Jurginų peržiemojimas

Jurginai, kilę iš šiltų Meksikos kraštų, nėra atsparūs šalčiui, todėl mūsų klimato sąlygomis jų gumbų negalima palikti žiemoti dirvoje. Sėkmingas gumbų išsaugojimas per žiemą yra vienas svarbiausių ir daugiausiai atsakomybės reikalaujančių jurginų auginimo etapų. Nuo to, kaip teisingai ir laiku iškasami, paruošiami bei kokiomis sąlygomis laikomi gumbai, tiesiogiai priklauso, ar pavasarį turėsi sveiką ir gyvybingą sodinamąją medžiagą. Netinkamas saugojimas gali lemti gumbų išdžiūvimą, supuvimą ar per ankstyvą sudygimą.

Pasiruošimas žiemai prasideda dar vegetacijos pabaigoje, kai augalas baigia žydėti ir pradeda kaupti maisto medžiagas gumbuose. Pirmosios rudens šalnos yra aiškus signalas, kad atėjo laikas pradėti gumbų kasimo darbus. Nereikėtų skubėti kasti gumbų iškart po pirmo nedidelio šalčio – geriau leisti jiems galutinai subręsti. Tačiau delsti taip pat negalima, nes stipresni šalčiai gali pažeisti ne tik antžeminę dalį, bet ir pačius gumbus, esančius arti dirvos paviršiaus.

Šiame straipsnyje žingsnis po žingsnio aptarsime visą jurginų peržiemojimo procesą. Sužinosi, kada yra optimalus laikas kasti gumbus ir kaip tai padaryti teisingai, nepažeidžiant trapių šaknų. Detaliai panagrinėsime, kaip paruošti iškastus gumbus saugojimui: kaip juos apvalyti, apdžiovinti ir dezinfekuoti. Taip pat pateiksime rekomendacijas dėl tinkamiausių laikymo sąlygų – temperatūros, drėgmės – ir aptarsime įvairius gumbų saugojimo būdus, kad galėtum pasirinkti sau tinkamiausią.

Teisingai atlikti visi peržiemojimo etapai užtikrins, kad tavo vertingos jurginų veislės sėkmingai sulauks pavasario. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip sudėtingas procesas, laikantis pagrindinių taisyklių ir rekomendacijų, tai tampa nesudėtinga ir įprasta sodo rutinos dalimi. Sėkmingas peržiemojimas – tai garantija, kad kitais metais tavo sodą vėl puoš mylimi jurginai.

Gumbų iškasimo laikas ir technika

Optimalus laikas kasti jurginų gumbus ateina po pirmųjų stipresnių šalnų, kai antžeminė augalo dalis nušąla ir pajuoduoja. Tai yra natūralus signalas, kad augalo vegetacija baigėsi. Po šalnos nereikėtų pulti kasti gumbų tą pačią dieną. Rekomenduojama palaukti nuo kelių dienų iki savaitės, jei orai nėra per daug lietingi. Per šį laiką maisto medžiagos iš stiebų ir lapų pereina į gumbus, taip juos sustiprindamos ir geriau paruošdamos žiemojimui. Tačiau jei prognozuojami stiprūs ir ilgalaikiai šalčiai, galintys įšaldyti dirvą, delsti negalima.

Prieš kasant, reikia nupjauti jurginų stiebus, paliekant maždaug 10–15 centimetrų ilgio stuobrelius. Šie stuobreliai yra patogūs paimti ir nešti kerą, be to, prie jų patogu pritvirtinti etiketę su veislės pavadinimu. Ženklinimas yra labai svarbus, ypač jei auginate daug skirtingų veislių. Etiketė turėtų būti pagaminta iš vandeniui atsparios medžiagos, kad informacija neišnyktų per žiemą. Tai padės pavasarį išvengti painiavos ir teisingai suplanuoti gėlyną.

Gumbų kasimas reikalauja atsargumo, nes jie yra gana trapūs ir lengvai pažeidžiami. Geriausia naudoti ne kastuvą, o šakes. Įsmeik šakes į žemę plačiu lanku aplink augalą, maždaug 25–30 centimetrų atstumu nuo stiebo pagrindo, kad nepažeistum gumbų. Atsargiai iš visų pusių atkelk žemės gumulą su keru. Tada, paėmęs už palikto stuobrelio, atsargiai iškelk visą kerą iš žemės. Venk traukti ar tampyti už stiebo, nes trapūs gumbų kakleliai gali nulūžti.

