Norint džiaugtis vešlia, aromatinga ir dekoratyvia obuoline mėta ‘Variegata’ (Mentha suaveolens ‘Variegata’), būtina pasirūpinti ne tik tinkamu laistymu, bet ir subalansuotu maisto medžiagų tiekimu. Nors mėtos nėra laikomos itin reigliais augalais, reguliarus ir apgalvotas tręšimas gali ženkliai pagerinti jų augimą, lapų spalvos intensyvumą ir eterinių aliejų kiekį. Tinkamas tręšimas suteikia augalui jėgų augti, atsinaujinti po genėjimo ir sėkmingai atsispirti ligoms bei kenkėjams. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime obuolinės mėtos maisto medžiagų poreikį, geriausiai tinkančias trąšas ir optimalų tręšimo grafiką, siekiant maksimalių rezultatų.
Obuolinė mėta, kaip ir dauguma lapinių augalų, geriausiai auga derlingame, humusingame dirvožemyje. Prieš sodinant augalą, labai svarbu tinkamai paruošti dirvą. Idealu, jei dirvožemis praturtinamas organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip gerai perpuvęs mėšlas ar kompostas. Šios organinės trąšos ne tik aprūpina augalą reikalingomis maisto medžiagomis ilgesnį laiką, bet ir pagerina dirvožemio struktūrą, vandens ir oro pralaidumą. Įterpus organikos prieš sodinimą, pirmaisiais metais papildomai tręšti gali ir neprireikti.
Pagrindinės maisto medžiagos, reikalingos obuolinei mėtai, yra azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Azotas yra ypač svarbus lapų ir stiebų augimui, jis lemia vešlią žalią masę. Fosforas skatina šaknų sistemos vystymąsi ir yra svarbus energijos apykaitos procesuose. Kalis stiprina augalo atsparumą ligoms, sausrai ir šalčiui, taip pat dalyvauja vandens apykaitos reguliavime. Svarbu, kad šių elementų santykis būtų subalansuotas.
Nors azotas skatina greitą augimą, jo perteklius gali būti žalingas. Per daug azoto trąšų gavusios mėtos užaugina silpnus, vandeningus stiebus ir lapus, kurie yra mažiau aromatingi ir jautresni ligoms bei kenkėjams. Eterinių aliejų, suteikiančių mėtai būdingą kvapą, sintezei svarbesnis yra pakankamas fosforo ir kalio kiekis. Todėl renkantis trąšas, reikėtų ieškoti subalansuotų variantų, o ne tų, kuriuose dominuoja vien azotas.
Be pagrindinių makroelementų, mėtoms reikalingi ir mikroelementai, tokie kaip magnis, geležis, manganas, cinkas. Nors jų reikia nedideliais kiekiais, jų trūkumas gali sukelti augimo sutrikimus, pavyzdžiui, lapų chlorozę (geltimą). Paprastai derlingame, organinėmis medžiagomis praturtintame dirvožemyje mikroelementų pakanka, tačiau auginant augalus vazonuose arba skurdžioje dirvoje, gali prireikti naudoti kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra ir mikroelementų.
Tręšimo laikas ir dažnumas
Optimalus tręšimo laikas yra aktyvios vegetacijos periodu, nuo pavasario iki vasaros pabaigos. Tręšti reikėtų pradėti pavasarį, kai augalas pabunda po žiemos ir pradeda leisti naujus ūglius. Pirmasis tręšimas suteikia augalui energijos sparčiam startui. Toliau tręšti galima kas 4-6 savaites, priklausomai nuo dirvožemio derlingumo ir naudojamų trąšų tipo. Vazonებში auginamas mėtas reikėtų tręšti dažniau, maždaug kas 2-3 savaites, nes maisto medžiagos iš substrato išsiplauna greičiau.
Vasaros viduryje, ypač jei mėta buvo stipriai nugenėta, papildomas tręšimas paskatins greitesnį atžėlimą ir antrojo derliaus formavimąsi. Tačiau artėjant rudeniui, tręšimą reikėtų palaipsniui mažinti ir galiausiai nutraukti. Vėlyvas tręšimas, ypač azoto trąšomis, skatina naujų, gležnų ūglių augimą, kurie nespėja subręsti ir sumedėti iki žiemos, todėl yra labai pažeidžiami šalčio. Paskutinį kartą tręšti rekomenduojama ne vėliau kaip rugpjūčio pabaigoje.
Svarbu stebėti augalo išvaizdą, kuri gali daug pasakyti apie jo mitybos būklę. Jei lapai yra smulkūs, išblyškę, o augimas lėtas – tai gali būti maisto medžiagų trūkumo požymis. Geltonuojantys lapai su žaliomis gyslomis dažnai signalizuoja apie geležies trūkumą (chlorozę), ypač jei dirvožemio pH yra per aukštas (šarminis). Tokiu atveju gali padėti specialios trąšos su chelatine geležimi.
Tręšti visada reikėtų drėgną dirvą. Trąšų naudojimas sausame dirvožemyje gali nudeginti augalo šaknis. Todėl prieš tręšiant skystomis ar biriomis trąšomis, augalą reikėtų palaistyti. Po tręšimo biriomis trąšomis, jas reikėtų švelniai įterpti į dirvą ir dar kartą palieti, kad maisto medžiagos pradėtų tirpti ir pasiektų šaknis.
