Japoniškasis papartis yra vienas iš tų sodo augalų, kuriems nereikia sudėtingo ir reguliaraus genėjimo. Šio augalo grožis slypi jo natūralioje, fontaną primenančioje formoje, todėl pagrindinis genėjimo tikslas yra ne formuoti, o palaikyti augalo sveikatą ir tvarkingą išvaizdą. Nors genėjimas yra minimalus, keli paprasti žingsniai, atlikti tinkamu laiku, padės jūsų paparčiui atrodyti nepriekaištingai ir skatins vešlesnį augimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kada, kodėl ir kaip reikėtų genėti japoniškąjį papartį.
Pagrindinė priežastis, kodėl genimi japoniškieji paparčiai, yra sanitarinė. Sezono metu kai kurie lapai gali būti pažeisti mechaniškai (pavyzdžiui, nulaužti vėjo ar lietaus), apgraužti kenkėjų arba tiesiog natūraliai pasenti ir pradėti džiūti anksčiau laiko. Tokius pažeistus, pageltusius ar sudžiūvusius lapus reikėtų pašalinti. Tai ne tik pagerina bendrą estetinį augalo vaizdą, bet ir užkerta kelią galimoms ligoms, kurios gali plisti ant pūvančių augalo dalių.
Kita svarbi genėjimo funkcija – tvarkos palaikymas ir pasiruošimas naujam sezonui. Rudenį, po pirmųjų šalnų, visa japoniškojo paparčio antžeminė dalis natūraliai nunyksta. Nors nunykusius lapus galima palikti per žiemą kaip natūralią apsaugą, pavasarį juos vis tiek reikia pašalinti, kad atsirastų vietos naujiems ūgliams. Tvarkingas senų lapų nukirpimas pavasarį leidžia augalui atrodyti estetiškai nuo pat augimo pradžios ir užtikrina gerą oro cirkuliaciją aplink jaunus ūglius.
Nors japoniškieji paparčiai neformuojami kaip krūmai ar medžiai, kartais genėjimas gali būti naudojamas norint šiek tiek pakoreguoti augalo dydį ar tankumą, ypač jei jis auginamas ankštoje erdvėje ar konteineryje. Tačiau tai daroma retai, nes augalas auga lėtai ir išlaiko kompaktišką formą. Bet koks drastiškas genėjimas gali pakenkti augalui ir sutrikdyti jo natūralų augimo ciklą.
Svarbiausia taisyklė – genėti saikingai. Kiekvienas žalias lapas dalyvauja fotosintezėje ir gamina energiją augalui. Pašalinus per daug sveikų lapų, augalas gali nusilpti. Todėl genėti reikėtų tik tada, kai tai tikrai būtina – šalinant tik negražius, pažeistus ar visiškai nunykusius lapus.
Geriausias laikas genėti
Japoniškojo paparčio genėjimo laikas priklauso nuo tikslo. Sanitarinis genėjimas, t. y. pažeistų ar ligotų lapų šalinimas, gali būti atliekamas bet kuriuo metu per visą vegetacijos sezoną, nuo pavasario iki rudens. Kai tik pastebite pageltusį, nulūžusį ar kenkėjų apgraužtą lapą, nedelsdami jį pašalinkite. Tai padės išlaikyti augalo dekoratyvumą ir neleis plisti problemoms.
Pagrindinis, „valomasis” genėjimas atliekamas vieną kartą per metus. Tam yra du tinkami laikai: vėlyvas ruduo arba ankstyvas pavasaris. Dauguma sodininkų sutaria, kad geriausia tai daryti anksti pavasarį, prieš pradedant augti naujiems lapams. Nukirpus visus pernykščius, sudžiūvusius lapus pavasarį, išvengiama pavojaus netyčia pažeisti jaunus, besiskleidžiančius ūglius. Be to, per žiemą palikti seni lapai suteikia papildomą apsaugą šaknims nuo šalčio.
Jei vis dėlto nusprendžiate genėti rudenį, tai reikėtų daryti po to, kai lapai visiškai nunyks ir paruduos po pirmųjų stiprių šalnų. Nereikėtų kirpti dar žaliuojančių ar tik pradedančių gelsti lapų, nes jie vis dar tiekia maistines medžiagas į šaknis, kaupdami atsargas žiemai. Rudeninis genėjimas suteikia sodui tvarkingesnį vaizdą per žiemą, tačiau tokiu atveju būtina gerai pamulčiuoti augalo pagrindą, kad kompensuotumėte prarastą natūralią lapų apsaugą.
Vasaros viduryje, ypač po sausringų ar karštų periodų, kai kurie paparčio lapai gali atrodyti pavargę ir ne tokie dekoratyvūs. Tokiu atveju galima atlikti atjauninamąjį kirpimą, pašalinant labiausiai nukentėjusius išorinius lapus. Tai paskatins augalą išleisti naują, gaivią lapų bangą, jei sąlygos bus palankios (pakankamai drėgmės). Tačiau šis genėjimas nėra būtinas ir turėtų būti atliekamas tik esant reikalui.