Iškastus gumbus reikia atsargiai nupurtyti nuo žemės pertekliaus. Nerekomenduojama jų daužyti ar trankyti, kad atsikratytumėte žemių. Jei dirva yra labai šlapia ir lipni, galima palikti kerą kelioms valandoms apdžiūti pavėsyje, kad žemės lengviau nubyrėtų. Kai kurie sodininkai plauna gumbus vandeniu, tačiau tai reikėtų daryti tik tuo atveju, jei ketinate juos iškart apdoroti fungicidais ir gerai išdžiovinti. Drėgmės perteklius gali paskatinti puvinių atsiradimą saugojimo metu.

Gumbų paruošimas saugojimui

Tinkamas gumbų paruošimas yra raktas į sėkmingą jų išlaikymą per žiemą. Po iškasimo ir pirminio apvalymo nuo žemių, gumbus reikia atidžiai apžiūrėti. Aštriu ir dezinfekuotu peiliu pašalink visas smulkias, plonas šakneles ir pažeistus, įpuvusius ar ligotus gumbus. Jei puvinys yra apėmęs tik nedidelę gumbo dalį, galima ją išpjauti iki sveikų audinių. Pjūvio vietas būtina dezinfekuoti – apibarstyti trinta medžio anglimi, siera arba aptepti briliantine žaluma.

Po apžiūros ir sanitarinio apipjaustymo, rekomenduojama gumbus dezinfekuoti, kad būtų sunaikinti ant jų paviršiaus esantys ligų sukėjėjai ir kenkėjų kiaušinėliai. Tam gumbus galima maždaug pusvalandžiui pamerkti į tamsiai rožinį kalio permanganato tirpalą arba specialaus fungicido (pvz., vario sulfato) tirpalą, paruoštą pagal gamintojo instrukcijas. Po mirkymo gumbus reikia išimti ir leisti jiems gerai nuvarvėti. Ši procedūra ženkliai sumažina puvinių riziką saugojimo metu.

Sekantis labai svarbus etapas yra džiovinimas. Paruoštus ir dezinfekuotus gumbus reikia perkelti į gerai vėdinamą, vėsią, bet nuo šalčio apsaugotą patalpą. Tai gali būti veranda, garažas, ūkinis pastatas ar pavėsinė. Išdėliok gumbus vienu sluoksniu ant grotelių, medinių dėžių ar laikraščių, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti iš visų pusių. Niekada nedžiovink gumbų tiesioginiuose saulės spinduliuose ar prie šilumos šaltinių, nes jie gali per daug išdžiūti ir susiraukšlėti.

Džiovinimo procesas paprastai trunka nuo vienos iki dviejų savaičių, priklausomai nuo oro sąlygų ir gumbų dydžio. Gumbai yra paruošti saugojimui, kai jų odelė šiek tiek sukietėja, o pjūvių vietos gerai apdžiūsta. Gerai išdžiovinti gumbai yra atsparesni puvimui ir geriau išsilaiko per žiemą. Po džiovinimo dar kartą apžiūrėk gumbus ir pašalink tuos, kurie per šį laiką pradėjo pūti ar atsirado kitų pažeidimų.

Optimalios saugojimo sąlygos

Sėkmingam jurginų gumbų saugojimui būtina užtikrinti tinkamas sąlygas – optimalią temperatūrą ir oro drėgmę. Idealios sąlygos yra tamsi, vėsi ir gerai vėdinama patalpa. Optimali laikymo temperatūra yra tarp +3°C ir +7°C. Aukštesnėje nei +10°C temperatūroje gumbai gali pradėti per anksti dygti, o esant žemesnei nei 0°C temperatūrai – jie paprasčiausiai sušals ir žus. Todėl labai svarbu visą žiemą palaikyti stabilią temperatūrą.

Santykinė oro drėgmė taip pat yra labai svarbus veiksnys. Optimali drėgmė yra apie 80–90%. Jei patalpa per sausa, gumbai praras per daug drėgmės, susiraukšlės ir pavasarį gali būti negyvybingi. Jei patalpa per drėgna, padidėja puvinių ir pelėsių atsiradimo rizika. Dažniausiai tinkamos sąlygos būna rūsiuose, nešildomuose garažuose ar kitose panašiose patalpose. Svarbu, kad patalpa būtų apsaugota nuo graužikų.

Paruoštus gumbus galima saugoti įvairiais būdais. Vienas populiariausių – laikymas dėžėse, užpildytose sausomis durpėmis, smėliu, pjuvenomis ar vermikulitu. Dėžės dugne reikia paberti kelis centimetrus pasirinktos medžiagos, tada sudėti gumbus vienu sluoksniu taip, kad jie nesiliestų vienas su kitu, ir vėl užpilti ta pačia medžiaga. Taip galima dėti kelis sluoksnius. Ši izoliacinė medžiaga padeda palaikyti stabilią drėgmę ir apsaugo gumbus nuo temperatūros svyravimų.

Kitas būdas – parafinavimas. Šis metodas ypač tinka, jei neturite idealių sąlygų saugojimui. Kiekvienas gumbas trumpam panardinamas į ištirpintą, bet ne per karštą parafiną (apie 60°C). Parafinas padengia gumbą plona, apsaugine plėvele, kuri neleidžia jam išdžiūti. Taip paruoštus gumbus galima laikyti tiesiog dėžėse sausoje patalpoje. Kai kurie sodininkai tiesiog suvynioja kiekvieną gumbų kerą į kelis laikraščio sluoksnius ir sudeda į kartonines dėžes. Svarbiausia yra rasti būdą, kuris geriausiai tinka jūsų sąlygoms.

Reguliari patikra žiemos metu

Sudėjus jurginų gumbus žiemoti, darbas dar nebaigtas. Labai svarbu reguliariai, bent kartą per mėnesį, juos patikrinti. Patikros metu reikia atidžiai apžiūrėti gumbus, ar neatsirado puvinio, pelėsio ar kitų pažeidimų. Pastebėjus ligos pažeistą gumbą, jį reikia nedelsiant pašalinti iš dėžės, kad infekcija neplistų ant sveikų gumbų. Jei pažeidimas nedidelis, galima jį išpjauti, o pjūvio vietą vėl dezinfekuoti medžio anglimi ar siera.

Patikros metu taip pat reikia įvertinti bendrą gumbų būklę ir laikymo sąlygas. Jei pastebi, kad gumbai pradeda raukšlėtis ir džiūti, tai ženklas, kad patalpoje per sausas oras. Tokiu atveju galima šiek tiek sudrėkinti medžiagą, kurioje laikomi gumbai (durpes, smėlį), apipurškiant ją vandeniu. Taip pat galima patalpoje pastatyti indą su vandeniu, kuris garuodamas didins oro drėgmę. Svarbu nepersistengti, kad nesukurtumėte sąlygų puviniui plisti.

Jei, atvirkščiai, pastebi pelėsį ar kondensatą ant dėžių, tai rodo, kad patalpoje per drėgna ir prasta ventiliacija. Tokiu atveju reikia skubiai pagerinti patalpos vėdinimą, atidarant duris ar ventiliacijos angas. Supelijusius gumbus reikia nuvalyti sausa šluoste ir apdoroti fungicidu. Medžiagą, kurioje laikomi gumbai, jei ji per drėgna, reikėtų pakeisti sausa. Gera ventiliacija yra būtina norint išvengti pelėsio ir puvinių.

Žiemos pabaigoje, artėjant pavasariui, gumbai gali pradėti leisti daigus anksčiau laiko, ypač jei patalpos temperatūra šiek tiek pakilo. Jei daigai dar nedideli, nieko daryti nereikia. Jei jie išstypsa per daug, juos galima atsargiai nulaužti. Tai paskatins pabusti kitus, miegančius pumpurus. Reguliari patikra leidžia laiku reaguoti į bet kokius pokyčius ir užtikrinti, kad kuo daugiau gumbų sėkmingai sulauks pavasarinio sodinimo.