Šviesa yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių citrinmedžio augimą, vystymąsi ir gebėjimą duoti derlių. Kaip subtropikų augalas, citrinmedis yra prisitaikęs gauti gausų saulės spindulių kiekį, todėl auginant jį patalpų sąlygomis, būtina stengtis kuo labiau patenkinti šį jo poreikį. Nuo apšvietimo intensyvumo ir trukmės tiesiogiai priklauso fotosintezės procesas, kurio metu augalas pasigamina organines medžiagas, reikalingas energijai ir augimui. Nepakankamas apšvietimas yra viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduria citrinmedžių augintojai, ir tai gali sukelti daugybę neigiamų pasekmių.
Norint, kad citrinmedis jaustųsi gerai ir klestėtų, jam reikia ilgo ir intensyvaus apšvietimo. Optimalu, jei augalas gauna bent 6-8 valandas tiesioginių saulės spindulių per parą. Todėl geriausia vieta citrinmedžiui namuose yra prie pietinės, pietvakarinės ar pietrytinės pusės langų. Ant rytinės palangės šviesos gali pakakti, tačiau augimas nebus toks intensyvus, o šiaurinė palangė yra visiškai netinkama šiam šviesomėgiam augalui. Jei yra galimybė, vasarą citrinmedį rekomenduojama išnešti į lauką – į balkoną, terasą ar sodą.
Šviesos trūkumas iš karto atsiliepia augalo išvaizdai ir sveikatai. Pirmieji požymiai – tai sulėtėjęs augimas, ištįsę ir silpni ūgliai su dideliais tarpubambliais, smulkūs ir išblyškę lapai. Augalas stengiasi pasiekti šviesos šaltinį, todėl jo vainikas gali tapti nesimetriškas, išsikraipęs. Ilgainiui dėl šviesos bado augalas pradeda mesti lapus, nustoja žydėti ir megzti vaisius. Kritinis šviesos trūkumas gali lemti net viso augalo žūtį.
Svarbu ne tik apšvietimo intensyvumas, bet ir jo trukmė. Citrinmedžiui reikalingas ilgas šviesusis periodas, trunkantis bent 10-12 valandų per parą. Mūsų klimato sąlygomis, ypač tamsiuoju metų laiku nuo vėlyvo rudens iki pavasario, natūralios šviesos dienos yra per trumpos. Būtent todėl, jei augalas žiemoja šiltoje patalpoje, jam yra būtinas papildomas dirbtinis apšvietimas, apie kurį plačiau pakalbėsime vėliau.
Ideali vieta namuose
Tinkamos vietos parinkimas yra pirmas ir svarbiausias žingsnis, siekiant patenkinti citrinmedžio šviesos poreikį. Kaip jau minėta, geriausiai tinka pačios šviesiausios palangės. Pietinė palangė suteikia daugiausiai tiesioginės saulės šviesos, tačiau karštomis vasaros dienomis, ypač vidurdienį, intensyvūs spinduliai gali nudeginti lapus. Todėl per pačius karščius jaunus ar neseniai persodintus augalus gali tekti šiek tiek pridengti lengva užuolaida ar perkelti toliau nuo stiklo.
Pietvakarių ir pietryčių langai taip pat yra puikus pasirinkimas. Prie pietryčių lango augalas gaus ryškios rytinės saulės, o prie pietvakarių – popietinės. Abu variantai yra labai palankūs citrinmedžio augimui. Renkantis vietą, svarbu atsižvelgti ir į galimus šešėlius nuo aplinkinių pastatų ar medžių. Vieta turi būti atvira ir neužstota. Taip pat svarbu reguliariai valyti langų stiklus, nes nešvarumai gali sumažinti patenkančios šviesos kiekį net iki 30-40 procentų.
Siekiant, kad vainikas augtų tolygiai ir simetriškai, rekomenduojama periodiškai pasukti vazoną su augalu. Tai daryti reikėtų maždaug kas 10-14 dienų, pasukant vazoną nedideliu kampu (pvz., ketvirtį apsisukimo). Staigus ir didelis pasukimas gali sukelti augalui stresą ir lapų kritimą, todėl pokyčius reikia daryti palaipsniui. Reguliarus pasukimas užtikrins, kad visos augalo dalys gaus pakankamai šviesos ir vainikas bus gražus bei taisyklingas.
