Margainis, būdamas tropinės kilmės augalas, yra labai jautrus šalčiui ir mūsų klimato sąlygomis lauke nežiemoja. Todėl, norint išsaugoti šį spalvingą augalą iki kito sezono, būtina pasirūpinti tinkamu jo žiemojimu patalpoje. Sėkmingas peržiemojimas leidžia ne tik išsaugoti mėgstamas veisles, bet ir kitą pavasarį turėti jau didelį, tvirtą augalą, kuris greitai atgaus dekoratyvumą. Procesas reikalauja šiek tiek pasiruošimo ir priežiūros ramybės periodu, tačiau nėra sudėtingas. Svarbiausia – laiku perkelti augalą į tinkamas sąlygas ir pritaikyti priežiūrą prie sulėtėjusių gyvybinių procesų.
Žiemojimo tikslas – palaikyti augalą gyvybingą ramybės būsenoje iki pavasario, kai jis vėl galės pradėti aktyviai augti. Šiuo laikotarpiu augalui reikia daug mažiau vandens, maistinių medžiagų ir šilumos, nei vegetacijos metu. Pagrindinės sėkmingo žiemojimo sąlygos yra vėsi, bet nešalta temperatūra, pakankamas šviesos kiekis ir labai saikingas laistymas. Bandymas išlaikyti augalą įprastomis kambario sąlygomis, ypač prie karštų radiatorių, dažnai baigiasi nesėkme – augalas ištįsta, numeta lapus ir nusilpsta.
Yra du pagrindiniai būdai, kaip išsaugoti margainius per žiemą. Pirmasis – tai pernešti visą motininį augalą į patalpą. Tai tinka, jei turi pakankamai vietos ir nori pavasarį turėti jau didelį augalą. Antrasis, daug populiaresnis ir vietą taupantis būdas – tai rudenį nuo motininio augalo prisirinkti auginių, juos įšaknydinti ir per žiemą auginti kaip nedidelius, jaunus augalėlius. Pavasarį iš jų galima išauginti naujus, stiprius augalus.
Nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, svarbu suprasti, kad žiemojantis margainis atrodys ne taip dekoratyviai kaip vasarą. Dalis lapų gali nukristi, spalvos gali šiek tiek prarasti intensyvumą. Tai yra normalus reiškinys ramybės periodu. Svarbiausia yra išsaugoti gyvybingą šaknų sistemą ir stiebus, kurie pavasarį, pagerėjus sąlygoms, vėl išleis naujus, spalvingus lapus.
Pasiruošimas žiemojimui
Pasiruošimą žiemojimui reikėtų pradėti dar vasaros pabaigoje arba ankstyvą rudenį, kol orai dar šilti. Svarbiausia yra atidžiai stebėti orų prognozes ir perkelti margainius į patalpą prieš pirmąsias šalnas. Net ir trumpalaikė neigiama temperatūra gali būti pražūtinga šiam augalui. Paprastai tai daroma rugsėjo mėnesį, priklausomai nuo konkretaus regiono klimato.
Prieš nešant augalą į vidų, jį būtina kruopščiai apžiūrėti, ar nėra kenkėjų. Lauke augantys augalai dažnai tampa prieglobsčiu amarams, voratinklinėms erkėms ar kitiems nepageidaujamiems gyviams. Jei aptikai kenkėjų, augalą būtina profilaktiškai nupurkšti insekticidu. Geriausia tai padaryti dar lauke, kad neparsineštum kenkėjų į namus, kur jie gali išplisti ant kitų kambarinių gėlių.
Jei nusprendei žiemoti visą motininį augalą, prieš perkėlimą jį reikėtų apgenėti. Stipriai patrumpink stiebus, palikdamas maždaug 10-15 cm ilgio ūglius. Tai sumažins lapų masę, augalas garins mažiau drėgmės ir lengviau perнес ramybės periodą. Be to, pavasarį toks augalas išleis daugiau naujų, stiprių ūglių ir bus vešlesnis. Nupjautus ūglius galima panaudoti auginiams.
Jei pasirinkai dauginti auginiais, geriausia juos nupjauti nuo sveikų, stiprių augalų. Paruošk 10-15 cm ilgio viršūninius auginius, pašalink apatinius lapus ir įšaknydink vandenyje arba lengvame substrate. Kol auginiai išleis šaknis, laikyk juos šiltai ir šviesiai. Per žiemą auginsi jau įsišaknijusius jaunus augalėlius, kurie užims daug mažiau vietos nei suaugę augalai.
Augalų perkėlimas į patalpą
Perkėlus augalus iš lauko į patalpą, jie patiria stresą dėl staiga pasikeitusių sąlygų – šviesos intensyvumo, temperatūros ir drėgmės. Kad adaptacija būtų lengvesnė, rekomenduojama augalus pratinti palaipsniui. Jei įmanoma, kelias dienas prieš galutinį perkėlimą įnešk augalus į patalpą nakčiai, o dieną vėl išnešk į lauką. Tačiau jei artėja šalnos, tokio laiko gali ir nebūti, todėl svarbu užtikrinti kuo geresnes sąlygas viduje.
