Levanda, kvapus Viduržemio jūros regionų papuošalas, vis dažniau puošia ir vietinius sodus bei balkonus. Dėl savo elegantiškos išvaizdos, svaiginančio kvapo ir universalaus naudojimo ji tapo viena populiariausių augalų. Nors levanda iš esmės yra atspari, sausrai atlaidi rūšis, sėkmingas jos žiemojimas reikalauja ypatingo dėmesio, ypač šaltesniais, drėgnesniais žiemos mėnesiais. Nėra nesvarbu, ar augalas pavasario laukia pasodintas žemėje, ar vazone, taip pat ir tai, kaip jį paruoši šalčiui.
Savo natūralioje aplinkoje levanda pergyvena švelnias žiemas, kur žemė niekada giliai neįšąla ir kritulių yra rečiau. Priešingai, kontinentiniame klimate, kur gresia šalnos ir per didelė žiemos drėgmė, tinkama apsauga yra būtina. Levandos šaknų sistema yra itin jautri stovinčiam vandeniui, kuris įšalusioje žemėje yra ypač pavojingas, nes gali sukelti šaknų puvinį. Todėl žiemojimo tikslas yra ne tik apsaugoti nuo šalčio, bet ir apsaugoti augalą nuo per didelės drėgmės.
Levandai žiemos mėnesiais reikia ramybės periodo. Tuo metu augalas sustabdo savo augimą, kad sukauptų jėgų kitam pavasario žydėjimui. Svarbu, kad tu suprastum, jog levanda nėra visiškai atspari šalčiui, o šalti, aštrūs vėjai ir ilgalaikės šalnos gali ją gerokai paveikti. Todėl pasiruošimas žiemojimui prasideda jau rudenį, tinkamu genėjimu ir maistinių medžiagų papildymu.
Sėkmingo žiemojimo raktas yra tikslus augalo poreikių žinojimas ir prisitaikymas prie aplinkos sąlygų. Jei atkreipsi dėmesį į detales ir suplanuosi žiemojimą, galėsi auginti dėkingai žydinčius levandų krūmus savo sode ar balkone. Tikslas yra, kad tiek augalo šaknų sistema, tiek antžeminė dalis nepažeistos atlaikytų šaltąjį sezoną ir pavasarį vėl būtų pilnos gyvybės ir kvapo.
Žiemojimo pradžia ir rudens pasiruošimas
Rudens mėnesiai yra kritiškai svarbūs ruošiant levandą žiemai. Po vasaros žydėjimo, rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia yra idealiausias laikas rudeniniam genėjimui. Tuo metu augalas jau baigė žydėti, bet dar turi laiko užgydyti žaizdas prieš atšalimą. Genėdami pašalinkite nužydėjusius stiebus ir suformuokite krūmą. Tai svarbu ne tik estetiniu požiūriu, bet ir skatina tankų, kompaktišką augimą bei neleidžia augalui iširti.
Po genėjimo levanda jau nebereikalauja intensyvaus maistinių medžiagų papildymo. Venkite naudoti azoto turinčias trąšas, nes tai paskatintų naujų ūglių augimą, kurie nespėtų pakankamai subręsti iki žiemos, o šalna juos lengvai pažeistų. Vietoj to, naudokite rudeninį maistinių medžiagų tirpalą, turintį daug kalio ir fosforo, kuris stiprina šaknų sistemą ir ląstelių sieneles, taip padidindamas augalo atsparumą šalčiui. Šis pasiruošimas padeda pagrindus sėkmingam žiemojimui.
Laistymą reikia laipsniškai mažinti. Levanda, atsižvelgiant į savo natūralius poreikius, nemėgsta per didelės drėgmės, ypač rudens ir žiemos mėnesiais. Nuo rugsėjo retinkite laistymą ir duokite jai vandens tik tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis visiškai išdžiūsta. Per didelė drėgmė gali sukelti ne tik šaknų puvinį, bet ir skatinti grybelinių ligų plitimą.
Svarbu, kad vazone laikomą levandą laiku perkeltumėte į neužšąlančią vietą, kol neprasidėjo pirmosios šalnos. Žemė vazone įšąla greičiau, o šaknų sistema yra pažeidžiamesnė. Jei levanda yra sode, pasirūpinkite ir tinkamu dirvožemio paruošimu. Gerai drenuotas, smėlingas dirvožemis yra būtinas; jei taip nėra, verta praturtinti dirvožemį aplink šaknis smėliu ir žvyru.
