Nors paprastoji lantana yra vertinama dėl savo atsparumo ir ištvermės, kaip ir bet kuris kitas augalas, ji nėra visiškai apsaugota nuo ligų ir kenkėjų. Dažniausiai problemos kyla dėl netinkamų auginimo sąlygų, tokių kaip perlaistymas, prasta oro cirkuliacija ar maistinių medžiagų disbalansas, kurios susilpnina augalą ir padaro jį pažeidžiamą patogenams bei vabzdžiams. Savalaikis problemų atpažinimas, tinkamų prevencinių priemonių taikymas ir veiksmingų kontrolės metodų išmanymas yra būtini norint išlaikyti lantaną sveiką, gyvybingą ir gausiai žydinčią. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias lantanos ligas bei kenkėjus ir patarsime, kaip su jais kovoti.
Dažniausiai pasitaikančios grybelinės ligos
Viena iš labiausiai paplitusių lantanos ligų yra miltligė. Ją lengva atpažinti iš baltų, į miltus panašių apnašų, kurios atsiranda ant lapų, stiebų ir kartais net žiedų. Ši grybelinė liga ypač greitai plinta esant šiltam ir drėgnam orui, dideliems temperatūrų svyravimams tarp dienos ir nakties bei prastai oro cirkuliacijai. Stipriai pažeisti lapai pagelsta, deformuojasi ir galiausiai nudžiūsta. Nors miltligė retai kada pražudo augalą, ji labai sumažina jo dekoratyvumą ir susilpnina bendrą būklę.
Kovojant su miltlige, svarbiausia yra prevencija. Auginkite lantaną gerai vėdinamoje, saulėtoje vietoje, venkite per tankaus susodinimo. Laistydami stenkitės nesušlapinti lapų, vandenį pilkite tiesiai ant dirvožemio. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, nedelsiant pašalinkite ir sunaikinkite pažeistas augalo dalis. Esant nedideliam pažeidimui, galima bandyti purkšti augalą pienu, praskiestu vandeniu (santykiu 1:10), arba sodos tirpalu. Jei liga išplitusi, gali tekti panaudoti specialius fungicidus, skirtus kovai su miltlige.
Kita pavojinga liga, kylanti dėl per didelės drėgmės, yra botrytis, arba pilkasis puvinys. Šis grybas dažniausiai pažeidžia žiedus ir lapus, ypač vėsiu ir drėgnu oru. Pažeistos dalys apsitraukia pilku, puriu pelėsiu, paruduoja ir suminkštėja. Pilkasis puvinys greitai plinta, todėl labai svarbu reguliariai šalinti peržydėjusius žiedus ir pageltusius lapus, užtikrinti gerą oro judėjimą aplink augalą. Esant poreikiui, taip pat naudojami fungicidai.
Lapų dėmėtligės – tai grupė grybelinių ligų, kurios pasireiškia įvairaus dydžio ir formos dėmėmis ant lapų. Dėmės gali būti rudos, juodos ar gelsvos, kartais su tamsesniu apvadu. Laikui bėgant dėmės didėja, susilieja, o stipriai pažeisti lapai nukrenta anksčiau laiko. Prevencija yra panaši kaip ir kitų grybelinių ligų atveju: venkite lapų sušlapinimo, užtikrinkite gerą vėdinimą. Pažeistus lapus reikia rinkti ir naikinti, kad būtų sustabdytas ligos plitimas.
Šaknų puvinys ir jo prevencija
Šaknų puvinys yra viena iš pražūtingiausių lantanos ligų, kurią beveik visada sukelia perlaistymas ir prastas dirvožemio drenažas. Kai dirvožemis yra nuolat permirkęs, šaknys negauna joms būtino deguonies, pradeda dusti ir pūti. Pūvančios šaknys nebegali atlikti savo funkcijos – tiekti vandens ir maistinių medžiagų augalui. Dėl to, paradoksalu, pirmasis antžeminis šaknų puvinio simptomas dažnai būna vytimas, nors dirvožemis yra šlapias.
