Siekiant užauginti sveiką, gausiai žydintį ir derantį citrinmedį, būtina užtikrinti jo aprūpinimą visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Citrusiniai augalai yra ypač reiklūs mitybai, nes intensyviai augina lapiją, žydi ir mezga vaisius, o tai išeikvoja didelius maisto medžiagų išteklius. Tręšimas yra neatsiejama citrinmedžio priežiūros dalis, leidžianti papildyti substrato maistinių medžiagų atsargas ir patenkinti augalo poreikius. Tinkamai subalansuotas tręšimas stiprina augalo imunitetą, gerina jo dekoratyvumą ir užtikrina gausų bei kokybišką derlių.
Pagrindinės maistinės medžiagos, būtinos citrinmedžio gyvybiniams procesams, yra makroelementai: azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Azotas yra atsakingas už vegetatyvinį augimą – lapų ir ūglių vystymąsi. Jo trūkumas pasireiškia sulėtėjusiu augimu ir išblyškusiais, smulkiais lapais. Fosforas yra būtinas šaknų sistemos vystymuisi, žiedų formavimuisi ir energijos apykaitai augale. Kalis stiprina augalo audinius, didina atsparumą ligoms ir sausrai, taip pat yra svarbus vaisių kokybei – jų dydžiui, spalvai ir skoniui.
Be pagrindinių makroelementų, citrinmedžiams yra gyvybiškai svarbūs ir mikroelementai, nors jų reikia žymiai mažesniais kiekiais. Svarbiausi iš jų yra geležis (Fe), magnis (Mg), cinkas (Zn), manganas (Mn), boras (B) ir varis (Cu). Mikroelementų trūkumas gali sukelti rimtus fiziologinius sutrikimus. Pavyzdžiui, geležies trūkumas sukelia tarpgyslinę chlorozę (lapų geltonavimą), magnio trūkumas pasireiškia V formos pageltimu lapo gale, o cinko trūkumas lemia smulkių, deformuotų lapų augimą.
Geriausias būdas užtikrinti, kad citrinmedis gautų visas reikalingas maistines medžiagas subalansuotu santykiu, yra naudoti specializuotas, citrusiniams augalams skirtas trąšas. Šių trąšų sudėtis yra specialiai pritaikyta citrusinių augalų poreikiams, jose yra ne tik pagrindiniai NPK elementai, bet ir būtinas mikroelementų kompleksas. Trąšos gali būti skystos, birios arba ilgo poveikio granulių pavidalu.
Tręšimo grafikas ir metodai
Tręšimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo metų laiko ir augalo vystymosi fazės. Aktyvios vegetacijos periodu, nuo ankstyvo pavasario iki rudens, kai citrinmedis intensyviai auga, žydi ir mezga vaisius, jį reikia tręšti reguliariai. Naudojant skystas trąšas, tai daryti reikėtų kas 10-14 dienų, trąšų tirpalą pilant ant drėgno substrato po laistymo. Svarbu griežtai laikytis gamintojo nurodytų dozavimo rekomendacijų, nes per didelė trąšų koncentracija gali nudeginti augalo šaknis.
Rudenį, kai dienos trumpėja ir augimas lėtėja, tręšimą reikia palaipsniui retinti. Maždaug nuo spalio mėnesio tręšiama kartą per 3-4 savaites. Žiemą, ramybės periodu, ypač jei augalas žiemoja vėsioje patalpoje, tręšti nereikia visai arba tai daroma labai retai (kartą per 1,5-2 mėnesius), naudojant perpus silpnesnės koncentracijos tirpalą. Per gausus tręšimas žiemą gali pakenkti augalui, nes jis nespėja įsisavinti maisto medžiagų, kurios kaupiasi substrate ir didina jo druskingumą.
Be pagrindinio tręšimo per šaknis, esant reikalui, galima taikyti ir papildomą tręšimą per lapus. Tai ypač efektyvu, kai reikia greitai pašalinti mikroelementų trūkumo simptomus, pavyzdžiui, chlorozę. Tręšimui per lapus naudojamas silpnesnės koncentracijos trąšų tirpalas, kuriuo apipurškiami lapai (ypač apatinė jų pusė). Šis metodas leidžia maisto medžiagoms greitai patekti į augalą, aplenkiant šaknų sistemą. Tačiau tręšimas per lapus nepakeičia pagrindinio tręšimo, o tik jį papildo.
Naudojant ilgo poveikio trąšas (granules, lazdeles), jas pakanka įterpti į substratą pavasarį, persodinant augalą arba tiesiog įterpiant į viršutinį substrato sluoksnį. Šios trąšos palaipsniui tirpsta kiekvieno laistymo metu ir aprūpina augalą maistinėmis medžiagomis visą sezoną. Tai patogus būdas, tačiau svarbu pasirinkti kokybiškas ir patikimas trąšas, kad būtų užtikrintas tolygus maisto medžiagų išsiskyrimas.
Organinės ir mineralinės trąšos
Sodininkai dažnai diskutuoja apie organinių ir mineralinių trąšų privalumus ir trūkumus. Mineralinės trąšos yra greito poveikio, jų sudėtis yra tiksliai žinoma, todėl lengva dozuoti ir patenkinti specifinius augalo poreikius. Specializuotos mineralinės trąšos citrusiniams augalams yra puikus pasirinkimas, ypač auginant juos vazonuose, kur substrato tūris yra ribotas. Jos greitai aprūpina augalą lengvai įsisavinamomis maisto medžiagomis.