Be tiesioginės saulės šviesos, svarbi ir bendra patalpos šviesa. Todėl patartina rinktis kambarius su šviesiomis sienomis ir lubomis, kurios atspindi šviesą ir padidina bendrą apšviestumą. Reikėtų vengti statyti citrinmedį kambario gilumoje, toli nuo lango, net jei kambarys atrodo pakankamai šviesus. Apšvietimo intensyvumas drastiškai mažėja su atstumu nuo lango.
Vasara lauke
Vasaros laikotarpis yra puiki proga suteikti citrinmedžiui maksimalų natūralios saulės šviesos kiekį. Išnešus augalą į lauką, jis gauna ne tik daugiau šviesos, bet ir geresnę oro cirkuliaciją, natūralius temperatūros svyravimus tarp dienos ir nakties, o lietus nuplauna dulkes nuo lapų. Visa tai teigiamai veikia augalo sveikatą, skatina spartesnį augimą ir stiprina jo imunitetą. Lauke vasarojęs citrinmedis paprastai būna daug tvirtesnis ir vešlesnis.
Tačiau augalą į lauką reikia pratinti palaipsniui. Po žiemos, praleistos patalpoje, lapai būna jautrūs intensyviems saulės spinduliams ir gali greitai nudegti. Todėl pirmąsias 1-2 savaites citrinmedį reikėtų laikyti pusiau pavėsyje, pavyzdžiui, po medžių laja ar pastato šešėlyje, ir tik palaipsniui didinti buvimo tiesioginėje saulėje laiką. Išnešti į lauką galima tada, kai jau praeina naktinių šalnų pavojus, paprastai gegužės pabaigoje.
Lauke citrinmedžiui reikėtų parinkti saulėtą ir nuo stiprių vėjų apsaugotą vietą. Stiprus vėjas gali laužyti šakas ir džiovinti lapus. Auginant lauke, svarbu atkreipti dėmesį į laistymą. Karštomis ir saulėtomis dienomis substratas vazone greitai išdžiūsta, todėl laistyti gali tekti net kasdien. Taip pat reikėtų nepamiršti reguliaraus tręšimo, nes aktyvaus augimo periodu augalas sunaudoja daug maisto medžiagų.
Rudenį, prieš prasidedant pirmosioms šalnoms (paprastai rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje), citrinmedį reikia grąžinti atgal į patalpą. Tai taip pat reikėtų daryti palaipsniui, jei įmanoma. Prieš įnešant į kambarį, rekomenduojama atidžiai apžiūrėti augalą, ar ant jo nėra kenkėjų, ir profilaktiškai nupurkšti jį insekticido ir fungicido tirpalu, kad neužkrėstumėte kitų kambarinių augalų.
Papildomas dirbtinis apšvietimas
Kaip jau buvo minėta, tamsiuoju metų laiku, ypač jei citrinmedis žiemoja šiltoje patalpoje, papildomas apšvietimas yra tiesiog būtinas. Dirbtinė šviesa kompensuoja natūralios saulės trūkumą ir leidžia augalui normaliai vykdyti fotosintezę, išvengti streso ir lapų metimo. Rinkoje yra įvairių tipų lempų, tinkamų augalams apšviesti, tačiau geriausią rezultatą duoda specializuotos fitolampos.
Fitolampos skleidžia raudonos ir mėlynos spalvos spektrų šviesą, kuri yra efektyviausiai pasisavinama augalų fotosintezės metu. Mėlynas spektras skatina vegetatyvinį augimą (lapų ir stiebų), o raudonas – žydėjimą ir vaisių mezgimą. Pilno spektro fitolampos apjungia abu šiuos spektrus ir yra universalus pasirinkimas. Jos gali būti įvairių formų: panelės, prožektoriai ar įsukamos į įprastą lemputės lizdą.
Lempą reikia įrengti tiesiai virš augalo, kad šviesa sklistų iš viršaus, imituodama saulę. Atstumas nuo lempos iki augalo priklauso nuo lempos galingumo ir tipo, tačiau paprastai jis svyruoja nuo 20 iki 60 cm. Per arti pakabinta lempa gali nudeginti lapus, o per toli – bus neefektyvi. Svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų.
Papildomai apšviesti reikia tiek, kad bendra šviesaus periodo trukmė siektų 10-12 valandų per parą. Patogiausia naudoti laikmatį, kuris automatiškai įjungs ir išjungs lempą nustatytu laiku. Tai užtikrins reguliarų ir stabilų apšvietimo ciklą. Investicija į kokybišką apšvietimo sistemą atsipirks su kaupu, nes leis išsaugoti augalą sveiką ir gyvybingą net ir pačiomis tamsiausiomis žiemos dienomis.
📷 Pixabay