Reikalingi įrankiai
Japoniškojo paparčio genėjimui nereikia sudėtingų ar brangių įrankių. Dažniausiai pakanka aštraus ir švaraus sekatoriaus arba sodo žirklių. Aštrūs įrankiai užtikrina švarų pjūvį ir mažiau traumuoja augalą. Atšipę įrankiai gali plėšyti augalo audinius, palikdami nelygias žaizdas, kurios yra labiau pažeidžiamos ligų sukėlėjams.
Labai svarbu prieš naudojant ir po jo dezinfekuoti genėjimo įrankius. Tai ypač aktualu, jei prieš tai karpėte sergantį augalą. Dezinfekcija padeda išvengti ligų plitimo nuo vieno augalo kitam. Įrankius galima dezinfekuoti patrinkite juos spiritu suvilgyta šluoste arba trumpam pamerkus į baliklio tirpalą (1 dalis baliklio ir 9 dalys vandens).
Pavasariniam senų lapų valymui dažnai net nereikia įrankių. Visiškai sudžiūvę pernykščiai lapai būna labai trapūs ir juos galima lengvai pašalinti tiesiog rankomis, atsargiai ištraukiant iš kero pagrindo. Tačiau jei lapkočiai yra kietesni, geriau naudoti žirkles, kad netyčia neišrautumėte viso augalo ar nepažeistumėte šalia esančių jaunų ūglių.
Atliekant bet kokius genėjimo darbus, rekomenduojama mūvėti sodo pirštines. Nors japoniškasis papartis nėra nuodingas ar dirginantis odą, pirštinės apsaugos rankas nuo subraižymų ir purvo. Jos taip pat užtikrina geresnį įrankių sukibimą ir leidžia dirbti saugiau.
Genėjimo technika
Genint japoniškąjį papartį, lapus reikėtų kirpti kuo arčiau augalo pagrindo, prie pat žemės. Paliekant ilgus lapkočių likučius, augalas atrodo netvarkingai, be to, ant jų gali pradėti kauptis drėgmė ir vystytis puvinys. Stenkitės atlikti pjūvį kuo švariau ir lygiau.
Atliekant pavasarinį valymą, kai šalinami visi pernykščiai lapai, svarbiausia yra atsargumas. Atidžiai apžiūrėkite augalo pagrindą ir suraskite jaunus, besiskleidžiančius ūglius. Jie atrodo kaip mažos, plaukuotos sraigės (vadinamosios vyskupo lazdos). Kirpdami senus lapus, būkite atsargūs, kad nepažeistumėte šių gležnų naujos gyvybės užuomazgų, nes būtent iš jų išsivystys nauji lapai.
Šalinant pavienius pažeistus lapus sezono metu, tiesiog atsekite pažeisto lapo kotą iki pat pagrindo ir nukirpkite jį. Stenkitės nepažeisti šalia augančių sveikų lapų. Po genėjimo visada surinkite ir sunaikinkite nukirptas augalo dalis, ypač jei jos buvo pažeistos ligų. Nepalikite jų gulėti aplink augalą, kad išvengtumėte ligų plitimo.
Niekada nekirpkite paparčio lapų viršūnių, bandydami jį „patrumpinti”. Paparčio lapas yra vientisas darinys, ir nuskynus jo galiuką, jis nebeataugs, o pažeista vieta paruduos ir atrodys negražiai. Jei lapas yra per ilgas ar pažeistas, reikia šalinti visą lapą su lapkočiu nuo pat pagrindo.
Priežiūra po genėjimo
Po pavasarinio genėjimo, kai pašalinami visi seni lapai, yra puikus metas pasirūpinti augalo mityba. Aplink augalo pagrindą paskleiskite ploną sluoksnį komposto arba subalansuotų lėto atpalaidavimo trąšų. Tai suteiks paparčiui energijos ir maistinių medžiagų, reikalingų naujų, sveikų lapų augimui. Patręšus, naudinga atnaujinti ir mulčio sluoksnį, kuris padės išlaikyti drėgmę ir apsaugos nuo piktžolių.
Po bet kokio genėjimo, ypač jei buvo pašalinta daugiau lapų, naudinga augalą šiek tiek palaistyti. Tai padeda sumažinti stresą ir aprūpina augalą drėgme, reikalinga žaizdoms užgydyti ir naujam augimui skatinti. Stebėkite augalą kelias dienas po genėjimo, ar nerodo kokių nors neigiamų reakcijų, nors japoniškieji paparčiai paprastai genėjimą toleruoja labai gerai.
Genėjimas taip pat yra puiki proga atidžiau apžiūrėti augalą. Pašalinus senus lapus, gerai matosi augalo pagrindas ir šaknų kaklelis. Galima įvertinti, ar augalui netrūksta vietos, ar nepuola ligos, ar dirvožemis nėra per daug susigulėjęs. Tai tinkamas metas nuspręsti, ar nereikia augalo persodinti ar padalinti kero.
Atminkite, kad japoniškojo paparčio genėjimas yra daugiau apie tvarką ir sveikatą, o ne apie formavimą. Vadovaukitės principu „mažiau yra daugiau”. Leiskite augalui augti natūraliai, o įsikiškite tik tada, kai reikia pašalinti tai, kas nepuošia ar kenkia. Tinkamai prižiūrimas ir saikingai genimas japoniškasis papartis ilgus metus išliks jūsų pavėsio sodo pasididžiavimu.
Fotó forrása: David J. Stang, CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons
