Frezijų šaknų sistema yra ypač jautri, o netinkamos sąlygos gali lengvai sukelti rimtų problemų. Perteklinis laistymas, stovintis vanduo ir prastai vėdinama dirva gali prisidėti prie šaknų puvinio vystymosi. Ši liga pasireiškia šaknų rudavimu ir minkštėjimu, o tai ilgainiui lemia augalo žūtį. Norint išvengti šaknų puvinio, nepaprastai svarbu naudoti gerai drenuojamą auginimo substratą, saikingai laistyti ir reguliariai purenti dirvą.
Be šaknų puvinio, frezijoms didelį pavojų kelia ir fuzariozė (sukeliama Fusarium oxysporum f. sp. freesiae). Ši grybelinė liga gali ilgai išlikti dirvožemyje. Dėl infekcijos lapai gelsta, ūgliai vysta, o galiausiai augalas žūva. Ligos plitimą sustabdyti sunku, todėl pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas prevencijai, pavyzdžiui, naudojant dezinfekuotus įrankius ir nedelsiant šalinant sergančius augalus.
Šaknis taip pat gali pažeisti dirvoje gyvenantys kenkėjai, tokie kaip sprakšių lervos ir grambuolių lervos. Šie kenkėjai, grauždami šaknis, silpnina augalą, mažina jo atsparumą ir gali atverti kelią antrinėms infekcijoms. Kova su dirvoje gyvenančiais kenkėjais yra sudėtinga, tačiau dirvos dezinfekcija, sėjomaina ir biologinės kontrolės metodai gali padėti spręsti šią problemą. Dirvos dezinfekcijos metu sunaikinami dirvoje esantys kenksmingi organizmai, taip sumažinant infekcijos riziką.
Verta paminėti ir šakniavaisinius nematodus, kurie yra smulkūs, plika akimi nematomi organizmai. Šie nematodai ant šaknų formuoja gumbus, taip trukdydami vandens ir maisto medžiagų įsisavinimui. Užkrėsti augalai tampa skurdūs, atsilieka augimu, o jų žydėjimas taip pat gali būti silpnesnis. Kovai su nematodais specialistai rekomenduoja dirvos dezinfekciją ir atsparių veislių sodinimą.
Ligos, puolančios frezijų lapus
Frezijų lapai taip pat gali būti pažeidžiami įvairių ligų, iš kurių bene dažniausios yra frezijų rūdys. Šią grybelinę ligą sukelia Uromyces genties grybų rūšys. Infekcijos simptomai – tai smulkios, oranžinės arba ръdžių spalvos dėmės ant lapų, kurios vėliau tampa matomos ir apatinėje lapų pusėje. Ligai progresuojant, lapai nudžiūsta ir nukrenta, o tai ženkliai sumažina augalo dekoratyvumą bei žydėjimo gebą.
Frezijas taip pat gali pažeisti botritis, arba pilkasis kekeras, kurį sukelia grybas Botrytis cinerea. Šis grybas ypač greitai plinta drėgnu, vėsiu oru. Ant lapų, stiebų ir žiedų atsiranda pilkšvai ruda, pelėsiui būdinga apnaša, dėl kurios augalo dalys pūva. Kovos su pilkuoju kekeru pagrindas – užtikrinti gerą vėdinimą, vengti perteklinės drėgmės ir nedelsiant šalinti pažeistas augalo dalis.
Lapų dėmėtligė taip pat gali būti dažna frezijų problema. Šią ligą gali sukelti įvairios grybų rūšys, todėl ir simptomai gali skirtis. Paprastai ant lapų atsiranda smulkios, gelsvos, rusvos ar juosvos dėmės, kurios laikui bėgant gali susilieti ir lemti lapo žūtį. Norint išvengti lapų dėmėtligės, svarbu tinkamai prižiūrėti augalus, užtikrinti subalansuotą maisto medžiagų tiekimą ir vėdinimą.
