Tinkamas ir reguliarus buvardijos genėjimas yra viena iš svarbiausių procedūrų, leidžiančių ne tik suformuoti gražų ir estetišką krūmą, bet ir užtikrinti jo sveikatą bei skatinti gausų ir ilgalaikį žydėjimą. Kadangi buvardijos žiedai formuojasi ant jaunų, šiųmečių ūglių, genėjimas tampa esminiu įrankiu, stimuliuojančiu naujų šakelių augimą. Be to, karpymas padeda kontroliuoti augalo dydį, pagerina oro cirkuliaciją jo lajoje ir leidžia pašalinti senas, pažeistas ar ligotas šakas. Nors iš pirmo žvilgsnio genėjimas gali atrodyti sudėtingas, išmokus pagrindinius principus, jis tampa paprasta ir labai naudinga priežiūros dalimi.
Pagrindinis genėjimo tikslas yra skatinti šakojimąsi. Palikta augti savaime, buvardija linkusi auginti ilgus, menkai šakotus stiebus, ant kurių viršūnių susiformuoja vos keli žiedynai. Reguliariai trumpinant ūglius, mes priverčiame augalą leisti daugiau šoninių šakelių. Kuo daugiau šakelių, tuo daugiau bus ir žiedų, nes kiekviena nauja šakelė potencialiai gali baigtis žiedynu. Taip suformuojamas tankus, kompaktiškas ir gausiai žydintis krūmas.
Genėjimas taip pat atlieka svarbią sanitarinę funkciją. Būtina reguliariai šalinti visas nudžiūvusias, sulūžusias, ligotas ar kenkėjų pažeistas šakas. Tai ne tik pagerina augalo išvaizdą, bet ir užkerta kelią ligų bei kenkėjų plitimui. Taip pat reikėtų iškirpti silpnus, plonus ūglius ir tuos, kurie auga į krūmo vidų, tankindami lają ir trukdydami oro cirkuliacijai.
Svarbu naudoti tinkamus ir švarius įrankius. Genėjimui geriausiai tinka aštrus sekatorius, žirklės ar peilis. Aštrūs įrankiai daro švarius pjūvius, kurie greičiau gyja ir sumažina infekcijos riziką. Prieš pradedant darbą ir pereinant nuo vieno augalo prie kito, įrankius būtina dezinfekuoti spiritu ar kitu dezinfekantu, kad nebūtų pernešamos ligos.
Pagrindinis genėjimo laikas
Pats svarbiausias buvardijos genėjimas atliekamas po ramybės periodo, ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant aktyviam augimui. Paprastai tai daroma vasario pabaigoje arba kovo mėnesį. Šio genėjimo tikslas – radikaliai atnaujinti krūmą ir paruošti jį naujam sezonui. Visus pernykščius ūglius reikėtų stipriai patrumpinti, paliekant ant kiekvienos šakos tik 2-3 pumpurus arba maždaug 5-10 centimetrų ilgio stiebelius.
Nereikėtų bijoti tokio stipraus genėjimo. Nors iš karto po procedūros augalas gali atrodyti skurdžiai, būtent toks karpymas paskatins galingą naujų ir stiprių ūglių augimą iš miegančių pumpurų, esančių prie stiebo pagrindo. Ant šių jaunų ūglių vasarą ir susiformuos gausūs žiedynai. Šis pavasarinis genėjimas yra raktas į sėkmingą žydėjimą.
Kitas svarbus genėjimo etapas yra po pagrindinės žydėjimo bangos, rudenį, ruošiant augalą žiemojimui. Šio genėjimo tikslas yra paruošti augalą ramybės periodui. Reikia pašalinti visus nužydėjusius žiedynus ir patrumpinti ūglius maždaug trečdaliu. Tai padeda augalui taupyti energiją žiemą, sumažina ligų riziką ir palengvina jo priežiūrą vėsioje patalpoje.
Jei buvardija auginama kaip kambarinis augalas ištisus metus ir neturi aiškiai išreikšto ramybės periodo, stiprų genėjimą vis tiek geriausia atlikti ankstyvą pavasarį. Tai suteiks augalui visą vegetacijos sezoną atsigauti, užauginti naujus ūglius ir sužydėti. Tačiau net ir tokiu atveju rudenį pravartu šiek tiek apkarpyti augalą, kad būtų palaikoma tvarkinga forma.
Formuojamasis karpymas
Formuojamasis karpymas atliekamas vegetacijos metu, nuo pavasario iki vasaros vidurio. Jo tikslas – palaikyti norimą krūmo formą, tankumą ir skatinti ilgesnį žydėjimą. Šis karpymas yra ne toks radikalus kaip pavasarinis genėjimas. Jo metu yra trumpinamos jaunų, aktyviai augančių ūglių viršūnėlės.
