Afrikinės našlaitės, būdamos tropiniai augalai, neturi išreikšto ramybės periodo, būdingo mūsų platumų augalams, ir gali žydėti ištisus metus, jei joms sudarytos tinkamos sąlygos. Tačiau žiemos mėnesiais, kai natūralios šviesos gerokai sumažėja ir dienos sutrumpėja, jų augimas natūraliai sulėtėja. Šis laikotarpis, nors ir nėra tikras žiemojimas, reikalauja tam tikrų priežiūros pokyčių, kad augalas išliktų sveikas, kompaktiškas ir pasiruoštų naujam aktyvaus augimo ciklui pavasarį. Pagrindinis iššūkis žiemą yra subalansuoti tris veiksnius: sumažėjusį šviesos kiekį, pasikeitusią temperatūrą ir drėgmę patalpose. Tinkamai pritaikius laistymo, tręšimo ir apšvietimo režimą, galima sėkmingai peržiemoti ir netgi džiaugtis žiedais tamsiausiu metų laiku.
Svarbiausias veiksnys, lemiantis afrikinių našlaičių elgesį žiemą, yra šviesos trūkumas. Dėl trumpų dienų ir mažo saulės intensyvumo augalai gauna daug mažiau energijos fotosintezei. Jei augalas negauna papildomo apšvietimo, jo augimas sulėtėja, lapai gali pradėti tįsti link lango, o žydėjimas susilpnėja arba visai nutrūksta. Tai yra normali reakcija į pasikeitusias sąlygas. Norint išsaugoti kompaktišką augalo formą, būtina reguliariai sukioti vazoną, kad visos pusės gautų šviesos.
Temperatūra taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Žiemą ant palangės gali būti gerokai vėsiau nei likusioje kambario dalyje, ypač naktį. Šaltas oras, sklindantis nuo stiklo, gali pakenkti augalo lapams ir šaknims. Svarbu užtikrinti, kad lapai neliestų šalto lango stiklo. Jei palangė labai šalta, po vazonu galima padėti putplasčio ar medžio gabalėlį izoliacijai. Taip pat reikia saugoti augalą nuo šaltų skersvėjų, kurie gali atsirasti vėdinant patalpas.
Kita problema yra sausas oras, kurį sukelia centrinis šildymas. Afrikinės našlaitės mėgsta didesnę oro drėgmę (40-60%), o žiemą patalpose ji dažnai nukrenta žemiau 30%. Dėl sauso oro gali pradėti džiūti lapų kraštai, kristi žiedpumpuriai. Norint padidinti drėgmę, galima naudoti oro drėkintuvus, statyti indus su vandeniu ant radiatorių arba grupuoti augalus kartu. Taip pat veiksminga vazoną pastatyti ant padėklo su drėgnais akmenukais ar keramzitu.
Laistymo ir tręšimo koregavimas
Žiemos laikotarpiu, sulėtėjus augalo augimui, sumažėja ir jo vandens poreikis. Tai reiškia, kad laistyti reikia rečiau nei pavasarį ar vasarą. Prieš laistant būtina įsitikinti, kad substrato paviršius yra pradžiūvęs. Perlaistymas žiemą yra ypač pavojingas, nes vėsesnėje aplinkoje drėgmė iš substrato garuoja lėčiau, o neaktyvios šaknys yra labiau linkusios pūti. Laistymo intervalai gali pailgėti nuo kelių dienų iki savaitės ar net ilgiau, priklausomai nuo konkrečių sąlygų.
Vanduo laistymui, kaip ir visada, turi būti minkštas ir kambario temperatūros. Šaltas vanduo gali sukelti šaknims šoką ir paskatinti puvinio vystymąsi. Geriausia toliau taikyti laistymo iš apačios metodą, kad būtų išvengta vandens patekimo į augalo centrą, kur vėsioje ir drėgnoje aplinkoje ypač greitai gali įsimesti puvinys. Iš lėkštelės būtina išpilti visą vandens perteklių po 20-30 minučių.
Tręšimas žiemos metu turėtų būti minimalus arba visai nutrauktas. Kadangi augalas auga lėtai, jis nepajėgia sunaudoti didelio kiekio maisto medžiagų. Toliau tręšiant pagal vasaros grafiką, substrate pradės kauptis druskos, kurios gali nudeginti ir pažeisti jautrias šaknis. Jei augalas laikomas vėsiai ir negauna papildomo apšvietimo, tręšimą geriausia nutraukti iki pavasario.
