Dėmėtasis arumas yra vienas iš tų augalų, kuriems beveik nereikia genėjimo ar karpymo tradicine šio žodžio prasme. Jo augimo ciklas yra labai aiškus ir natūralus: pavasarį išauga lapai ir žiedai, o vasaros pabaigoje antžeminė dalis nunyksta. Tačiau, nors reguliarus formavimas jam nereikalingas, yra tam tikrų situacijų, kai sanitarinis karpymas gali būti naudingas ar net būtinas augalo sveikatai ir sodo estetikai palaikyti. Supratimas, kada ir ką galima kirpti, padės išlaikyti augalą tvarkingą ir apsaugoti jį nuo galimų ligų plitimo.
Ar dėmėtajam arumui reikalingas genėjimas?
Iš esmės, dėmėtasis arumas yra save prižiūrintis augalas, kuriam nereikia formuojamojo genėjimo. Jo augimo forma – iš šakniagumbio išaugantis lapų ir žiedo kuokštas – yra genetiškai nulemta ir nekintama. Bandymai karpyti sveikus lapus norint pakeisti augalo formą ar dydį būtų beprasmiški ir tik pakenktų augalui, sumažindami jo gebėjimą kaupti energiją fotosintezės būdu. Augalas pats reguliuoja savo gyvavimo ciklą, ir geriausia yra leisti jam tai daryti netrukdomai.
Pagrindinė priežiūros taisyklė, susijusi su augalo dalių šalinimu, yra leisti lapams natūraliai pagelsti ir nunykti vasaros pabaigoje. Šio proceso metu visos vertingos maistinės medžiagos iš lapų grįžta į šakniagumbį, kur jos kaupiamos kaip atsargos kitų metų augimui. Per anksti nupjovus dar žalius ar tik pradedančius gelsti lapus, šis svarbus procesas sutrikdomas, o tai gali susilpninti augalą, lemti menkesnį žydėjimą ar net prastesnį žiemojimą.
Taigi, atsakymas į klausimą, ar reikia genėti dėmėtąjį arumą, yra „ne”, jei kalbame apie formavimą. Augalas pats numeta savo antžeminę dalį, kai tam ateina laikas. Tačiau yra išimčių, susijusių su sanitariniais tikslais, kai pažeistų ar ligotų dalių pašalinimas yra naudingas. Šiuos atvejus ir aptarsime detaliau.
Vienintelis reguliarus „karpymas”, kurį galima atlikti, yra visiškai nudžiūvusių lapų ir stiebų pašalinimas vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį. Tai daroma daugiausia dėl estetinių priežasčių, siekiant palaikyti tvarką gėlyne. Nudžiūvusias dalis paprastai galima lengvai ištraukti ranka, tačiau jei jos laikosi tvirtai, geriau palaukti arba nukirpti aštriu įrankiu.
Sanitarinis karpymas: pažeistų lapų šalinimas
Sanitarinis karpymas yra pagrindinė priežastis, kodėl gali prireikti paimti į rankas sekatorių prižiūrint dėmėtąjį arumą. Vegetacijos metu lapai gali būti pažeisti dėl įvairių priežasčių: mechaninių pažeidimų (pvz., nulaužti vėjo, pažeisti gyvūnų ar sodo įrankių), saulės nudegimų, kenkėjų ar ligų. Pažeistos augalo dalys ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir gali tapti vartais infekcijoms.
Jei pastebi, kad lapas yra stipriai suplėšytas, nulaužtas ar kitaip mechaniškai pažeistas, jį geriausia pašalinti. Nupjauk pažeistą lapą su visu lapkočiu kuo arčiau pagrindo. Naudok aštrų ir švarų įrankį – sekatorių ar peilį. Dezinfekuok įrankį prieš ir po karpymo, ypač jei karpai kelis augalus, kad neperneštum galimų ligų sukėlėjų.
Saulės nudeginti lapai, ant kurių atsirado didelės, sausos, negyvos dėmės, taip pat gali būti pašalinti. Nors jie nebūtinai kelia grėsmę augalo sveikatai, jie atrodo neestetiškai. Jei pažeidimas nedidelis, galima palikti lapą, tačiau jei pažeista didžioji lapo dalis, geriau jį nukirpti. Tai leis augalui nukreipti energiją į sveikų dalių palaikymą.
Karpymas taip pat svarbus kovojant su kenkėjais ir ligomis. Jei ant lapo pastebėjai didelę kenkėjų koloniją ar akivaizdžius ligos požymius (dėmes, apnašas), pažeisto lapo pašalinimas gali padėti sustabdyti problemos plitimą. Pašalintas ligotas ar kenkėjų apniktas dalis būtina nedelsiant sunaikinti – sudeginti arba išmesti į buitinių atliekų konteinerį, bet jokiu būdu nekompostuoti.
Žiedynų ir uogų karpymas
Po žydėjimo dėmėtojo arumo žiedynas nuvysta, o jo vietoje pradeda formuotis vėzdas su uogomis. Kai kurie sodininkai renkasi nukirpti nuvytusį žiedyną. Tai galima daryti, jei norima, kad augalas nekauptų energijos sėklų brandinimui, o skirtų ją šakniagumbio auginimui. Nukirpus žiedyną, teoriškai šakniagumbis gali tapti stipresnis ir kitais metais augalas augs vešlesnis. Žiedyną reikėtų nukirpti su visu kotu prie pagrindo, kai tik jis praranda savo dekoratyvumą.
Tačiau verta gerai pagalvoti prieš kerpant žiedyną. Viena iš įdomiausių dėmėtojo arumo savybių yra jo vaisiai – ryškiai raudonų uogų vėzdai, kurie pasirodo vasaros pabaigoje, kai lapai jau būna nunykę. Šie uogų vėzdai yra labai dekoratyvūs ir suteikia sodui spalvų tuo metu, kai daugelis kitų augalų jau būna nužydėję. Palikdamas žiedyną, galėsi mėgautis šiuo vėlyvos vasaros ir rudens akcentu.
Svarbu prisiminti, kad visos augalo dalys, o ypač uogos, yra labai nuodingos. Jei sode lankosi maži vaikai ar smalsūs naminiai gyvūnai, uogų vėzdų palikimas gali kelti pavojų. Tokiu atveju, saugumo sumetimais, geriau nukirpti žiedyną iš karto po žydėjimo, kad uogos neužsimegztų. Tai yra svarbus sprendimas, kurį kiekvienas sodininkas turi priimti individualiai, įvertinęs riziką.
Jei nusprendi palikti uogas ir leisti joms subręsti, gali leisti augalui pasisėti pačiam. Kai kurios uogos nukris ir, jei sąlygos bus palankios, kitą pavasarį ar dar po metų gali sudygti nauji augalai. Jei nori kontroliuoti augalo plitimą, subrendusius uogų vėzdus rudenį galima nukirpti ir sunaikinti, arba surinkti sėklas kontroliuojamam dauginimui.
Geltonuojančių lapų tvarkymas
Kaip jau buvo minėta, labai svarbu leisti dėmėtojo arumo lapams pagelsti ir nunykti natūraliai. Tai yra esminė augalo pasiruošimo ramybės periodui dalis. Tačiau šis procesas ne visada atrodo estetiškai – geltonuojantys ir vystantys lapai gali sudaryti netvarkingą įspūdį gėlyne. Kyla pagunda juos nupjauti anksčiau laiko. Svarbu atsispirti šiai pagundai ir būti kantriems.
Geriausia strategija – paslėpti nevienodai atrodančius lapus. Dėmėtąjį arumą galima sodinti tarp kitų daugiamečių augalų, kurie savo vešlia lapija vasaros viduryje ir pabaigoje uždengs vystančius arumo lapus. Pavyzdžiui, šalia pasodintos melsvės, astilbės ar snapučiai puikiai atliks šį vaidmenį. Jų lapai išsiskleis vėliau ir užpildys tuščią erdvę, kai arumas jau trauksis poilsiui.
Kai lapai visiškai pagelsta, paruduoja ir nudžiūsta, juos galima saugiai pašalinti. Paprastai jie lengvai išsirauna iš žemės patraukus ranka. Jei lapkotis vis dar tvirtai laikosi, vadinasi, maistinių medžiagų perdavimo procesas dar nebaigtas, ir geriau palaukti dar šiek tiek. Visiškai nudžiūvusių lapų pašalinimas yra labiau tvarkos palaikymo, o ne būtinybės klausimas.
Jei geltonuojantys lapai pasirodo ne sezono metu, pavyzdžiui, pavasarį ar vasaros pradžioje, tai gali būti problemos ženklas. Tai gali rodyti perlaistymą, maistinių medžiagų trūkumą ar ligą. Tokiu atveju reikia ne tik pašalinti pageltusį lapą, bet ir išsiaiškinti bei pašalinti priežastį. Atidus augalo stebėjimas padės atskirti natūralų senėjimo procesą nuo ligos simptomų.
Įrankiai ir saugumas
Nors dėmėtojo arumo karpymas yra minimalus, svarbu naudoti tinkamus įrankius ir laikytis saugumo priemonių. Visada naudok aštrius ir švarius įrankius. Atšipę įrankiai labiau glemžia, o ne pjauna augalo audinius, palikdami nelygias žaizdas, kurios yra jautresnės infekcijoms. Naudok sekatorių, sodo žirkles ar aštrų peilį, priklausomai nuo kerpamos dalies dydžio.
Prieš pradedant darbą ir pereinant nuo vieno augalo prie kito, būtina dezinfekuoti įrankius. Tai ypač svarbu, jei kerpi ligotas ar įtariamai sergančias augalų dalis. Įrankius galima dezinfekuoti spiritu, baliklio tirpalu (1 dalis baliklio ir 9 dalys vandens) ar specialiais sodo įrankių dezinfekantais. Ši paprasta procedūra padeda išvengti ligų plitimo po visą sodą.
Svarbiausias saugumo aspektas dirbant su dėmėtuoju arumu – jo nuodingumas. Visose augalo dalyse, ypač šakniagumbyje ir uogose, yra kalcio oksalato kristalų, kurie gali sukelti stiprų odos ir gleivinių sudirginimą, patinimą, o prarijus – rimtą apsinuodijimą. Todėl dirbant su šiuo augalu, ypač jį karpant ar persodinant, būtina mūvėti apsaugines pirštines.
Po darbo su augalu nusiplauk rankas su muilu, net jei ir mūvėjai pirštines. Saugok, kad augalo sultys nepatektų į akis ar burną. Išmokyk vaikus atpažinti šį augalą ir paaiškink jo pavojingumą. Atsakingas požiūris leis saugiai mėgautis šio unikalaus ir gražaus augalo auginimu.
