Serenčiai yra vieni iš tų augalų, kuriuos dauginti ir sodinti yra vienas malonumas tiek pradedančiajam, tiek patyrusiam sodininkui. Dėl savo gyvybingumo ir greito augimo jie leidžia lengvai ir greitai papuošti bet kurį sodo kampelį, terasą ar balkoną. Sodinimo ir dauginimo procesas nėra sudėtingas, tačiau žinant kelias pagrindines taisykles galima pasiekti stulbinančių rezultatų – vešlių, sveikų ir gausiai žydinčių augalų. Nesvarbu, ar nuspręsite auginti serenčius iš sėklų, ar dauginti auginiais, šis procesas suteiks daug džiaugsmo stebint, kaip iš mažos sėklytės ar šakelės išauga nuostabus, saulės spalvų žiedais apsipylęs keras.
Pagrindinis ir populiariausias serenčių dauginimo būdas yra sėklomis. Jų galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse arba surinkti patiems nuo jau turimų augalų. Serenčių sėklos yra pailgos, juodos, su šviesiu galiuku, ir išlieka daigios kelerius metus, jei laikomos tinkamomis sąlygomis – sausai ir vėsiai. Sėja yra puikus būdas išsiauginti didelį kiekį daigų su minimaliomis išlaidomis, o taip pat eksperimentuoti su įvairiomis veislėmis, kurių daigų galbūt nerasite prekyboje. Svarbiausia yra pasirinkti tinkamą sėjos laiką ir paruošti kokybišką substratą.
Kitas, rečiau naudojamas, bet taip pat efektyvus būdas – dauginimas auginiais. Šis metodas ypač naudingas, kai norima išsaugoti konkrečios hibridinės veislės savybes, kurios neišlieka dauginant sėklomis. Dauginimui auginiais pavasarį ar vasaros pradžioje nupjaunamos sveikos, nepradėjusios žydėti viršūnėlės ir įšaknydinamos vandenyje arba lengvame substrate. Tai greitas būdas gauti jau paaugusį augalą, identišką motininiam. Šis metodas reikalauja šiek tiek daugiau įgūdžių, tačiau yra puikus būdas greitai padauginti ypač patikusią serenčių veislę.
Pats sodinimo procesas, kai jau turite daigus ar įsišaknijusius auginius, yra finalinis etapas, nuo kurio priklauso tolesnis augalo vystymasis. Svarbu parinkti tinkamą vietą, paruošti dirvą ir pasodinti daigus teisingame gylyje bei tinkamais atstumais. Teisingai pasodintas augalas greitai prigyja, pradeda augti ir netrukus pradžiugina pirmaisiais žiedais. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visus serenčių sodinimo ir dauginimo etapus, nuo sėklos iki žydinčio augalo.
Sėja ir daigų auginimas
Optimalus laikas sėti serenčius daigams priklauso nuo norimo žydėjimo laiko. Norint, kad jie pradėtų žydėti kuo anksčiau, jau gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, sėti reikėtų kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Sėja atliekama į daigyklas, durpinius puodelius ar kitokias negilias talpas, pripildytas lengvo ir puraus daiginimo substrato. Svarbu, kad talpų dugne būtų skylės vandens pertekliui nutekėti, nes jauni daigeliai ypač jautrūs drėgmės pertekliui ir gali susirgti daigų išgulimu, arba „juodąja kojele”.
Prieš sėją substratą reikia šiek tiek sudrėkinti. Serenčių sėklos yra gana didelės, todėl jas galima išdėlioti ant substrato paviršiaus po vieną, paliekant kelių centimetrų tarpus. Taip išvengsite būtinybės vėliau pikuoti pernelyg tankiai sudygusius daigus. Išdėliojus sėklas, jas reikia užberti plonu, maždaug 0,5 cm storio substrato ar vermikulito sluoksniu. Po sėjos daigyklą reikia pridengti skaidriu dangčiu, stiklu ar polietileno plėvele, kad būtų palaikoma pastovi drėgmė. Taip sukuriamas mini šiltnamio efektas, kuris pagreitina dygimą.
