Obuolinės mėtos ‘Variegata’ žiemojimas

Obuolinė mėta ‘Variegata’ (Mentha suaveolens ‘Variegata’) yra daugiametis augalas, kuris, tinkamai prižiūrimas, gali sėkmingai peržiemoti ir džiuginti savo žaluma bei aromatu ne vieną sezoną. Nors ši mėtos veislė yra gana atspari šalčiui, sėkmingas žiemojimas priklauso nuo kelių svarbių veiksnių, tokių kaip auginimo vieta (lysvė ar vazonas), klimato sąlygos ir tinkamas augalo paruošimas ramybės periodui. Ypač svarbu pasirūpinti vazonებში auginamais augalais, kurių šaknų sistema yra labiau pažeidžiama šalčio. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip paruošti obuolinę mėtą žiemai ir užtikrinti, kad pavasarį ji vėl atželtų vešli ir sveika.

Pasiruošimas žiemai prasideda dar vasaros pabaigoje ir rudenį. Labai svarbu palaipsniui nutraukti augalo tręšimą, ypač azoto trąšomis. Vėlyvas tręšimas skatina naujų, gležnų ūglių augimą, kurie nespėja subręsti ir sumedėti iki šalčių, todėl lengvai nušąla. Paskutinį kartą tręšti rekomenduojama ne vėliau kaip rugpjūčio pabaigoje, kad augalas turėtų pakankamai laiko pasiruošti ramybės periodui.

Rudenį taip pat reikėtų sumažinti laistymo intensyvumą. Nors dirvožemis neturėtų visiškai išdžiūti, nuolatinė drėgmės perteklius šaltuoju metų laiku gali paskatinti šaknų puvinį ir padidinti iššalimo riziką. Prieš pat užšąlant dirvai, ypač jei ruduo buvo sausas, galima atlikti paskutinį gausų laistymą. Tai užtikrins, kad augalas turės pakankamai drėgmės atsargų žiemai.

Vėlyvą rudenį, po pirmųjų stipresnių šalnų, kai antžeminė augalo dalis pradeda vysti ir juoduoti, ją reikėtų nupjauti. Visus stiebus reikėtų nukirpti paliekant maždaug 5-10 cm aukščio stagarėlius virš žemės. Šis sanitarinis genėjimas ne tik pagerina estetinį vaizdą, bet ir padeda išvengti ligų bei kenkėjų, kurie gali žiemoti ant senų augalų liekanų. Nupjautas dalis reikėtų surinkti ir sudeginti arba išmesti, ypač jei augalas sirgo.

Nupjovus stiebus, ateina laikas mulčiavimui. Tai vienas svarbiausių žingsnių, ypač regionuose su šaltomis ir besniegėmis žiemomis. Mulčio sluoksnis veikia kaip izoliacija, apsauganti dirvožemį ir jame esančias augalo šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų ir gilaus įšalo. Sniego danga yra natūralus ir geriausias mulčias, tačiau ja ne visada galima pasikliauti.

Žiemojimas atvirame grunte

Lysvėje auganti obuolinė mėta žiemoja daug lengviau nei auginama vazonuose, nes jos šaknis saugo didesnis žemės sluoksnis. Po rudeninio genėjimo augalo šaknų zoną rekomenduojama apdengti storu (apie 10-15 cm) organinio mulčio sluoksniu. Tam puikiai tinka sausi medžių lapai, durpės, kompostas, pjuvenos ar šiaudai. Šis sluoksnis padės palaikyti stabilesnę temperatūrą prie šaknų ir apsaugos jas nuo pažeidimų.

Norint, kad vėjas neišnešiotų lengvo mulčio, pavyzdžiui, lapų, juos galima prispausti eglišakėmis. Eglišakės ne tik sulaiko mulčią, bet ir sulaiko sniegą, sudarydamos papildomą apsauginį sluoksnį. Be to, jos yra laidžios orui ir neleidžia augalui iššusti atšilimo metu. Pavasarį, nutirpus sniegui ir praėjus didžiausių šalčių pavojui, mulčią reikėtų atsargiai nuimti, kad dirva greičiau sušiltų ir augalas galėtų pradėti vegetuoti.

Jei žiemos jūsų regione yra labai atšiaurios, galima imtis papildomų apsaugos priemonių. Galima sukurti nedidelį karkasą virš mėtų lysvės ir apdengti jį agroplėvele ar kita dengiamąja medžiaga. Svarbu palikti angas vėdinimuisi, kad po danga nesikauptų drėgmė ir neįsiveistų pelėsis. Tačiau dažniausiai obuolinei mėtai pakanka gero mulčio sluoksnio.