Nors rečiau, frezijoms gali pasireikšti ir virusinės ligos. Virusinių ligų simptomai gali būti labai įvairūs, pavyzdžiui, mozaikiškos dėmės, lapų deformacija, augimo sulėtėjimas. Tiesiogiai kovoti su virusinėmis infekcijomis neįmanoma; svarbiausia yra prevencija, naudojant virusais neužkrėstą dauginamąją medžiagą ir apsaugantis nuo vabzdžių, kurie yra virusų platintojai. Amarai, tripsai ir erkės, siurbdami augalų sultis, gali platinti virusus.
Veiksniai, kenkiantys frezijų žiedams
Gražūs frezijų žiedai taip pat gali būti pažeisti, o tai ženkliai sumažina augalo dekoratyvinę vertę. Ankstyvą žiedų vytimą ir deformaciją gali sukelti netinkamos aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, per didelis karštis, sausas oras, šviesos ar maisto medžiagų trūkumas. Šie veiksniai silpnina augalą ir daro jį jautresnį ligoms bei kenkėjams.
Anksčiau minėtas pilkasis kekeras (Botrytis) gali pulti ir žiedus, ypač drėgnu, vėsiu oru. Ant žiedų atsirandanti pilkšvai ruda, pelėsiui būdinga apnaša greitai plinta ir sukelia žiedų puvimą bei džiūvimą. Kovojant su pilkuoju kekeru ant žiedų, taip pat svarbu užtikrinti gerą vėdinimą, vengti perteklinės drėgmės ir nedelsiant šalinti pažeistus žiedus, kad būtų išvengta tolesnio plitimo.
Žiedus gali pažeisti ir tripsai. Tai smulkūs, siurbiantys vabzdžiai, kurie siurbia žiedlapių ir pumpurų sultis, taip sukeldami smulkias, sidabriškas dėmes ir deformacijas. Kovai su tripsais galima naudoti insekticidus, tačiau veiksminga gali būti ir biologinė kontrolė, pavyzdžiui, pasitelkiant plėšriąsias erkes.
Gali pasitaikyti, kad frezijų žiedai neišsiskleidžia tinkamai arba būna deformuoti. To priežastis gali būti maisto medžiagų, ypač boro, trūkumas, tačiau fone gali slypėti ir virusinė infekcija. Maisto medžiagų trūkumą galima ištaisyti tinkamai tręšiant, o nuo virusinės infekcijos, kaip jau minėta, veiksmingų kovos metodų nėra – svarbiausia yra prevencija.
Pavojai, gresiantys frezijų svogūnams
Frezijų svogūnai, kurie yra požeminiai augalo kaupiamieji organai, taip pat yra pažeidžiami įvairių ligų ir kenkėjų. Svogūnus dažniausiai puola grybelinės ligos, pavyzdžiui, anksčiau minėta fuzariozė, sukelianti svogūnų puvinį. Užkrėsti svogūnai tampa minkšti, rusvi ir skleidžia būdingą, nemalonų kvapą. Norint išvengti infekcijos, svarbu naudoti neužkrėstą dauginamąją medžiagą, tinkamai laikyti svogūnus ir dezinfekuoti dirvą.
Svogūnus taip pat gali pažeisti įvairūs pelėsiniai grybai, kurie gali atsirasti laikymo metu, ypač jei svogūnai laikomi drėgnoje aplinkoje. Supeliję svogūnai praranda daigumą ir netinka sodinti. Norint išvengti pelijimo, svogūnus reikia laikyti sausoje, vėsioje, gerai vėdinamoje vietoje.
Svogūnus gali užpulti svogūninių musių lervos. Šios lervos maitinasi svogūno viduje, išgrauždamos ertmes ir takus, taip sunaikindamos svogūną. Kovai su svogūnine muse galima naudoti insekticidus, tačiau gali padėti ir sėjomaina bei dirvos dezinfekcija.