Daiginimui reikalinga šiluma – optimali temperatūra yra apie 20-22 °C. Esant tokioms sąlygoms, sėklos sudygsta per 5-10 dienų. Vos pasirodžius pirmiesiems daigeliams, dangtį reikia nuimti ir daigyklą pastatyti į pačią šviesiausią vietą, pavyzdžiui, ant pietinės palangės. Šviesos trūkumas yra didžiausias jaunų daigų priešas – be pakankamo apšvietimo jie išstypsta, būna silpni ir linkę išgulti. Jei natūralios šviesos nepakanka, galima naudoti specialias fitolampas. Laistyti reikia saikingai, kai substrato paviršius šiek tiek pradžiūsta.
Kai daigeliai išaugina 2-3 tikruosius lapelius (neskaičiuojant pirmųjų dviejų skilčialapių), juos reikia išpikuoti, t.y., persodinti į atskirus, didesnius indelius. Pikuojant daigą reikia atsargiai iškelti su žemės gumulėliu, stengiantis kuo mažiau pažeisti šaknis, ir pasodinti į naują indelį šiek tiek giliau, nei jis augo iki tol, beveik iki skilčialapių. Tai skatina papildomų šaknų formavimąsi ir daigas tampa tvirtesnis. Po pikiavimo daigus reikia palaistyti ir kelias dienas saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kol jie prigis.
Sodinimas į nuolatinę vietą
Sodinti serenčių daigus į lauką galima tik tada, kai praeina paskutinių pavasario šalnų pavojus. Lietuvoje tai dažniausiai būna gegužės antroje pusėje arba birželio pradžioje. Prieš sodinant į lauką, daigus būtina palaipsniui grūdinti. Grūdinimas – tai procesas, kurio metu kambaryje augę augalai pamažu pratinami prie lauko sąlygų: saulės, vėjo ir temperatūros svyravimų. Šis procesas turėtų trukti apie 7-10 dienų. Iš pradžių daigai išnešami į lauką kelioms valandoms, pasirenkant užuovėją ir apsaugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Kasdien buvimo lauke laiką reikia ilginti, pamažu pratinant ir prie saulės.
Prieš sodinant reikia tinkamai paruošti dirvą. Ji turi būti gerai supurenta, išravėtos piktžolės. Jei dirva skurdi, galima įterpti komposto ar kompleksinių trąšų. Serenčiai sodinami į duobutes, kurios turi būti šiek tiek didesnės už daigo šaknų gumulą. Sodinimo gylis turėtų būti toks pat, kokiame daigas augo indelyje. Per giliai pasodintas augalas gali pradėti pūti, o per sekliai – nebus stabilus. Išėmus daigą iš vazonėlio, reikia švelniai apžiūrėti šaknis. Jei jos susisukusios į kietą kamuolį, galima jas šiek tiek atsargiai išsklaidyti pirštais, kad geriau įsitvirtintų naujoje vietoje.
Svarbu laikytis tinkamų atstumų tarp augalų. Atstumai priklauso nuo serenčių veislės aukščio ir kero pločio. Žemaūges veisles (pvz., Tagetes patula) reikėtų sodinti kas 20-25 cm, vidutinio aukščio – kas 30 cm, o aukštaūges (pvz., Tagetes erecta) – kas 35-40 cm. Palikus pakankamai erdvės, augalai gaus daugiau šviesos, geriau cirkuliuos oras, o tai padės išvengti ligų. Be to, suaugę augalai atrodys gražiau, nesusiglaudę į vientisą masę.
Pasodinus daigus, žemę aplink juos reikia švelniai apspausti ir gausiai palieti. Pirmosiomis dienomis po pasodinimo svarbu stebėti, kad dirva neišdžiūtų. Papildomas mulčiavimas aplink augalus, pavyzdžiui, durpėmis, kompostu ar nupjauta žole, padės ilgiau išlaikyti drėgmę, neleis augti piktžolėms ir apsaugos šaknis nuo perkaitimo karštomis dienomis. Tinkamai pasodinti ir prižiūrimi serenčiai greitai prigyja ir pradeda sparčiai augti, netrukus sukraudami pirmuosius žiedpumpurius.
