ypač šviesi vieta, kurioje jos gautų bent šešias valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Kuo daugiau saulės, tuo gausiau ir ryškiau jos žydės. Auginant augalą lauke, idealiausia vieta yra prie pietinės ar vakarinės sienos, kur augalas būtų apšviestas didžiąją dienos dalį ir apsaugotas nuo šaltų šiaurės vėjų. Saulės atokaitoje augančios pasifloros ne tik gausiau žydi, bet ir užmezga daugiau vaisių, jei tai yra vaisius vedanti rūšis.
Auginant pasifloras patalpoje, jas būtina statyti prie saulėčiausio lango. Pietinė palangė yra geriausias pasirinkimas, tačiau gerai tinka ir vakarinė ar rytinė, jei jos neužstoja medžiai ar kiti pastatai. Jei augalas auginamas kambario gilumoje, toliau nuo lango, natūralios šviesos jam greičiausiai nepakaks. Esant nepakankamam apšvietimui, pasiflora pradeda „stiebtis” – augina ilgus tarpubamblius ir smulkius lapus, bandydama pasiekti šviesos šaltinį. Tai aiškus ženklas, kad augalą reikia perkelti į šviesesnę vietą.
Vasaros mėnesiais, jei tik yra galimybė, kambaryje auginamą pasiflorą labai naudinga išnešti į lauką – balkoną, terasą ar sodą. Lauke augalas gauna daug intensyvesnę ir pilnesnio spektro saulės šviesą, kas labai teigiamai veikia jo augimą ir stimuliuoja žydėjimą. Tačiau svarbu augalą prie lauko sąlygų pratinti palaipsniui, iš pradžių laikant jį pavėsyje ir kasdien vis ilgiau paliekant saulėje, kad būtų išvengta lapų nudegimų.
Nors pasifloros mėgsta saulę, labai karštomis vasaros dienomis, ypač kai temperatūra viršija 30 °C, per didelis karštis ir saulės atokaita gali sukelti stresą. Augalas gali apvysti, net jei dirvožemis yra drėgnas, o ant lapų gali atsirasti saulės nudegimo dėmių. Tokiomis dienomis, ypač jei augalas auginamas prie stiklo, kuris veikia kaip lęšis, patartina vidurdienį šiek tiek pritemdyti arba užtikrinti gerą oro judėjimą aplink augalą.
Šviesos trūkumo požymiai
Gebėjimas atpažinti šviesos trūkumo požymius yra labai svarbus, norint laiku pakoreguoti auginimo sąlygas. Pats akivaizdžiausias simptomas yra menkas žydėjimas arba jo nebuvimas. Jei pasiflora augina daug žalių lapų, atrodo sveika, bet nekrauna žiedpumpurių, 90% tikimybė, kad problema yra šviesos stygius. Augalui tiesiog nepakanka energijos, gaunamos fotosintezės būdu, kad suformuotų žiedus.
Kitas ryškus požymis – ištįsęs augimas, dar vadinamas etioliacija. Augalas, ieškodamas šviesos, augina neproporcingai ilgus ir plonus stiebus su dideliais tarpais tarp lapų (tarpubambliais). Lapai taip pat gali būti mažesni nei įprasta ir blyškesnės, šviesiai žalios spalvos. Toks augalas atrodo silpnas, ne vešlus, o labiau „liesas” ir ištįsęs. Tai yra aiškus signalas, kad augalą reikia perkelti į daug šviesesnę vietą.
Šviesos trūkumas taip pat gali pasireikšti per apatinių lapų geltonavimą ir kritimą. Augalas, stengdamasis išgyventi, meta senesnius, mažiau efektyvius lapus, kad sutelktų energiją naujų ūglių, esančių arčiau šviesos šaltinio, auginimui. Nors lapų kritimas gali būti ir dėl kitų priežasčių (pvz., perlaistymo), jei jis pasireiškia kartu su ištįsusiu augimu, tai beveik neabejotinai rodo apšvietimo problemas.
Bendras augalo gyvybingumo sumažėjimas taip pat gali būti susijęs su šviesos trūkumu. Augalas auga lėčiau, yra labiau pažeidžiamas ligų ir kenkėjų. Net jei augalas gauna pakankamai vandens ir maistinių medžiagų, be pakankamo šviesos kiekio jis negali efektyviai vykdyti fotosintezės ir gaminti energijos, reikalingos visiems gyvybiniams procesams. Todėl tinkamas apšvietimas yra visos augalo sveikatos pagrindas.
