Tinkamas ir subalansuotas tręšimas yra esminis veiksnys, užtikrinantis sveiką afrikinių našlaičių augimą, ryškią lapų spalvą ir, svarbiausia, gausų bei ilgalaikį žydėjimą. Šie augalai, augdami ribotame vazono substrate, greitai išeikvoja jame esančias maisto medžiagas, todėl jas būtina reguliariai papildyti. Tačiau afrikinių našlaičių šaknų sistema yra labai jautri, todėl tręšimo taisyklės turi būti griežtai laikomasi: geriau tręšti silpnesniu tirpalu ir dažniau, nei pertręšti ir pakenkti augalui. Per didelė trąšų koncentracija gali nudeginti šaknis, sukelti druskų kaupimąsi substrate ir ilgam sustabdyti augalo vystymąsi. Sėkmingo tręšimo paslaptis slypi saikingume, reguliarume ir tinkamų trąšų pasirinkime.
Pagrindinė taisyklė, kurios būtina laikytis – tręšti tik sveiką ir aktyviai augantį augalą. Neseniai persodintų, sergančių, kenkėjų apniktų ar ramybės būsenoje esančių augalų tręšti negalima. Persodinus augalą, tręšti galima pradėti ne anksčiau kaip po 4–6 savaičių, kai jis jau būna gerai įsišaknijęs naujame substrate. Taip pat labai svarbu tręšti tik drėgną substratą. Trąšų tirpalas, patekęs ant sausų šaknų, gali jas stipriai pažeisti, todėl prieš tręšiant augalą reikėtų palieti švariu vandeniu arba tręšti praėjus dienai po laistymo.
Trąšų pasirinkimas yra labai svarbus. Geriausiai tinka specializuotos, skystos trąšos, skirtos afrikinėms našlaitėms arba žydintiems kambariniams augalams. Reikėtų atkreipti dėmesį į N-P-K (azoto, fosforo, kalio) santykį. Subalansuotos trąšos, pavyzdžiui, su santykiu 20-20-20, tinka bendram augimui palaikyti. Norint skatinti žydėjimą, reikėtų rinktis trąšas su didesniu fosforo (P) kiekiu, pavyzdžiui, 12-36-14. Azotas (N) skatina lapijos augimą, todėl jo perteklius gali lemti vešlius lapus, bet skurdų žydėjimą.
Tręšimo dažnumas priklauso nuo augalo augimo intensyvumo ir metų laiko. Aktyvaus augimo ir žydėjimo periodu, nuo pavasario iki rudens, tręšti reikėtų reguliariai. Dauguma augintojų rekomenduoja tręšti kiekvieno laistymo metu, naudojant labai silpną trąšų tirpalą – maždaug 1/8–1/4 gamintojo rekomenduojamos normos. Kitas metodas – tręšti kas 2–4 savaites, naudojant pusę rekomenduojamos normos. Žiemos mėnesiais, kai augimas sulėtėja, tręšimą reikėtų sumažinti arba visai nutraukti, ypač jei augalas laikomas vėsiai.
Trąšų tipai ir sudėtis
Rinkoje yra įvairių tipų trąšų, tinkamų afrikinėms našlaitėms, tačiau populiariausios yra skystos koncentruotos trąšos. Jos yra patogios naudoti, lengvai dozuojamos ir greitai pasisavinamos. Svarbu rinktis trąšas, kuriose nėra karbamido (urea) kaip azoto šaltinio, nes kai kurios afrikinių našlaičių šaknys sunkiai jį pasisavina, o tai gali sukelti šaknų nudegimą. Geriau rinktis trąšas, kuriose azotas yra nitratų ir amonio formos.
Daugiau straipsnių šia tema
Be pagrindinių makroelementų (N-P-K), afrikinėms našlaitėms reikalingi ir mikroelementai, tokie kaip geležis, manganas, boras, cinkas ir varis. Jų trūkumas gali sukelti įvairias problemas, pavyzdžiui, lapų chlorozę (geltonavimą). Todėl renkantis trąšas, verta įsitikinti, kad jų sudėtyje yra ir šių būtinų mikroelementų. Kokybiškose specializuotose trąšose paprastai būna visas reikalingas elementų kompleksas.