Organinės trąšos, tokios kaip biohumusas, kompostas ar gerai perpuvęs mėšlas, veikia lėčiau, tačiau turi ilgalaikį poveikį. Jos ne tik maitina augalą, bet ir gerina substrato struktūrą, didina jo purumą, laidumą orui ir vandeniui, skatina naudingų mikroorganizmų veiklą. Organines trąšas galima įmaišyti į substratą persodinant augalą arba naudoti kaip mulčią, paskleidžiant ant substrato paviršiaus.
Geriausius rezultatus galima pasiekti protingai derinant abu trąšų tipus. Pavyzdžiui, pavasarį persodinant augalą, į substratą galima įmaišyti biohumuso, kuris palaipsniui aprūpins augalą maisto medžiagomis ir pagerins dirvožemį. Aktyvios vegetacijos metu galima papildomai tręšti skystomis mineralinėmis trąšomis, kad būtų patenkintas padidėjęs augalo maisto medžiagų poreikis. Toks integruotas požiūris užtikrina visapusišką augalo mitybą.
Taip pat galima naudoti įvairias liaudiškas trąšas, tačiau su jomis reikia elgtis atsargiai. Pavyzdžiui, kavos tirščiai gali parūgštinti substratą, o kiaušinių lukštai praturtinti jį kalciu, tačiau svarbu nepersistengti. Bet kokios naujos trąšos turėtų būti įvedamos palaipsniui, stebint augalo reakciją.
Maisto medžiagų trūkumo ir pertekliaus požymiai
Atidus augalo stebėjimas padeda laiku pastebėti mitybos sutrikimų požymius. Kaip minėta, azoto trūkumas pasireiškia bendru augimo sulėtėjimu ir šviesiai žaliais ar gelsvais lapais, ypač senesniais. Fosforo trūkumas gali lemti tamsiai žalius, rausvo ar violetinio atspalvio lapus ir silpną žydėjimą. Kalio trūkumas pasireiškia lapų kraštų džiūvimu ir rudavimu, tarsi jie būtų apdeginti.
Mikroelementų trūkumo požymiai yra dar specifiškesni. Geležies chlorozė – labiausiai paplitusi problema, kai jauni lapai pagelsta, o gyslos lieka žalios. Tai dažnai atsitinka dėl per šarminio substrato, kuris blokuoja geležies įsisavinimą. Magnio trūkumas sukelia senesnių lapų geltonavimą, pradedant nuo lapo galiuko ir plintant V forma link pagrindo. Šiuos simptomus galima greitai pašalinti patręšus augalą per lapus trąšomis su atitinkamais mikroelementais.
Trąšų perteklius yra ne mažiau pavojingas nei jų trūkumas. Perdozavus trąšų, substrate susikaupia druskų perteklius, kuris „nudegina” augalo šaknis. Požymiai gali būti panašūs į drėgmės trūkumo: vystantys lapai, džiūstantys jų kraštai, augimo sustojimas. Ant substrato paviršiaus ir vazono sienelių gali atsirasti baltos druskų nuosėdos. Jei įtariamas trąšų perdozavimas, reikia gausiai praplauti substratą minkštu vandeniu, leidžiant jam laisvai ištekėti pro drenažo angas.
Prevencija yra geriausias būdas išvengti mitybos problemų. Svarbiausia – naudoti kokybišką, tinkamo rūgštingumo substratą, laiku persodinti augalą ir laikytis subalansuoto tręšimo grafiko, naudojant specializuotas trąšas ir neviršijant rekomenduojamų dozių. Reguliarus augalo stebėjimas leis laiku pastebėti pirmuosius problemų signalus ir imtis atitinkamų veiksmų.
Tręšimo ypatumai skirtingais augimo tarpsniais
Citrinmedžio mitybos poreikiai skiriasi priklausomai nuo jo amžiaus ir vystymosi fazės. Jauniems, aktyviai augantiems augalams reikia daugiau azoto, kuris skatina lapijos ir ūglių augimą. Todėl pirmaisiais metais galima rinktis trąšas su didesniu azoto kiekiu. Tačiau svarbu nepersistengti, nes per didelis azoto kiekis gali paskatinti pernelyg vešlų vegetatyvinį augimą, o tai atitolins žydėjimą ir derėjimą.
Prieš žydėjimą ir jo metu augalui reikia daugiau fosforo ir kalio. Fosforas skatina žiedinių pumpurų formavimąsi, o kalis yra svarbus žiedų kokybei ir vaisių užmezgimui. Todėl artėjant žydėjimo laikotarpiui, rekomenduojama pereiti prie trąšų, kuriose NPK santykis yra labiau subalansuotas arba kuriose dominuoja fosforas ir kalis (vadinamosios „žydėjimo” trąšos).
Vaisių auginimo ir nokinimo metu citrinmedžiui ypač reikalingas kalis. Šis elementas yra atsakingas už cukrų kaupimąsi vaisiuose, jų dydį, spalvą ir skonines savybes. Pakankamas kalio kiekis taip pat padeda augalui lengviau ištverti vaisių auginimo naštą. Šiuo laikotarpiu taip pat svarbu užtikrinti pakankamą mikroelementų, ypač magnio ir boro, kiekį.
Suprantant šiuos citrinmedžio mitybos ypatumus ir atitinkamai pritaikant tręšimo planą, galima ženkliai pagerinti augalo sveikatą ir pasiekti puikių derliaus rezultatų. Svarbiausia yra reguliarumas, saikas ir atidumas savo augalui. Tinkamas tręšimas, kartu su teisingu laistymu ir pakankamu apšvietimu, yra sėkmingo citrinmedžio auginimo namuose garantas.
📷 Pixabay
