Triskiautė slyva, dar vadinama dekoratyviniu migdolu, yra viena žavingiausių ir įspūdingiausių pavasario sodų puošmenų. Savo tankiais, pilnaviduriais, rožiniais žiedais, kurie pasirodo anksti pavasarį, dažnai dar prieš sprogstant lapams, ji traukia akį ir yra viena pirmųjų pranašų gamtos, bundančios po žiemos. Šis dekoratyvinis krūmas ar nedidelis medelis, kilęs iš Kinijos, užkariauja sodininkų širdis ne tik savo grožiu, bet ir palyginti paprasta priežiūra. Tinkamai pasodinus ir skyrus šiek tiek dėmesio, jis ilgus metus gali būti mūsų sodo brangakmenis, kiekvieną pavasarį apdovanojantis gausiu žydėjimu.
Prunus triloba, kaip rodo ir jo mokslinis pavadinimas, priklauso slyvų (Prunus) genčiai, taigi yra artimas vyšnių, slyvų ir migdolų giminaitis. Savo natūralioje buveinėje jis auga kaip didesnis krūmas ar mažesnis medis, o jo aukštis gali siekti 2-3 metrus. Lapai pasirodo po žydėjimo, yra triskiaučiai, ryškiai žali, o rudenį nusidažo gelsvu atspalviu prieš nukrisdami. Tačiau tikrasis jo žavesys slypi 2-3 centimetrų skersmens pilnaviduriuose, rožiniuose žieduose, kurie žydi balandžio pradžioje ir gausiai padengia praėjusių metų ūglius, sukurdami tikrą žiedų debesį. Augalas yra atsparus šalčiui, todėl jį galima sėkmingai auginti ir Lietuvos klimate.
Medelynuose triskiautė slyva dažniausiai sutinkama dviejų pagrindinių formų: krūmo ir įskiepyto į kamieną, vadinamojo aukštakamienio varianto. Krūmo forma atrodo natūraliau, puikiai tinka kaip soliteras ar krūmų grupių dalis, taip pat gali būti auginama kaip gyvatvorė, nors šiam tikslui naudojama rečiau. Aukštakamienė slyva yra elegantiškesnis augalas, funkcionuojantis kaip nedidelis medelis, idealus pasirinkimas priekiniams sodeliams, prie terasų ar kaip centrinis elementas mažesniuose soduose. Šiame variante kilmingoji dalis skiepijama į poskiepį (dažniausiai kokią nors slyvų ar kaukazinės slyvos veislę), taip sukuriant nedidelį medelį su taisyklingu, rutulišku vainiku.
Nors labiausiai paplitusi veislė yra ‘Multiplex’ (arba ‘Plena’) su pilnaviduriais rožiniais žiedais, yra ir kitų variantų, nors jie prekyboje pasitaiko rečiau. Pavyzdžiui, pagrindinė rūšis turi tuščiavidurius žiedus, tačiau jos dekoratyvinė vertė nusileidžia kilmingosioms veislėms su pilnaviduriais žiedais. Perkant svarbu atkreipti dėmesį į augalo būklę: į kamieną įskiepytų variantų atveju patikrinkite skiepijimo vietą, kad ji būtų suaugusi ir nepažeista. Šaknų sistemos būklė taip pat yra labai svarbi, todėl verta rinktis konteinerinį augalą, kurio šaknų gumulas jau gerai apraizgęs žemę, taip užtikrinant sėkmingą prigijimą.
Ideali sodinimo vieta ir dirvožemio paruošimas
Viena svarbiausių sąlygų gausiam triskiautės slyvos žydėjimui yra tinkamos sodinimo vietos parinkimas. Augalas yra aiškiai šviesamėgis, todėl jam parinkite saulėtą, šviesią sodo dalį, kurioje jis gautų bent 6-8 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Pavėsyje ar pusiau pavėsyje žydėjimas bus daug skurdesnis, ūgliai ištįs, o augalas taps jautresnis ligoms. Svarbus aspektas yra ir apsauga nuo vėjo; nors slyva nėra pernelyg lepi, apsaugotoje vietoje žiedai išsilaikys ilgiau, o augalas jausis geriau.