Organinės trąšos
Organinės trąšos yra vienas geriausių pasirinkimų obuolinei mėtai tręšti. Jos ne tik aprūpina augalą maisto medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio sveikatą, skatina naudingų mikroorganizmų veiklą. Organinės medžiagos yra atpalaiduojamos lėtai, todėl sumažėja pertręšimo rizika. Populiariausios organinės trąšos yra kompostas, gerai perpuvęs mėšlas, biohumusas (sliekų kompostas) ir įvairūs augaliniai užpilai.
Kompostas yra universali ir labai vertinga organinė trąša. Jį galima naudoti kaip mulčią, pavasarį paskleidžiant 2-3 cm sluoksnį aplink augalus, arba įterpti į dirvą prieš sodinimą. Kompostas aprūpina augalą subalansuotu maisto medžiagų kiekiu ir gerina dirvožemio gebėjimą sulaikyti vandenį. Panašiai veikia ir gerai perpuvęs mėšlas, tačiau svarbu naudoti tik visiškai perpuvusį, nes šviežias mėšlas gali nudeginti augalų šaknis.
Biohumusas yra dar viena puiki organinė trąša, turtinga maisto medžiagomis ir augimo stimuliatoriais. Jį galima įmaišyti į substratą sodinant augalus į vazonus arba berti ant dirvos paviršiaus aplink jau augančius augalus. Biohumusas ypač naudingas atgaivinant nualintą dirvožemį ir stiprinant jaunų augalų imunitetą.
Namuose galima pasigaminti ir skystų organinių trąšų, pavyzdžiui, dilgėlių ar kitų piktžolių raugo. Tam reikia surinktas žoles užpilti vandeniu (geriausia lietaus) ir palikti raugintis kelias savaites, retkarčiais pamaišant. Gautą skystį reikia praskiesti vandeniu santykiu 1:10 ir naudoti laistymui. Tokios trąšos yra turtingos azotu ir mikroelementais, puikiai tinka skatinti augimą vegetacijos pradžioje.
Mineralinės trąšos
Mineralinės (sintetinės) trąšos taip pat gali būti naudojamos obuolinei mėtai tręšti, ypač jei reikia greitai pašalinti maisto medžiagų trūkumą. Jos yra koncentruotos, greitai veikiančios ir lengvai pasisavinamos. Rinkoje yra didelis pasirinkimas universalių kompleksinių trąšų, skirtų daržovėms ar prieskoninėms žolelėms, kurios tinka ir mėtoms. Jos būna skystos, birios (granuliuotos) arba lėto atpalaidavimo pavidalu.
Skystas kompleksines trąšas patogu naudoti, ypač auginant augalus vazonuose. Jas reikia atskiesti vandeniu pagal gamintojo instrukciją ir laistyti augalus kas 2-4 savaites aktyvaus augimo periodu. Svarbu neviršyti rekomenduojamos koncentracijos, nes per didelė trąšų dozė gali pažeisti šaknis.
Granuliuotas trąšas patogu naudoti sodo lysvėje. Jas reikia tolygiai išbarstyti aplink augalus, vengiant patekimo ant lapų, ir švelniai įterpti į viršutinį dirvos sluoksnį. Po to būtina gausiai palaistyti. Granuliuotos trąšos dažniausiai veikia ilgesnį laiką, palaipsniui tirpdamos ir atpalaiduodamos maisto medžiagas.
Renkantis mineralines trąšas, verta atkreipti dėmesį į N-P-K (azoto-fosforo-kalio) santykį. Obuolinei mėtai geriausiai tinka subalansuotos trąšos, pavyzdžiui, su santykiu 10-10-10 arba panašiu. Reikėtų vengti trąšų su labai dideliu azoto kiekiu (pvz., skirtų vejai), nes, kaip minėta, tai gali neigiamai paveikti augalo aromatą ir atsparumą.
Specialūs patarimai auginantiems vazonuose
Auginant obuolinę mėtą vazonuose, tręšimas tampa ypač svarbus, nes augalas neturi galimybės gauti maisto medžiagų iš aplinkinės dirvos. Substratas vazone greitai nuskursta, o maisto medžiagos išsiplauna laistant. Todėl vazonებში augančias mėtas reikia tręšti reguliariau nei augančias lysvėje.
Geriausia naudoti skystas, subalansuotas trąšas, skirtas prieskoninėms žolelėms arba daržovėms. Tręšti reikėtų kas 2-3 savaites nuo pavasario iki vasaros pabaigos. Rekomenduojama naudoti šiek tiek silpnesnės koncentracijos tirpalą, nei nurodyta gamintojo instrukcijoje, kad būtų išvengta druskų kaupimosi substrate ir šaknų pažeidimo.
Kasmet pavasarį būtina atnaujinti substratą. Galima persodinti augalą į šiek tiek didesnį vazoną su visiškai nauja, derlinga žeme. Kitas variantas – išimti augalą iš vazono, nupurtyti dalį senos žemės nuo šaknų (galima šiek tiek apkarpyti šaknis), padalinti kerą ir pasodinti vieną dalį atgal į tą patį vazoną su šviežiu substratu. Šviežias substratas aprūpins augalą maisto medžiagomis keliems mėnesiams.
Periodiškai naudinga praplauti substratą vazone. Tai daroma gausiai laistant augalą, kol vanduo pradeda laisvai bėgti pro drenažo angas. Ši procedūra padeda pašalinti susikaupusių trąšų druskų perteklių, kuris gali būti toksiškas augalui. Praplovimą galima atlikti kelis kartus per sezoną, ypač jei naudojamos mineralinės trąšos.