Kai pavasarį išgenėtas augalas pradeda leisti naujus ūglius ir jie pasiekia maždaug 10-15 centimetrų ilgį, reikėtų nugnybti arba nukirpti jų viršūnėles. Ši procedūra, vadinama pintavimu, sustabdo ūglio augimą į ilgį ir paskatina šoninių pumpurų, esančių lapų pažastyse, sprogimą. Iš šių pumpurų išauga naujos šoninės šakelės.
Šį procesą galima pakartoti kelis kartus. Kai naujai išaugusios šoninės šakelės taip pat pasiekia 10-15 centimetrų ilgį, galima nugnybti ir jų viršūnėles. Taip formuojamas labai tankus, šakotas ir rutulio formos krūmas. Tačiau su formuojamuoju karpymu nereikėtų užsižaisti per ilgai. Paskutinį kartą ūglių viršūnėles reikėtų karpyti ne vėliau kaip birželio pabaigoje ar liepos pradžioje, kad augalas spėtų suformuoti žiedpumpurius ir pražysti.
Formuojamasis karpymas leidžia ne tik sukurti tankesnį krūmą, bet ir šiek tiek pavėlinti bei prailginti žydėjimo laikotarpį. Skirtingu laiku karpytos šakelės suformuos žiedus ne vienu metu, todėl augalas žydės ne viena gausia banga, o palaipsniui, džiugindamas žiedais ilgesnį laiką.
Sanitarinis genėjimas
Sanitarinis genėjimas yra procedūra, kurią reikia atlikti nuolat, visus metus, kai tik prireikia. Jo metu šalinamos visos nepageidaujamos augalo dalys. Tai apima nudžiūvusias, pageltusias, ligotas, kenkėjų pažeistas ar mechaniškai nulaužtas šakas ir lapus. Ši procedūra yra labai svarbi augalo higienai ir sveikatai.
Laiku pašalinus pažeistas dalis, užkertamas kelias ligų ir kenkėjų plitimui. Pavyzdžiui, ant pūvančių augalo dalių gali įsiveisti pilkasis puvinys, kuris vėliau gali persimesti ir ant sveikų audinių. Reguliarus sanitarinis genėjimas padeda išvengti tokių problemų ir palaikyti augalą tvarkingą bei sveiką.
Taip pat sanitarinio genėjimo metu reikėtų iškirpti silpnus, plonus ūglius, kurie tik eikvoja augalo energiją ir neturi potencialo gausiai žydėti. Reikia šalinti ir tas šakas, kurios auga į krūmo vidų, kryžiuojasi su kitomis šakomis ir per daug tankina lają. Geras lajos vėdinimas yra būtinas norint išvengti grybelinių ligų.
Šią procedūrą geriausia atlikti reguliariai, apžiūrint augalą bent kartą per savaitę. Pastebėjus bet kokią problemą, nedelsk ir iš karto pašalink pažeistą dalį. Tai daug efektyviau nei laukti, kol problema išplis ir teks imtis radikalesnių priemonių.
Nužydėjusių žiedų šalinimas
Reguliarus nužydėjusių žiedynų šalinimas yra svarbi priežiūros dalis, kuri skatina ilgesnį ir gausesnį buvardijos žydėjimą. Kai žiedynas nužydi ir pradeda vysti, augalas pradeda eikvoti energiją sėklų formavimui. Jei mes nenorime rinkti sėklų, šį procesą reikėtų sustabdyti. Nukirpus nužydėjusį žiedyną, augalas nukreipia savo energiją į naujų žiedpumpurių auginimą.
Nužydėjusius žiedynus reikėtų kirpti kartu su visu žiedkočiu, iki pat pirmos lapų poros. Tai ne tik skatina naują žydėjimą, bet ir palaiko tvarkingą augalo išvaizdą. Palikti džiūstantys žiedai atrodo neestetiškai ir gali tapti puvinio židiniu, ypač esant drėgnam orui.
Šią procedūrą reikėtų atlikti nuolat per visą žydėjimo sezoną. Kuo greičiau pašalinsi nužydėjusį žiedą, tuo greičiau augalas pradės formuoti naują. Tai paprastas, bet labai efektyvus būdas prailginti buvardijos žydėjimo laikotarpį ir džiaugtis jos žiedais kuo ilgiau.
Kai kurios šiuolaikinės buvardijų veislės yra išvestos kaip „savaime išsivalančios”, o tai reiškia, kad jų nužydėję žiedlapiai nukrenta patys ir augalas neformuoja sėklų dėžučių. Tačiau net ir tokiu atveju pravartu nukirpti likusius žiedkočius, kad būtų skatinamas naujų ūglių augimas ir palaikoma tvarkinga išvaizda.
