Obuolinė mėta ‘Variegata’ (Mentha suaveolens ‘Variegata’) yra greitai augantis ir gyvybingas augalas, kuriam reguliarus genėjimas yra ne prabanga, o būtinybė. Tinkamas karpymas ne tik padeda palaikyti tvarkingą ir kompaktišką augalo formą, bet ir skatina vešlesnį augimą, užtikrina gausesnį šviežių, aromatingų lapelių derlių bei padeda išvengti ligų. Genėjimas yra vienas iš svarbiausių šio dekoratyvaus augalo priežiūros elementų, leidžiančių kontroliuoti jo dydį ir plitimą. Suprasdami, kada ir kaip genėti, galite maksimaliai išnaudoti šio augalo potencialą ir džiaugtis jo grožiu bei nauda visą sezoną.
Pirmasis ir dažniausias genėjimo tikslas – derliaus nuėmimas. Obuolinės mėtos lapelius ir jaunus ūglius galima skinti pagal poreikį praktiškai visą vegetacijos sezoną, nuo pavasario iki rudens. Reguliarus viršūnėlių skabymas ne tik aprūpina jus šviežiais prieskoniais arbatai ar patiekalams, bet ir veikia kaip nuolatinis formavimo procesas. Kai nuskaboma ūglio viršūnė, augalas yra skatinamas leisti naujas šonines šakeles iš žemiau esančių lapų pažastų. Dėl to keras tampa tankesnis, vešlesnis ir ne taip greitai ištįsta.
Derlių geriausia imti ryte, po to, kai nudžiūsta rasa, bet saulė dar nėra labai kaitri. Būtent ryte eterinių aliejų koncentracija lapuose yra didžiausia, todėl jie būna patys aromatingiausi. Skinti galima pavienius lapelius arba kirpti ištisas stiebų viršūnėles, maždaug 5-8 cm ilgio. Reikėtų stengtis kirpti tiesiai virš lapų poros – iš ten išaugs du nauji ūgliai.
Norint surinkti didesnį kiekį mėtų džiovinimui ar šaldymui, geriausia tai daryti prieš pat augalui pradedant žydėti. Tuo metu augalas yra sukaupęs daugiausiai eterinių aliejų. Tokiu atveju galima nupjauti maždaug trečdalį ar net pusę viso stiebo ilgio. Svarbu nebijoti genėti – mėtos yra labai atsparios ir greitai atželia, todėl po tokio stipresnio kirpimo netrukus vėl džiugins nauju derliumi.
Reguliarus derliaus nuėmimas taip pat padeda atitolinti žydėjimą. Nors mėtų žiedai yra mieli ir pritraukia bites, tačiau žydėjimo metu lapų kokybė ir aromatas šiek tiek suprastėja, o augalas visą energiją skiria žiedų ir sėklų formavimui, o ne naujų lapų auginimui. Nukirpus žiedynus vos jiems pasirodžius, galima prailginti derliaus periodą.
Formuojamasis ir atjauninamasis genėjimas
Be nuolatinio skabymo derliui, obuolinei mėtai kartais reikia ir stipresnio, formuojamojo ar atjauninamojo genėjimo. Vasaros viduryje, ypač po žydėjimo, mėtos keras gali tapti ne toks tvarkingas: stiebai ištįsta, apatinė dalis sumedėja ir numeta lapus, keras išretėja. Tokiu atveju rekomenduojama atlikti radikalų atjauninamąjį genėjimą.
Šios procedūros metu visus augalo stiebus reikia nupjauti gana žemai, paliekant tik 5-10 cm aukščio stagarėlius virš žemės. Nors iš pradžių vaizdas gali atrodyti liūdnai, nereikėtų jaudintis. Mėtos turi galingą šaknų sistemą ir greitai išleidžia daugybę naujų, jaunų ir sveikų ūglių. Po tokio genėjimo augalą reikėtų gerai palaistyti ir, jei dirva nėra derlinga, šiek tiek patręšti subalansuotomis trąšomis.
Po kelių savaičių keras vėl sužaliuos ir bus daug vešlesnis bei kompaktiškesnis nei anksčiau. Šis metodas leidžia džiaugtis antru gausiu derliumi vasaros pabaigoje ir rudenį. Atjauninamąjį genėjimą galima atlikti vieną ar du kartus per sezoną, priklausomai nuo augalo augimo greičio ir būklės. Tai ypač naudinga auginant mėtas vazonuose, kur erdvė yra ribota ir norima išlaikyti tvarkingą formą.
Formuojamasis genėjimas taip pat apima visų pažeistų, ligotų ar džiūstančių stiebų šalinimą. Tai sanitarinė priemonė, padedanti palaikyti gerą augalo sveikatą ir užkirsti kelią ligų plitimui. Taip pat reikėtų iškirpti visus ūglius, kurie prarado savo margumą ir tapo vientisai žali. Tokie ūgliai (reversijos) yra genetiškai stipresni ir auga greičiau, todėl jei jų nepašalinsime, laikui bėgant jie gali nustelbti margalapius ūglius ir visas keras gali tapti žalias.