Kalbant apie dirvožemio tipą, slyva yra palyginti tolerantiška, tačiau geriausiai auga gerai drenuojamuose, maistinių medžiagų turtinguose, puriuose dirvožemiuose. Ji nemėgsta užmirkusių, molingų, susigulėjusių dirvožemių, nes tokia aplinka sukelia šaknų puvinį ir augalo žūtį. Jei mūsų sodo dirvožemis yra per sunkus, molingas, prieš sodinant būtina pagerinti jo struktūrą. Tai galima padaryti įmaišant brandaus komposto, smėlio ar smulkaus žvyro, kas padės supurenti dirvožemį ir nuvesti vandens perteklių. Per daug purius, smėlingus dirvožemius galima praturtinti maistinėmis medžiagomis ir pagerinti jų vandens sulaikymo savybes, pridedant organinių medžiagų, pavyzdžiui, komposto ar gerai perpuvusio mėšlo.
Sodinimo duobės paruošimas yra esminis žingsnis sėkmingam augalo prigijimui. Duobės dydis visada turi būti didesnis nei augalo šaknų gumulas ar konteineris; bendra taisyklė – iškasti bent dvigubai platesnę ir pusantro karto gilesnę duobę. Tai užtikrina, kad šaknys pradiniu laikotarpiu galės lengvai plisti supurentoje dirvoje. Iškastas žemes patartina surinkti į karutį ar ant brezento, kad vėliau būtų lengva sumaišyti su dirvožemio gerinimo medžiagomis prieš užpilant atgal.
Iš duobės išimtą žemę praturtinkite organinėmis medžiagomis, kad augalui būtų užtikrinta optimali terpė. Gausiai įmaišykite brandaus komposto arba kokybiško, fasuoto mėšlo. Tai ne tik aprūpins augalą maistinėmis medžiagomis pradiniame vystymosi etape, bet ir pagerins dirvožemio struktūrą bei vandens valdymą. Niekada nenaudokite šviežio mėšlo, nes jis gali nudeginti jaunas, jautrias šaknis. Kruopštus dirvožemio paruošimas yra geriausia investicija, kuri vėliau atsipirks sveiku, stipriai augančiu ir gausiai žydinčiu augalu.
Sodinimo procesas ir pradinė priežiūra
Idealus laikas slyvai sodinti yra ruduo (nuo rugsėjo pabaigos iki šalnų) arba ankstyvas pavasaris (kovas-balandis). Rudens sodinimo privalumas tas, kad augalas per žiemą turi laiko nurimti ir, atšilus orams pavasarį, gali iš karto pradėti vystyti šaknis, taigi vasaros karščius pasitinka su stipresne šaknų sistema. Pavasarinis sodinimas taip pat gali būti sėkmingas, tačiau šiuo atveju vasaros mėnesiais reikia skirti ypatingą dėmesį reguliariam laistymui, kad jaunas augalas neišdžiūtų. Konteinerinius augalus galima sodinti beveik visus metus, kai nėra įšalo, tačiau patartina vengti sodinimo per vasaros karščius.
Prieš pradedant sodinti, konteinerinį augalą gausiai palaistykite, kad šaknų gumulas visiškai sudrėktų ir jį būtų lengviau išimti iš vazono. Atsargiai išimkite augalą ir apžiūrėkite jo šaknų sistemą. Jei šaknys apsivijusios aplink šaknų gumulą, švelniai atlaisvinkite jas pirštais, kad paskatintumėte jas plisti į naują dirvožemį. Pastatykite augalą paruoštos sodinimo duobės centre taip, kad šaknies kaklelis (vieta, kur kamienas susijungia su šaknimis) būtų tame pačiame lygyje su aplinkiniu dirvožemiu. Į kamieną įskiepytų variantų atveju atkreipkite dėmesį, kad skiepijimo vieta būtų bent 5-10 centimetrų virš dirvožemio lygio.
Pastačius augalą į tinkamą aukštį, pradėkite užpilti duobę pagerintu žemės mišiniu. Žemę pilkite palaipsniui, dalimis, ir švelniai ją suspauskite, kad aplink šaknis neliktų oro kišenių, kurios galėtų sukelti šaknų sistemos išdžiūvimą. Baigus sodinti, aplink augalo kamieną suformuokite nedidelę „lėkštelę”, kuri padės laistymo vandeniui patekti tiesiai į šaknų zoną. Po to gausiai palaistykite augalą, naudodami bent 10-15 litrų vandens, kad dirvožemis gerai sudrėktų ir susigulėtų aplink šaknis.