Kiti šaknų puvinio požymiai yra lapų geltonavimas (pradedant nuo apatinių), augimo sustojimas, stiebo pagrindo pajuodavimas ir suminkštėjimas. Ištraukus augalą iš vazono, galima pamatyti pažeistas šaknis – jos būna tamsios, minkštos, gleivėtos ir lengvai nutrūksta, gali sklisti nemalonus puvėsių kvapas. Sveikos šaknys yra baltos arba šviesiai rudos spalvos ir tvirtos. Deja, kai antžeminiai simptomai tampa akivaizdūs, dažnai augalą išgelbėti jau būna per vėlu.
Geriausia kova su šaknų puviniu yra jo prevencija. Visada sodinkite lantaną į purų, gerai drenuojamą substratą. Jei auginate vazone, įsitikinkite, kad jo dugne yra drenažo skylės ir paklotas drenažo sluoksnis. Laistykite tik tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis yra sausas. Po laistymo visada išpilkite vandens perteklių iš lėkštutės. Niekada neleiskite augalui stovėti vandenyje.
Jei įtariate šaknų puvinį ankstyvoje stadijoje, pirmiausia nustokite laistyti ir leiskite dirvožemiui gerai išdžiūti. Jei tai nepadeda, vienintelė išeitis – skubus persodinimas. Išimkite augalą iš vazono, atsargiai nukratykite seną žemę. Aštriu ir steriliu įrankiu pašalinkite visas pažeistas, pūvančias šaknis. Pjūvio vietas galite apibarstyti cinamonu arba medžio anglies milteliais, kurie veikia kaip natūralūs fungicidai. Persodinkite augalą į naują, sausą ir pralaidų substratą bei naują arba gerai išdezinfekuotą vazoną. Po persodinimo laistykite labai saikingai.
Dažniausi kenkėjai: amarai ir baltasparniai
Lantana, ypač auginama šiltnamiuose ar patalpose, dažnai tampa amarų ir baltasparnių taikiniu. Amarai yra smulkūs, kriaušės formos vabzdžiai, kurie gali būti įvairių spalvų (žali, juodi, rudi). Jie kolonijomis apspinta jaunus ūglius, lapų apačią ir žiedpumpurius, siurbdami augalo sultis. Dėl to pažeistos dalys deformuojasi, lapai susiraukšlėja, o augimas sulėtėja. Amarai taip pat išskiria lipnų skystį, vadinamą „lipčiumi”, ant kurio gali įsiveisti juodasis pelėsis.
Baltasparniai – tai smulkios, baltos muselės, kurios, pajudinus augalą, pakyla į orą debesėliu. Kaip ir amarai, jie telkiasi apatinėje lapų pusėje ir siurbia sultis, silpnindami augalą. Pažeisti lapai pagelsta, išmargėja dėmėmis ir gali anksčiau laiko nukristi. Tiek amarai, tiek baltasparniai yra pavojingi ne tik dėl tiesioginės žalos, bet ir dėl to, kad gali pernešti augalų virusines ligas.
Kovojant su šiais kenkėjais, svarbu reguliariai apžiūrėti augalus, ypač jaunus ūglius ir lapų apačią. Esant nedideliam antplūdžiui, galima bandyti kenkėjus nuplauti stipria vandens srove arba nuvalyti drėgna šluoste. Efektyvi ekologiška priemonė yra purškimas žaliojo muilo arba nimbamedžio aliejaus tirpalu. Šios priemonės veikia kontaktiniu būdu, todėl svarbu gerai apipurkšti tas vietas, kur kenkėjai telkiasi.
Jei kenkėjų populiacija didelė ir liaudiškos priemonės nepadeda, gali tekti griebtis insekticidų. Rinkitės sisteminius arba kontaktinius insekticidus, skirtus kovai su siurbiančiaisiais kenkėjais. Purškiant visada laikykitės gamintojo instrukcijų ir saugumo reikalavimų. Svarbu prisiminti, kad lantanos žiedai pritraukia daug naudingų vabzdžių, tokių kaip bitės ir drugeliai, todėl cheminių priemonių naudojimą reikėtų riboti ir taikyti tik esant būtinybei, geriausiai vakare, kai apdulkintojai nėra aktyvūs.
Voratinklinės erkės ir kiti kenkėjai
Voratinklinės erkės yra dar vieni dažni lantanos kenkėjai, ypač mėgstantys sausą ir karštą orą. Šie kenkėjai yra labai smulkūs, plika akimi sunkiai įžiūrimi, todėl jų buvimą dažniausiai išduoda pasekmės. Apatinėje lapų pusėje atsiranda smulkūs, gelsvi taškeliai, lapai praranda spalvą, atrodo lyg apdulkėję. Esant stipriam pažeidimui, tarp lapų ir stiebų galima pamatyti plonytį, tankų voratinklį. Erkės siurbia ląstelių sultis, todėl lapai palaipsniui džiūsta ir krenta.