Pavasarį, kai tik pradeda lįsti pirmieji nauji ūgliai, mulčio sluoksnį reikia šiek tiek pakedenti arba dalinai nuimti, kad saulės spinduliai galėtų pasiekti ir sušildyti dirvą. Dalį suirusio organinio mulčio galima palikti ir įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį – tai bus puiki pirmoji trąša naujam sezonui. Svarbu neatidengti augalo per anksti, kad jaunų ūglių nepakąstų vėlyvos pavasario šalnos.

Vazonებში auginamų mėtų žiemojimas

Vazonებში auginamų mėtų šaknys yra daug labiau pažeidžiamos šalčio, nes jas nuo aplinkos šalčio saugo tik plona vazono sienelė. Palikti vazoną lauke be jokios apsaugos per žiemą, ypač šaltesnio klimato zonoje, reiškia beveik garantuotą augalo žūtį. Todėl yra keletas būdų, kaip apsaugoti vazonuose augančias mėtas.

Vienas iš patikimiausių būdų – įkasti vazoną į žemę. Sode reikia iškasti duobę, į kurią tilptų visas vazonas, ir įstatyti jį taip, kad vazono kraštas būtų lygus su žemės paviršiumi. Iš viršaus augalą galima papildomai pamulčiuoti lapais ar eglišakėmis, kaip ir lysvėje augančias mėtas. Šis metodas imituoja natūralias augimo sąlygas ir efektyviai apsaugo šaknis nuo įšalimo.

Kitas variantas – perkelti vazoną į vėsią, bet nešildomą patalpą, kurioje temperatūra žiemą laikosi artima nuliui, bet nenukrenta žemiau -5 °C. Tam puikiai tinka rūsys, garažas, įstiklinta veranda ar nešildomas šiltnamis. Prieš perkeliant, antžeminę dalį taip pat reikėtų nupjauti. Žiemojimo patalpoje metu augalo laistyti beveik nereikia, tik retkarčiais, maždaug kartą per mėnesį, šiek tiek sudrėkinti žemę, kad visiškai neišdžiūtų šaknys.

Jei nėra galimybės įkasti vazono ar perkelti į patalpą, jį galima apšiltinti. Vazoną galima pastatyti prie namo sienos (geriausia iš pietų pusės), kur bus šilčiau ir mažiau vėjo. Patį vazoną galima įstatyti į didesnę kartoninę dėžę, o tarpus tarp vazono ir dėžės sienelių užpildyti izoliacine medžiaga – sausais lapais, šiaudais, putplasčio granulėmis ar senais audiniais. Iš viršaus augalą taip pat reikėtų apdengti eglišakėmis ar agroplėvele.

Žiemojimas patalpoje ant palangės

Obuolinę mėtą galima bandyti auginti ir per žiemą ant palangės, taip turint šviežių lapelių visus metus. Tam rudenį, prieš prasidedant šalnoms, reikia iškasti nedidelę augalo dalį su geromis šaknimis iš sodo arba paimti vazone augusį augalą ir perkelti jį į patalpą. Augalą reikėtų pasodinti į vazoną su derlingu substratu ir pastatyti ant šviesiausios, geriausia pietinės, palangės.

Auginant mėtą kambaryje žiemą, svarbiausia yra užtikrinti pakankamą šviesos kiekį. Dėl trumpų dienų ir mažo saulės intensyvumo augalui gali trūkti šviesos, dėl ko jis ištįs ir bus silpnas. Todėl rekomenduojama naudoti papildomą apšvietimą specialia fitolampa, prailginant šviesųjį paros metą iki 12-14 valandų. Taip pat svarbu palaikyti optimalią temperatūrą, kuri turėtų būti apie 18-20 °C.

Kambario sąlygomis, ypač šildymo sezono metu, oras būna labai sausas, o tai mėtoms nepatinka. Dėl sauso oro gali pradėti džiūti lapų galiukai, augalą gali apnikti voratinklinės erkės. Todėl svarbu reguliariai purkšti augalą vandeniu, naudoti oro drėkintuvą arba pastatyti vazoną ant padėklo su drėgnu keramzitu. Laistyti reikia saikingai, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis.

Žiemą augalo augimas natūraliai sulėtėja, todėl tręšti reikėtų labai retai, maždaug kartą per mėnesį, naudojant silpnos koncentracijos trąšų tirpalą. Reikia reguliariai skabyti ūglių viršūnėles, kad augalas šakotųsi ir išliktų kompaktiškas. Pavasarį, praėjus šalnų pavojui, taip peržiemojusį augalą galima vėl išnešti į lauką ar persodinti į lysvę.