Priežiūra po pasodinimo yra labai svarbi pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais. Siekiant išsaugoti dirvožemio drėgmę ir užkirsti kelią piktžolių augimui, aplink augalą paskleiskite 5-8 cm storio mulčio sluoksnį (pvz., pušų žievė, medžio drožlės, kompostas), tačiau palikite nedidelį atstumą nuo kamieno, kad išvengtumėte puvimo. Aukštakamienius variantus pirmuosius vienerius-dvejus metus patartina pririšti prie kuolo, kad vėjas jų neišjudintų iš vietos, kol sustiprės šaknų sistema. Kuolą įsmeikite priešingoje pusėje nei vyraujantis vėjo kryptis ir pririškite kamieną prie jo laisvu, aštuoniukės formos raiščiu, kad nepažeistumėte žievės.
Triskiautės slyvos dauginimo būdai
Slyvą galima dauginti keliais vegetatyviniais būdais, kurie užtikrina, kad naujo augalo savybės bus identiškos motininiam augalui. Dauginimas sėklomis nerekomenduojamas, nes palikuonys nepaveldės kilmingųjų veislių pilnavidurių žiedų, o rezultatas bus mažiau patrauklus augalas, panašus į pagrindinę rūšį. Dažniausiai naudojami ir namų sodo sąlygomis sėkmingai įgyvendinami būdai yra dauginimas žaliaisiais auginiais ir atlankomis. Profesionalūs medelynai teikia pirmenybę skiepijimui, ypač auginant aukštakamienes formas.
Dauginimas žaliaisiais auginiais yra viena populiariausių procedūrų. Tinkamiausias laikas tam yra vėlyvas pavasaris arba ankstyva vasara (gegužė-birželis), kai švieži ūgliai jau yra pusiau sumedėję. Pasirinkite sveiką, stiprų, pieštuko storio ūglį ir nupjaukite iš jo 10-15 cm ilgio gabalą, tiesiai po lapų mazgu. Nuo auginio apatinės dalies pašalinkite lapus, palikdami tik viršutinius 2-4 lapus, kuriuos galite perpjauti perpus, kad sumažintumėte garavimą. Auginių galus pamirkykite įsišaknijimo hormone, tada įsmeikite juos į purų, drėgną substratą (pvz., perlito ir durpių mišinį). Norėdami užtikrinti didelę drėgmę, uždenkite indą permatoma plėvele ar plastikiniu buteliu ir laikykite šviesioje, bet ne tiesioginėje saulės vietoje. Įsišaknijimas paprastai trunka 4-8 savaites.
Dauginimas atlankomis yra itin paprastas ir beveik visada sėkmingas būdas, ypač efektyvus krūmo formos slyvoms. Anksti pavasarį pasirinkite prie žemės esantį, lankstų, jauną ūglį. Ūglio dalį, kuri liesis su žeme, atsargiai įpjaukite arba sužeiskite nedideliame ruože aštriu peiliu, kad paskatintumėte šaknų formavimąsi. Iškaskite nedidelį griovelį, nulenkite ūglį, sužeistą dalį pritvirtinkite dirvoje vielos kabliu, o tada užberkite žemėmis. Ūglio galą pririškite prie kuolo, kad jis stovėtų vertikaliai. Dirvožemį nuolat laikykite drėgną. Atlanka paprastai iki rudens ar kito pavasario išleidžia pakankamai šaknų, kad ją būtų galima atskirti nuo motininio augalo ir ji pradėtų savarankišką gyvenimą.
Skiepijimas yra profesionaliausias dauginimo būdas, dažniausiai naudojamas aukštakamieniams medžiams sukurti. Tam reikia poskiepio, kuris suteiks augalui šaknų sistemą ir kamieną, ir kilmingojo skiepo, kuris paimtas iš norimos slyvos veislės. Poskiepis dažniausiai yra kokia nors atspari slyvų veislė (pvz., kaukazinė slyva) arba laukinė vyšnia. Skiepijimas paprastai atliekamas žiemą (sudūrimu) arba anksti pavasarį (akiavimu). Šis metodas reikalauja didelės patirties, praktikos ir specialių įrankių, todėl namų sodo dauginimui naudojamas rečiau. Sėkmingo skiepijimo rezultatas – kilmingas vainikas su gausiu žydėjimu, augantis ant stipraus ir atsparaus poskiepio.