Žiemos apsaugos metodai
Levandos apsaugos žiemą būdas priklauso nuo to, kur augalą auginate. Vazonuose esančios levandos yra jautriausios šalčiui, todėl prieš prasidedant šalčiams jas būtinai reikia perkelti į vėsią, šviesią patalpą. Tam idealiai tinka neužšąlantis rūsys, garažas ar laiptinė, kur temperatūra nenukrenta žemiau nulio, bet ir nėra per karšta. Svarbu, kad augalas nebūtų visiškoje tamsoje, nes jam ir žiemos mėnesiais reikia šiek tiek šviesos.
Žiemą vazone esančią levandą laistykite labai retai. Kartą, galbūt du kartus per mėnesį pakanka, ir tik tiek, kad šaknų gumulas visiškai neišdžiūtų. Per didelis laistymas šiuo laikotarpiu gali būti lemtingas. Tikslas yra išlaikyti augalo ramybės būseną, o ne skatinti aktyvų augimą. Venkite skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių, kurie gali sukelti augalui stresą.
Sode auginamos levandos atveju svarbiausia yra apsaugoti šaknų sistemą. Prieš pirmąsias rimtesnes šalnas, uždenkite augalo pagrindą mulču, pušies žieve ar šiaudais. Šis sluoksnis veikia kaip izoliacija, neleidžia dirvožemiui giliai įšalti ir apsaugo šaknis. Svarbu, kad dengiamoji medžiaga neliestų tiesiogiai augalo stiebų, nes po ja susikaupusi drėgmė ir bedeguonė aplinka gali paskatinti grybelinių ligų vystymąsi.
Levandos antžeminė dalis taip pat turi būti apsaugota nuo šaltų, šalnų vėjų ir sniego. Tam idealiai tinka kvėpuojanti, šalčiui atspari geotekstilė arba džiuto maišas, kuriuo galite laisvai uždengti krūmą. Šiuo metodu apsaugosite augalą nuo išdžiūvimo, kurį gali sukelti šaltas vėjas, o oras vis dar galės cirkuliuoti. Niekada nenaudokite plastikinės plėvelės, nes po ja kaupiasi drėgmė, o tai gali sukelti daug didesnę žalą nei šalna.
Pavasario pabudimas ir tolesnė priežiūra
Artėjant pavasariui ir praėjus šalnoms, atėjo laikas „pažadinti“ levandą. Šis procesas yra laipsniškas ir ypač svarbus vazonuose žiemojusiems augalams. Neišneškite augalo iš karto į lauką, bet palaipsniui jį pratinkite prie lauko sąlygų. Pirmiausia pastatykite jį saulėtomis valandomis, o tada vis ilgesniam laikui, kol jis visiškai pripras prie aplinkos pokyčių. Šis „grūdinimas“ apsaugo nuo šoko, kurį sukelia staigūs temperatūros skirtumai.
Nuo sode žiemojusios levandos atsargiai pašalinkite žiemos dengiamąją medžiagą. Palaukite, kol nebegresia rimtos naktinės šalnos. Pašalinę dangą, nugenėkite augalą atgal iki praėjusių metų ūglių, bet negenėkite į sumedėjusią dalį. Šis genėjimas skatina naujų ūglių augimą ir padeda krūmui atsinaujinti. Tuo metu taip pat pašalinkite dalis, kurios galėjo būti pažeistos šalnos.
Pirmasis laistymas po žiemos pertraukos turi būti kruopštus, bet atsargus. Įsitikinkite, kad dirvožemis yra visiškai pralaidus ir vandens perteklius gali nutekėti. Per didelė drėgmė pavasarį yra tokia pat pavojinga kaip ir žiemą. Levanda nemėgsta turėti „šlapių kojų“. Po to tęskite reguliarų, bet retesnį laistymą, atsižvelgdami į augalo poreikius ir oro sąlygas.
Kaip dalį pavasarinės priežiūros, verta aplink levandos pagrindą paskleisti ploną komposto arba subrendusio mėšlo sluoksnį. Tai suteiks augalui lėtai atpalaiduojančių maistinių medžiagų, kurios skatins naujų ūglių ir žiedų vystymąsi. Atminkite, kad levanda nereikalauja intensyvaus maistinių medžiagų papildymo, todėl saikas yra raktas. Su trupučiu dėmesio, jūsų levanda netrukus vėl pražys visu savo grožiu ir padengs sodą gėlėmis.