Geriausia vieta margainių žiemojimui – šviesi ir vėsi patalpa, kurioje temperatūra laikosi tarp 10 ir 15 laipsnių Celsijaus. Tam puikiai tinka įstiklintas balkonas, veranda, šviesus rūsys ar tiesiog vėsiausia palangė namuose, toliau nuo radiatorių. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau šviesos augalui reikia. Jei temperatūra bus per aukšta, o šviesos mažai, augalas pradės tįsti, jo stiebai taps silpni ir ilgi, o lapai – smulkūs ir blankūs.
Šviesa yra kritiškai svarbi net ir ramybės periodu. Augalą reikėtų statyti ant kuo šviesesnės palangės, geriausiai – pietinės ar vakarinės. Jei natūralios šviesos nepakanka, galima naudoti papildomą dirbtinį apšvietimą, pavyzdžiui, specialias fitolampas. Papildomas apšvietimas turėtų veikti bent 10-12 valandų per parą. Tai padės išlaikyti augalo kompaktiškumą ir dalį lapų spalvos.
Svarbu saugoti žiemojančius augalus nuo skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių. Vėdinant patalpą, atitrauk vazoną toliau nuo atidaryto lango. Taip pat įsitikink, kad augalo lapai neliečia šalto lango stiklo, nes tai gali sukelti nušalimus. Sausas oras, sklindantis nuo šildymo prietaisų, yra ypač kenksmingas, todėl laikyk augalus kuo toliau nuo radiatorių.
Priežiūra žiemojimo laikotarpiu
Žiemojimo laikotarpiu margainių priežiūra yra minimali. Svarbiausia užduotis – teisingai laistyti. Kadangi augimas yra sustojęs, o temperatūra žemesnė, vandens poreikis yra labai mažas. Laistyti reikia retai ir saikingai, tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų žemės gumulas. Prieš laistant būtina patikrinti dirvožemio drėgmę – viršutinis sluoksnis turi būti gerai pradžiūvęs. Dažniausiai pakanka palieti kartą per 2-4 savaites, priklausomai nuo patalpos temperatūros.
Perlaistymas žiemą yra pati didžiausia ir dažniausia klaida, kuri beveik visada baigiasi augalo žūtimi dėl šaknų puvinio. Vėsioje aplinkoje drėgmė išgaruoja labai lėtai, todėl nuolat šlapia žemė greitai sukelia šaknų ligas. Geriau klysti į sausumo pusę – margainis daug lengviau pakęs trumpalaikę sausrą nei nuolatinį užmirkimą.
Tręšti augalų žiemą nereikia. Ramybės periodu jie nenaudoja maistinių medžiagų, todėl trąšos tik kauptųsi dirvožemyje ir kenktų šaknims. Tręšimą bus galima atnaujinti pavasarį, kai augalas pradės rodyti pirmuosius naujo augimo požymius.
Reguliariai apžiūrėk žiemojančius augalus. Pašalink visus pageltusius ar nudžiūvusius lapus. Taip pat stebėk, ar neatsirado kenkėjų. Sausas patalpų oras yra palankus voratinklinių erkių dauginimuisi. Pastebėjus kenkėjus, nedelsiant imkis priemonių – nuplauk augalą po dušu arba naudok atitinkamus insekticidus.
Pavasarinis atgaivinimas
Pavasarį, kai dienos pradeda ilgėti ir saulė šviečia vis ryškiau (paprastai kovo mėnesį), margainiai pamažu pradeda busti iš ramybės būsenos. Tai ženklas, kad laikas pradėti juos atgaivinti. Pirmasis žingsnis – palaipsniui didinti laistymo dažnumą. Kai pastebėsi naujų lapelių ar ūglių augimą, galima pradėti laistyti gausiau, tačiau vis dar leidžiant viršutiniam dirvos sluoksniui šiek tiek pradžiūti tarp laistymų.
Kai augalas akivaizdžiai pradeda augti, laikas jį persodinti į šviežią, maistingą substratą. Išimk augalą iš seno vazono, atsargiai nupurtyk seną žemę ir apžiūrėk šaknis. Jei yra papuvusių ar nudžiūvusių šaknų, jas pašalink. Pasirink šiek tiek didesnį vazoną ir pasodink augalą į naują, kokybišką žemę. Po persodinimo gerai paliek.
Po persodinimo augalą reikėtų dar kartą apgenėti. Patrumpink per žiemą ištįsusius ar silpnus ūglius. Nebijok genėti gana drastiškai – tai paskatins augalą leisti daug naujų, stiprių šakų iš pagrindo ir suformuoti gražų, tankų kerą. Genėjimas yra būtinas norint atkurti dekoratyvią augalo formą po žiemos.
Praėjus maždaug 2-3 savaitėms po persodinimo, kai augalas jau prigyja naujoje vietoje, galima pradėti tręšti. Iš pradžių naudok silpnesnės koncentracijos trąšų tirpalą, palaipsniui didindamas dozę iki rekomenduojamos. Kai augalas sustiprėja ir pradeda aktyviai augti, jį galima pradėti grūdinti ir ruošti išnešimui į lauką, kai jau bus praėjęs šalnų pavojus.