Šviesos pertekliaus ir nudegimų prevencija
Nors pasifloros yra saulę mėgstantys augalai, per didelis kiekis tiesioginių saulės spindulių, ypač staiga pasikeitus sąlygoms, gali būti žalingas. Saulės nudegimai yra dažna problema, kai iš patalpos ar pavėsio augalas staiga perkeliamas į saulėkaitą. Prie mažesnio šviesos intensyvumo pripratę lapai nespėja adaptuotis ir tiesiog „išdega”. Nudegimai pasireiškia kaip baltos, gelsvos ar rusvos sausos dėmės ant lapų.
Norint išvengti saulės nudegimų, būtina palaipsniui pratinti augalą prie intensyvesnės šviesos. Šis procesas vadinamas grūdinimu. Išnešus augalą į lauką pavasarį, pirmąsias kelias dienas jį reikėtų laikyti visiškame pavėsyje. Vėliau palaipsniui didinti buvimo saulėje laiką, pradedant nuo valandos ar dviejų rytinės arba vakarinės saulės, kuri nėra tokia intensyvi. Per maždaug vieną ar dvi savaites augalas adaptuosis ir galės saugiai mėgautis tiesioginiais saulės spinduliais visą dieną.
Net ir prie saulės pripratęs augalas gali nukentėti per ekstremalius karščius. Kai oro temperatūra labai aukšta, o saulė kaitina negailestingai, lapų paviršius gali perkaisti. Tai ypač aktualu augalams, auginamiems prie stiklinių paviršių (langų, šiltnamių), nes stiklas sustiprina saulės poveikį. Tokiais atvejais patartina vidurdienį sukurti laikiną pavėsį, naudojant užuolaidas, žaliuzes ar specialius tinklus. Taip pat svarbu užtikrinti gerą ventiliaciją.
Geras laistymas taip pat padeda augalui atsispirti karščiui ir saulei. Pakankamai drėgmės turintis augalas yra atsparesnis, nes garindamas vandenį per lapus jis pats save vėsina. Tačiau svarbu nelaistyti ir nepurkšti lapų, kai ant jų šviečia tiesioginiai saulės spinduliai. Vandens lašeliai gali suveikti kaip maži didinamieji stiklai ir sukelti taškinius lapų nudegimus. Geriausias laikas laistymui ir purškimui yra anksti ryte arba vakare.
Dirbtinis apšvietimas
Kai natūralios šviesos nepakanka, ypač tamsiuoju metų laiku arba auginant augalus patalpose be didelių langų, puikia išeitimi gali tapti dirbtinis apšvietimas. Šiuolaikinės augalų auginimo lempos yra labai efektyvios ir gali pilnai atstoti arba papildyti natūralią saulės šviesą. Pasifloroms, kaip ir kitiems žydintiems augalams, svarbus pilnas šviesos spektras, apimantis tiek mėlyną, tiek raudoną spalvas. Mėlyna spektro dalis skatina lapijos augimą, o raudona – žydėjimą ir vaisių formavimąsi.
Rinkoje yra įvairių tipų augalų lempų: fluorescencinės, metalų halogenidų ir populiariausios šiuo metu – LED lempos. LED lempos yra ekonomiškiausios, ilgaamžės ir skleidžia mažai šilumos, todėl jas galima laikyti arti augalo, nebijant jo nudeginti. Galima rinktis specializuotas, viso spektro („full spectrum”) LED lempas, kurios yra pritaikytos visiems augalo augimo etapams.
Naudojant dirbtinį apšvietimą, svarbu užtikrinti pakankamą jo trukmę. Pasifloroms reikėtų suteikti apie 12–16 valandų šviesos per parą. Taip pat svarbu išlaikyti natūralų dienos ir nakties ciklą, todėl augalui būtinas ir tamsos periodas (bent 8 valandos), kurio metu vyksta svarbūs fiziologiniai procesai. Patogiausia apšvietimo trukmę reguliuoti naudojant mechaninį arba elektroninį laikmatį.
Lempas reikėtų pakabinti tiesiai virš augalo, maždaug 30–60 cm atstumu, priklausomai nuo lempos galingumo ir tipo. Augant augalui, lempos aukštį reikėtų atitinkamai reguliuoti. Dirbtinis apšvietimas gali būti naudojamas kaip vienintelis šviesos šaltinis arba kaip papildomas, prailginantis dieną tamsiais žiemos mėnesiais ir užtikrinantis, kad augalas gaus pakankamai šviesos sėkmingam peržiemojimui ir pasiruošimui kitų metų žydėjimui.