Voratinklinėms erkėms labai nepatinka drėgmė, todėl geriausia prevencija – reguliarus augalo apipurškimas vandeniu, ypač karštuoju metų laiku. Tai padidins oro drėgmę aplink augalą ir sukurs nepalankias sąlygas erkėms daugintis. Pastebėjus pirmuosius pažeidimus, pažeistus lapus reikėtų pašalinti. Augalą galima nupurkšti anksčiau minėtais žaliojo muilo ar nimbamedžio aliejaus tirpalais. Jei tai nepadeda, reikia naudoti specialias priemones – akaricidus, skirtus kovai su erkėmis.
Kartais lantaną gali pulti ir kiti kenkėjai, pavyzdžiui, tripsai ar miltuotieji skydamariai. Tripsai – tai smulkūs, sparnuoti vabzdžiai, kurie pažeidžia lapus ir žiedus, palikdami sidabriškas dėmes ir juodus taškelius (ekskrementus). Miltuotieji skydamariai atrodo kaip maži, balti vatos gumulėliai, susitelkę lapų pažastyse ir ant stiebų. Jie taip pat siurbia augalo sultis ir išskiria lipčių.
Kovos metodai su šiais kenkėjais yra panašūs. Miltuotuosius skydamarius, kol jų nedaug, galima nuvalyti spiritu suvilgytu vatos pagaliuku. Tripsams naikinti taip pat tinka insekticidiniai muilai ir nimbamedžio aliejus. Svarbiausia taisyklė kovojant su bet kokiais kenkėjais – kuo anksčiau pastebėti problemą ir imtis veiksmų. Reguliari augalo apžiūra yra geriausia investicija į jo sveikatą.
Prevencinės priemonės ir augalo stiprinimas
Geriausias būdas apsaugoti lantaną nuo ligų ir kenkėjų yra ne kova su pasekmėmis, o nuosekli prevencija. Sveikas, stiprus ir gerai prižiūrimas augalas turi daug stipresnį natūralų imunitetą ir yra mažiau patrauklus kenkėjams bei atsparesnis ligų sukėlėjams. Todėl svarbiausia yra užtikrinti optimalias auginimo sąlygas: pakankamai saulės šviesos, gerai drenuojamą dirvožemį, subalansuotą laistymą ir tręšimą.
Venkite perlaistymo – tai yra pagrindinė šaknų puvinio ir daugelio kitų grybelinių ligų priežastis. Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją aplink augalą, nesodinkite lantanų per tankiai. Tai padės lapams greičiau nudžiūti ir sumažins miltligės bei pilkojo puvinio riziką. Reguliariai šalinkite nužydėjusius žiedus, pageltusius ar ligotus lapus. Ši sanitarinė priemonė ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir neleidžia plisti ligų sukėlėjams.
Prieš perkeldami augalą žiemoti į patalpą, atidžiai jį apžiūrėkite, ar nėra kenkėjų. Patalpų sąlygos (šiltesnis ir sausesnis oras) yra labai palankios daugintis voratinklinėms erkėms, baltasparniams ir amarams. Jei radote kenkėjų, profilaktiškai nupurkškite augalą insekticidiniu tirpalu dar lauke. Taip apsisaugosite nuo kenkėjų invazijos į namus.
Naudokite švarius ir dezinfekuotus sodo įrankius, ypač genėdami augalus. Taip sumažinsite riziką pernešti ligų sukėlėjus nuo vieno augalo kitam. Periodiškai galite nupurkšti lantaną natūraliais stiprinamaisiais preparatais, pavyzdžiui, asiūklio ar dilgėlių ištrauka. Šios priemonės stiprina augalo ląstelių sieneles ir didina jo atsparumą. Visapusiška priežiūra ir dėmesys savo augalui yra patikimiausias kelias į sėkmę, leidžiantis išvengti daugybės problemų.
📷 Flickr / Szerző: Mauricio Mercadante / Licence: CC BY-NC-SA 2.0