Svarbu paminėti ir svogūnus pažeidžiančius nematodus, kurie, panašiai kaip šaknyse, gali pakenkti ir svogūnams. Nematodai yra smulkūs, plika akimi nematomi organizmai, kurie, maitindamiesi svogūne, sukelia jo žūtį. Kovai su nematodais rekomenduojama dirvos dezinfekcija ir atsparių veislių sodinimas.
Kova su frezijų kenkėjais
Su frezijų kenkėjais galima kovoti keliais būdais. Svarbiausia yra prevencija, apimanti tinkamą augalų priežiūrą, subalansuotą maisto medžiagų tiekimą, reguliarų ravėjimą ir pažeistų augalo dalių šalinimą. Gerai prižiūrimi, sveiki augalai yra atsparesni kenkėjams.
Biologinė kontrolė yra vis populiaresnis metodas, naudojantis natūralius kenkėjų priešus. Pavyzdžiui, kovai su amarais galima pasitelkti boružes ir auksaakių lervas, o kovai su tripsais – plėšriąsias erkes. Biologinė kontrolė yra aplinkai draugiškas sprendimas, neteršiantis aplinkos chemikalais.
Jei prevencijos ir biologinės kontrolės nepakanka, gali prireikti ir cheminės kontrolės. Prieinama plati insekticidų, fungicidų ir akaricidų pasiūla, tačiau svarbu visada pasirinkti tinkamą priemonę ir tiksliai laikytis naudojimo instrukcijų. Naudojant chemikalus, reikėtų atsižvelgti į aplinkos apsaugą ir savo sveikatą.
Be cheminės kontrolės, galima taikyti ir mechaninius kontrolės metodus. Pavyzdžiui, galima iškabinti geltonas lipnias gaudykles, kurios vilioja skraidančius vabzdžius, tokius kaip tripsai ir amarai. Lipnių gaudyklių pagalba galima sumažinti kenkėjų skaičių ir laiku pastebėti užkratą. Prie mechaninės kontrolės taip pat priskiriamas sergančių, užkrėstų augalo dalių nupjovimas ir sunaikinimas.
Frezijų priežiūra siekiant išvengti ligų ir kenkėjų
Sėkmingo frezijų auginimo raktas – tinkama priežiūra, apimanti ir ligų bei kenkėjų prevenciją. Prevencija yra daug veiksmingesnė ir paprastesnė nei jau iškilusių problemų sprendimas. Tinkamo auginimo substrato pasirinkimas yra pirmasis žingsnis. Frezijos mėgsta gerai drenuojamą, purią, maisto medžiagomis turtingą dirvą. Jos nepakenčia stovinčio vandens, todėl svarbu užtikrinti gerą drenažą.
Tinkamas laistymas taip pat yra būtinas. Frezijas reikia laistyti reguliariai, bet saikingai, užtikrinant, kad dirva visiškai neišdžiūtų, bet ir nebūtų perlaistyta. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį, o sausra – augalo nusilpimą. Laistymui pageidautina naudoti minkštą vandenį ir vengti lapų drėkinimo, nes tai skatina grybelinių ligų vystymąsi.
Frezijos yra šviesomėgiai augalai, todėl jas reikia sodinti saulėtoje, šviesioje vietoje. Pakankamas apšvietimas užtikrina stiprų, sveiką augimą ir gausų žydėjimą. Šviesos trūkumas gali lemti silpnesnį augimą, mažesnius žiedus ir sumažėjusį atsparumą ligoms.
Frezijos yra maisto medžiagų reiklūs augalai, todėl vegetacijos laikotarpiu joms reikalingas reguliarus tręšimas. Tręšiant galima užtikrinti augalui reikalingas maisto medžiagas augimui, žydėjimui ir atsparumui ligoms. Renkantis trąšas, reikėtų atsižvelgti į tai, kad jų sudėtis atitiktų frezijų poreikius.