Dauginimas auginiais
Dauginimas auginiais yra puikus būdas greitai ir lengvai pasidauginti ypač patikusią serenčių veislę, išsaugant visas jos savybes. Šis metodas idealiai tinka hibridinėms veislėms, kurių sėklos dažnai neperduoda motininio augalo savybių. Geriausias laikas dauginti auginiais yra pavasaris arba vasaros pradžia, kai augalai aktyviai auga, bet dar nėra pradėję masiškai žydėti. Dauginimui reikėtų rinktis sveikus, stiprius ir gerai išsivysčiusius augalus.
Auginys ruošiamas nupjaunant 8-10 cm ilgio viršūninį ūglį. Pjūvį geriausia daryti aštriu peiliu arba žirklėmis, šiek tiek įstrižai, tiesiai po lapų mazgu. Nuo apatinės auginio dalies (maždaug pusės ilgio) reikia pašalinti visus lapus, paliekant tik kelis viršūninius lapelius. Jei viršūniniai lapai dideli, galima juos perpus patrumpinti, kad sumažėtų drėgmės garinimas. Paruoštus auginius galima įšaknydinti dviem būdais: vandenyje arba substrate.
Įšaknydinant vandenyje, auginiai merkiami į stiklinę su nedideliu kiekiu vandens taip, kad apatinė dalis be lapų būtų panirusi. Vandenį reikėtų keisti kas kelias dienas, kad jis išliktų švarus. Stiklinę su auginiais reikia laikyti šiltoje ir šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Šaknys paprastai pasirodo per 1-2 savaites. Kai šaknelės pasiekia kelių centimetrų ilgį, auginius galima atsargiai pasodinti į vazonėlius su lengvu substratu.
Įšaknydinant substrate, paruoštų auginių galiukus galima pamirkyti į šaknijimąsi skatinančius miltelius (nors tai nėra būtina, nes serenčiai įsišaknija gana lengvai). Auginiai kišami į drėgną, purų substratą (durpių ir smėlio ar perlito mišinį) maždaug 2-3 cm gyliu. Kad būtų palaikoma didelė oro drėgmė, vazonėlį su auginiais galima uždengti polietileno maišeliu arba permatomu plastikiniu gaubtu. Periodiškai gaubtą reikia nuimti ir pravėdinti, kad nesikauptų pelėsis. Po 2-3 savaičių auginiai turėtų išleisti šaknis ir pradėti augti. Tai ženklas, kad juos galima persodinti į nuolatinę auginimo vietą.
Sėklų rinkimas ir saugojimas
Norint kitais metais vėl džiaugtis serenčių žiedais, galima lengvai prisirinkti sėklų. Sėklų rinkimas yra ne tik ekonomiškas, bet ir malonus procesas, leidžiantis išsaugoti patikusių veislių genetinę medžiagą. Tačiau svarbu atminti, kad sėklas verta rinkti tik nuo nehibridinių (veislinių) augalų. Nuo hibridinių (pažymėtų F1 ženklu) augalų surinktos sėklos greičiausiai neišaugins tokių pačių augalų – palikuonys gali būti labai įvairūs, praradę dekoratyvias savybes. Sėkloms brandinti reikėtų palikti keletą pačių didžiausių, gražiausių ir sveikiausių žiedų ant stipriausių augalų.
Geriausias laikas sėkloms rinkti yra sausa ir saulėta diena, vasaros pabaigoje arba rudenį. Reikia leisti žiedynui visiškai subręsti ir sudžiūti tiesiog ant augalo. Subrendęs žiedynas tampa sausas, trapus, rusvos spalvos. Tai ženklas, kad sėklos viduje yra subrendusios. Nereikėtų skubėti ir nuskinti dar žalių ar pusiau sudžiūvusių žiedynų, nes juose esančios sėklos bus nedaigios. Visiškai sudžiūvusius žiedynus reikia atsargiai nuskinti ir sudėti į popierinį maišelį ar dėžutę.