Granuliuotos arba lėto atpalaidavimo trąšos afrikinėms našlaitėms naudojamos rečiau, nes su jomis sunkiau kontroliuoti maisto medžiagų kiekį, patenkantį į substratą. Netinkamai naudojamos jos gali lengvai sukelti pertręšimą. Jei vis dėlto nusprendžiama jas naudoti, reikėtų rinktis tik labai kokybiškas ir naudoti itin mažais kiekiais, griežtai laikantis gamintojo nurodymų.
Kai kurie augintojai naudoja ir organines trąšas, pavyzdžiui, emulsiją iš žuvų ar jūros dumblių. Šios trąšos yra švelnesnio poveikio ir mažiau tikėtina, kad nudegins šaknis. Tačiau jos gali turėti specifinį kvapą ir kartais skatinti mikroorganizmų dauginimąsi substrate. Naudojant organines trąšas, svarbu stebėti substrato būklę ir užtikrinti gerą aeraciją.
Maisto medžiagų trūkumo ir pertekliaus požymiai
Maisto medžiagų trūkumas gali pasireikšti įvairiais simptomais. Bendras augimo sulėtėjimas, smulkėjantys nauji lapai ir skurdus arba visai nutrūkęs žydėjimas yra pirmieji signalai. Azoto trūkumas pasireiškia apatinių, senesnių lapų blyškumu ir geltonavimu. Fosforo trūkumas gali lemti tamsesnę, kartais net violetinio atspalvio lapų spalvą ir, svarbiausia, slopinti žydėjimą. Kalio trūkumas gali sukelti lapų kraštų pageltimą ir nekrozę (audinių žūtį).
Daugiau straipsnių šia tema
Mikroelementų trūkumas taip pat turi specifinius požymius. Geležies trūkumas dažniausiai pasireiškia jaunų, viršūninių lapų chlorozę – lapalakštis pagelsta, o gyslos lieka žalios. Tai dažnai nutinka, kai substrato pH tampa per daug šarminis, ir augalas nebegali pasisavinti geležies, net jei jos substrate yra. Tokiu atveju gali padėti substrato parūgštinimas arba tręšimas geležies chelatų turinčiomis trąšomis.
Trąšų perteklius yra dar pavojingesnis nei jų trūkumas. Vienas iš būdingiausių požymių yra balti, kristalizuoti druskų apnašai ant substrato paviršiaus ir vazono kraštų. Augalo lapų kraštai gali paruduoti, susisukti ir atrodyti kaip apdeginti. Šaknys pažeidžiamos pirmiausia – jos patamsėja, suminkštėja ir nustoja funkcionuoti. Dėl to augalas gali pradėti vysti, net jei substratas yra drėgnas.
Pastebėjus pertręšimo požymius, reikia nedelsiant veikti. Pirmiausia, reikia praplauti substratą. Vazoną reikia įstatyti į kriauklę ir lėtai lieti didelį kiekį šilto vandens (maždaug 2-3 kartus daugiau nei vazono tūris), leidžiant jam laisvai ištekėti pro drenažo skyles. Tai padės išplauti druskų perteklių. Po praplovimo reikia leisti substratui gerai išdžiūti ir kurį laiką (bent mėnesį) augalo netręšti. Sunkiais atvejais gali prireikti persodinti augalą į visiškai naują substratą.
Tręšimo strategijos skirtingais augimo etapais
Jauniems, neseniai atskirtiems augalėliams reikia specifinės tręšimo strategijos. Pirmąjį mėnesį po atskyrimo ir pasodinimo jų tręšti nereikėtų, nes jie dar turi silpną šaknų sistemą ir maisto medžiagų gauna iš šviežio substrato. Vėliau galima pradėti tręšti labai silpnu, subalansuotų trąšų tirpalu (1/8 rekomenduojamos normos), kuriame yra šiek tiek daugiau azoto, skatinančio lapijos augimą. Tai padės augalui greičiau suformuoti tvirtą skrotelę.