Rudeninis genėjimas prieš žiemą
Vėlyvą rudenį, ruošiant augalą žiemai, atliekamas paskutinis sezono genėjimas. Po pirmųjų stipresnių šalnų, kai antžeminė augalo dalis nušąla ir pajuoduoja, visus stiebus reikėtų nupjauti beveik iki pat žemės paviršiaus. Tai daroma tiek lysvėje, tiek vazonuose auginamiems augalams. Šis genėjimas atlieka kelias svarbias funkcijas.
Pirma, tai yra sanitarinė priemonė. Ant senų, pūvančių stiebų ir lapų per žiemą gali veistis ligų sukėlėjai ir kenkėjų kiaušinėliai. Pašalinus visą seną antžeminę dalį, sumažinama rizika, kad pavasarį augalą užpuls ligos. Nupjautas dalis geriausia sudeginti arba išmesti, ypač jei vasarą augalas sirgo, pavyzdžiui, miltlige ar rūdimis.
Antra, nupjovus stiebus, pavasarį augalas atželia daug tvarkingiau ir stipriau. Iš požeminių šakniastiebių išauga nauji, sveiki ūgliai, formuodami gražų ir vešlų kerą. Jei paliktume senus stiebus, jie trukdytų augti naujiems ir gadintų bendrą vaizdą.
Trečia, nupjautą augalą yra daug lengviau apdengti ir paruošti žiemai. Po genėjimo augalo šaknų zoną galima lengvai pamulčiuoti storu durpių, komposto ar lapų sluoksniu, kuris apsaugos šaknis nuo šalčio. Tvarkingai nugenėtą ir pamulčiuotą augalą pavasarį taip pat lengviau prižiūrėti.
Genėjimo įrankiai ir technika
Nors mėtos yra atsparios ir pakenčia net ir nelabai tvarkingą genėjimą, norint pasiekti geriausių rezultatų ir nepadaryti žalos augalui, verta naudoti tinkamus įrankius ir techniką. Genėjimui geriausiai tinka aštrios žirklės, sekatorius arba peilis. Aštrūs įrankiai daro švarius pjūvius, kurie greičiau gyja ir yra mažiau pažeidžiami infekcijų. Atšipę įrankiai plėšo augalo audinius, taip sudarydami palankias sąlygas ligoms plisti.
Prieš pradedant genėti, ypač jei kerpami ligoti augalai, įrankius reikėtų dezinfekuoti. Tam tinka spiritas, specialūs dezinfekciniai skysčiai arba tiesiog palaikymas virš ugnies. Dezinfekcija padeda išvengti ligų pernešimo nuo vieno augalo kitam.
Kerpant stiebus, pjūvį reikėtų daryti maždaug 0.5 cm virš lapų poros arba šoninio pumpuro. Taip paliekama pakankamai vietos žaizdai užgyti, neskatinant viršutinės dalies džiūvimo, ir nukreipiama augimo energija į žemiau esančius pumpurus, iš kurių išaugs naujos šakelės.
Svarbu genėti pasitikint savimi ir nebijoti nukirpti per daug. Obuolinė mėta yra itin gyvybingas augalas, kuris labai greitai atsinaujina. Net ir po labai stipraus genėjimo, jei šaknų sistema yra sveika, augalas greitai atsigaus ir sužaliuos dar vešlesnis nei buvo. Reguliarus genėjimas yra raktas į sveiką, gražų ir produktyvų obuolinės mėtos ‘Variegata’ kerą.
Genėjimo įtaka plitimo kontrolei
Genėjimas yra svarbus ne tik antžeminei daliai, bet ir netiesiogiai padeda kontroliuoti agresyvų mėtos plitimą. Nors pagrindinis plitimo būdas yra požeminiai šakniastiebiai (stolonai), reguliarus antžeminės dalies kirpimas šiek tiek sulėtina bendrą augalo energiją ir augimo tempą. Vešlus, tankus keras, gaunantis pakankamai šviesos, mažiau linkęs „ieškoti” naujų teritorijų.
Tačiau genėjimas nepakeičia fizinių barjerų poreikio. Svarbu reguliariai tikrinti plotą aplink mėtų kerą ir nedelsiant pašalinti visus naujus ūglius, išlindusius nepageidaujamose vietose. Šiuos iš šakniastiebių išaugusius ūglius reikėtų ne tiesiog nupjauti, o stengtis išrauti su kuo ilgesne šakniastiebio dalimi.
Rudeninis genėjimas, kai nupjaunama visa antžeminė dalis, suteikia puikią progą apžiūrėti ir sutvarkyti mėtų lysvės kraštus. Tuo metu galima aštriu kastuvu apipjauti kero perimetrą, taip nukertant visus į šonus išplitusius šakniastiebius ir apribojant augalo augimo plotą kitam sezonui.
Kombinuojant reguliarų antžeminės dalies genėjimą su periodišku požeminių šakniastiebių kontrole, galima sėkmingai auginti obuolinę mėtą ‘Variegata’ sode, neleidžiant jai tapti piktžole ir užkariauti viso daržo. Taip augalas išliks tvarkingas, dekoratyvus ir naudingas, teikdamas džiaugsmą savo grožiu ir aromatu.