Surinktus žiedynus reikia galutinai išdžiovinti. Juos galima paskleisti plonu sluoksniu ant popieriaus gerai vėdinamoje, sausoje patalpoje ir palikti kelioms savaitėms. Gerai išdžiūvusios sėklos lengvai išbyra iš žiedyno galvutės. Jas galima iškrapštyti pirštais. Sėklas reikia išvalyti nuo žiedlapių ir kitų augalinių liekanų, kad vėliau nepelytų. Išvalytos sėklos yra pailgos, juodos spalvos su šviesiu šereliu gale.
Išvalytas ir gerai išdžiovintas sėklas reikia supilti į popierinius maišelius ar vokus. Ant kiekvieno maišelio svarbu užrašyti augalo veislę ir sėklų surinkimo datą. Plastikinių maišelių reikėtų vengti, nes juose sėklos gali „uždusti” ir supelyti dėl drėgmės kondensacijos. Paruoštas sėklas reikia laikyti sausoje, vėsioje ir tamsioje vietoje, pavyzdžiui, nešildomame kambaryje ar spintelėje. Tinkamai laikomos serenčių sėklos išlieka daigios 2-3 metus, o kartais ir ilgiau.
Tiesioginė sėja į dirvą
Nors serenčių auginimas iš daigų yra populiaresnis ir leidžia sulaukti ankstyvesnio žydėjimo, juos galima sėti ir tiesiai į atvirą gruntą. Tiesioginė sėja yra paprastesnis ir mažiau darbo reikalaujantis metodas, tinkantis tiems, kurie neturi sąlygų ar laiko auginti daigus patalpose. Tačiau šiuo būdu pasėti serenčiai sužydės vėliau, maždaug liepos viduryje ar pabaigoje. Sėti tiesiai į dirvą galima tik tada, kai ji pakankamai įšyla ir nebelieka šalnų pavojaus – dažniausiai gegužės viduryje ar antroje pusėje.
Prieš sėją reikia kruopščiai paruošti lysvę. Žemę reikia giliai sudirbti, supurenti, išrinkti piktžolių šaknis ir akmenis. Jei dirva sunki, galima įmaišyti smėlio, o jei skurdi – komposto. Paviršių reikia išlyginti grėbliu. Sėti galima eilutėmis arba padrikai. Sėjant eilutėmis, padaromi negilūs, maždaug 1-1,5 cm gylio grioveliai. Tarp griovelių, priklausomai nuo veislės, paliekamas 20-40 cm atstumas. Sėklos sėjamos negiliai, maždaug kas 5-10 cm.
Pasėjus sėklas, griovelius reikia atsargiai užberti žeme ir švelniai prispausti. Po sėjos lysvę būtina atsargiai palieti laistytuvu su smulkiu sieteliu, kad stipri vandens srovė neišplautų sėklų. Kol sėklos sudygs, svarbu palaikyti nuolatinę dirvos drėgmę. Priklausomai nuo oro sąlygų, daigeliai pasirodo per 7-14 dienų. Kai daigai paauga ir išleidžia kelis tikruosius lapelius, juos būtina išretinti. Retinant paliekami stipriausi daigai, laikantis rekomenduojamų atstumų tarp augalų (20-40 cm).
Tiesioginė sėja ypač tinka nereiklioms, smulkiažiedėms serenčių veislėms. Šis būdas leidžia sukurti natūraliai atrodančius, į pievas panašius gėlynus. Nors žydėjimo tenka laukti ilgiau, augalai, išaugę tiesiai lauke, būna tvirtesni, labiau prisitaikę prie aplinkos sąlygų ir atsparesni. Be to, taip išvengiama daigų grūdinimo ir persodinimo streso, kuris kartais gali sulėtinti augalų vystymąsi.