Jei afrikinė našlaitė žiemą auginama po lempomis ir toliau aktyviai auga bei žydi, tręšimą galima tęsti, tačiau jo intensyvumą reikėtų sumažinti. Tokiu atveju galima tręšti maždaug kas mėnesį arba naudoti dar labiau atskiestą trąšų tirpalą (pvz., 1/8 normos) su kiekvienu laistymu. Svarbiausia stebėti augalo būklę ir reaguoti į jo poreikius.
Papildomas apšvietimas
Papildomas dirbtinis apšvietimas yra geriausias būdas išlaikyti afrikines našlaites aktyvias ir žydinčias per visą žiemos laikotarpį. Naudojant fitolempas arba paprastas fluorescencines lempas, galima kompensuoti natūralios šviesos trūkumą ir prailginti šviesųjį paros metą iki 10-12 valandų. Tai leidžia augalui toliau normaliai vykdyti fotosintezę, augti kompaktiškai ir krauti žiedus.
Lempos turėtų būti įrengtos virš augalų, maždaug 20-30 cm atstumu. Atstumas priklauso nuo lempos tipo ir galingumo; svarbu, kad lapai nebūtų per arti ir neperkaistų. Naudojant specializuotas fitolempas, kurių spektras yra pritaikytas augalų poreikiams (su mėlynos ir raudonos spalvos bangomis), galima pasiekti geriausių rezultatų. Mėlyna spalva skatina lapijos augimą, o raudona – žydėjimą.
Apšvietimo trukmę patogiausia reguliuoti naudojant laikmatį, kuris automatiškai įjungs ir išjungs šviesą nustatytu laiku. Tai užtikrins reguliarų ir stabilų apšvietimo ciklą, kuris yra svarbus augalo biologiniam ritmui. Net ir naudojant dirbtinį apšvietimą, naudinga augalus periodiškai pasukti, kad jie augtų simetriškai.
Augalai, auginami po lempomis, elgsis panašiai kaip vasarą – jie aktyviai augs, todėl juos reikės dažniau laistyti ir reguliariai tręšti (nors ir silpnesniu tirpalu). Tai puikus būdas ne tik išsaugoti kolekciją, bet ir mėgautis žydėjimu tamsiausiais žiemos mėnesiais. Papildomas apšvietimas ypač naudingas auginant jaunus augalus ar dauginant afrikines našlaites žiemą.
Pasiruošimas pavasariui
Artėjant pavasariui, kai dienos pradeda ilgėti ir saulė tampa aktyvesnė, reikia palaipsniui didinti laistymo dažnumą ir atnaujinti tręšimą. Kai pastebimi aiškūs naujo augimo požymiai – augimo centre atsiranda naujų, šviesiai žalių lapelių – galima pradėti tręšti silpnu, subalansuotų trąšų tirpalu. Trąšų koncentraciją ir dažnumą reikėtų didinti palaipsniui per kelias savaites.
Pavasaris yra tinkamiausias laikas persodinti afrikines našlaites. Per žiemą substratas galėjo susigulėti, jame galėjo susikaupti druskų. Persodinimas į šviežią, purų substratą suteiks augalui naują impulsą augti, pagerins šaknų aeraciją ir aprūpinimą maisto medžiagomis. Po persodinimo tręšti nereikėtų mažiausiai mėnesį.
Taip pat pavasarį verta atlikti „generalinę tvarką”: pašalinti visus senus, pageltusius ar pažeistus lapus, patikrinti, ar neatsirado šoninių ūglių, kuriuos reikėtų pašalinti. Jei per žiemą augalo stiebas ištįso ir susiformavo „kaklas”, pavasaris yra puikus metas atjauninti augalą, nupjaunant viršūnę ir įšaknydinant ją iš naujo.
Svarbu atsiminti, kad pavasarinė saulė gali būti labai apgaulinga ir stipri. Augalus, kurie žiemojo toliau nuo lango ar po lempomis, prie ryškesnės natūralios šviesos reikia pratinti palaipsniui, kad būtų išvengta lapų nudegimų. Kelias savaites juos galima pridengti lengva užuolaida ar popieriumi, kol jie adaptuosis prie intensyvesnio apšvietimo.