Suaugusiems, aktyviai augantiems ir žydintiems augalams reikalingas reguliarus tręšimas. Šiam etapui geriausiai tinka tręšimo metodas „silpnai ir nuolat” (weakly, weekly). Tai reiškia, kad į kiekvieną laistymui skirtą vandenį įmaišomas labai mažas kiekis trąšų. Norint skatinti žydėjimą, periodiškai galima naudoti trąšas su didesniu fosforo kiekiu. Svarbu stebėti augalo reakciją ir prireikus koreguoti tręšimo režimą.
Senesniems augalams, kurie nebuvo ilgai persodinti, reikia ypatingo dėmesio. Laikui bėgant substrate kaupiasi trąšų druskos, jis susiguli ir praranda savo savybes. Tokius augalus geriausia būtų persodinti. Jei persodinti nėra galimybės, būtina periodiškai praplauti substratą švariu vandeniu, kad būtų pašalintas druskų perteklius. Tręšti tokius augalus reikia labai atsargiai, naudojant silpnus tirpalus.
Poilsio periodu, kuris paprastai būna rudenį ir žiemą, tręšimą reikia ženkliai sumažinti arba visiškai nutraukti. Dėl trumpesnių dienų ir mažesnio šviesos intensyvumo augalo metabolizmas sulėtėja, ir jis nebesugeba efektyviai panaudoti maisto medžiagų. Tręšimas šiuo laikotarpiu gali lengvai sukelti druskų kaupimąsi ir pakenkti šaknims. Tręšimą galima atnaujinti pavasarį, kai atsiranda akivaizdūs naujo augimo požymiai.
Specializuotas tręšimas ir priedai
Kartais, norint išspręsti specifines problemas ar pagerinti augalo būklę, galima naudoti specializuotus priedus. Pavyzdžiui, esant lapų chlorozei, kurią sukelia geležies trūkumas, galima naudoti geležies chelato tirpalą. Tai yra lengvai pasisavinama geležies forma, kuri greitai atstato normalią lapų spalvą. Tačiau svarbu pirmiausia išsiaiškinti chlorozės priežastį – galbūt tai ne geležies trūkumas substrate, o netinkamas pH.
Epsom druska (magnio sulfatas) yra dar vienas populiarus priedas, naudojamas afrikinių našlaičių augintojų. Magnis yra svarbus chlorofilo komponentas, o siera padeda pasisavinti kitas maisto medžiagas. Nedidelis Epsom druskos kiekis (maždaug 1/4 arbatinio šaukštelio litrui vandens), naudojamas kartą per kelis mėnesius, gali padėti išlaikyti ryškiai žalią lapų spalvą ir pagerinti bendrą augalo gyvybingumą. Tačiau nereikėtų ja piktnaudžiauti, nes magnio perteklius gali trikdyti kalcio pasisavinimą.
Vitaminas B1 kartais naudojamas kaip streso mažinimo priemonė persodinant ar dauginant augalus. Manoma, kad jis skatina šaknų augimą ir padeda augalui greičiau adaptuotis. Nors moksliniai tyrimai apie jo veiksmingumą yra prieštaringi, daugelis augintojų pastebi teigiamą poveikį. Vitaminas B1 gali būti naudojamas kaip papildas laistymo vandenyje pirmąsias kelias savaites po persodinimo.
Galiausiai, svarbu prisiminti, kad tręšimas yra tik viena iš sėkmingos afrikinių našlaičių priežiūros dalių. Joks tręšimas nepadės, jei augalas negaus pakankamai šviesos, bus netinkamai laistomas ar augs netinkamame substrate. Tik kompleksinė ir nuosekli priežiūra, atsižvelgianti į visus augalo poreikius, gali užtikrinti jo sveikatą ir ilgalaikį, įspūdingą žydėjimą.
