Phalaenopsis, geriau žinomas kaip drugelinė orchidėja, šiandien yra vienas populiariausių kambarinių augalų, kuris savo elegancija ir ilgu žydėjimu gali papuošti bet kokius namus. Tačiau, kad jūsų augalas ilgainiui išliktų sveikas ir žydintis, būtina žinoti ir taikyti teisingas sodinimo ir dauginimo technikas. Daugelis bijo persodinimo, nors šis procesas yra labai svarbus šaknų sistemos sveikatai palaikyti ir augalo augimui užtikrinti. Šiame straipsnyje išsamiai pristatysime profesionalius metodus, kuriais galite sėkmingai persodinti ir padauginti savo mėgstamą drugelinę orchidėją, taip užtikrindami jos neblėstantį grožį ateinantiems metams.
Phalaenopsis orchidėjos yra epifitiniai augalai, o tai reiškia, kad natūralioje aplinkoje jos auga ant medžių, šaknimis kabindamosi į medžių žievę, o не dirvožemyje. Iš to seka, kad tradicinė gėlių žemė joms yra mirtina, nes ji per daug tanki, dusina šaknis ir nuolat laiko jas drėgnas, o tai sukelia greitą šaknų puvinį. Todėl idealus sodinimo substratas turi būti erdvus, su geru drenažu, kartu gebantis išlaikyti reikiamą drėgmę šaknims. Labiausiai paplitęs ir pasiteisinęs komponentas yra pušies žievė, kurią galima įsigyti įvairių dydžių ir kuri puikiai imituoja natūralią augalo aplinką. Tinkamo substrato pasirinkimas yra pirmas ir svarbiausias žingsnis auginant sveiką orchidėją.
Renkantis sodinimo substratą, reikia atsižvelgti ir į aplinkos drėgmę bei mūsų laistymo įpročius. Stambesnių gabalų pušies žievė suteikia laisvesnę struktūrą, praleidžia daugiau oro prie šaknų, todėl greičiau džiūsta, o tai gali būti idealu drėgnesnėje aplinkoje arba tiems, kurie linkę perlaistyti. Smulkesnės frakcijos žievė geriau sulaiko drėgmę, todėl ji gali būti pranašesnė sausesnio oro patalpose arba rečiau laistant. Prie žievės dažnai maišomi ir kiti komponentai, pavyzdžiui, kiminai (sfagnumo samanos), kurie puikiai sulaiko drėgmę, arba medžio anglis, kuri gerina vėdinimą ir suriša kenksmingas medžiagas.
Tinkamo vazono pasirinkimas yra ne mažiau svarbus nei substrato. Phalaenopsis orchidėjoms idealiausi yra permatomi plastikiniai vazonai, kurie turi keletą pranašumų, palyginti su tradiciniais moliniais ar keraminiais vazonais. Per permatomas sieneles galite nuolat stebėti šaknų sistemos būklę ir substrato drėgnumą, o tai padeda išvengti perlaistymo ir laiku pastebėti galimas problemas. Be to, Phalaenopsis šaknys taip pat geba fotosintetinti, todėl prieiga prie šviesos prisideda prie bendros augalo sveikatos. Svarbu, kad vazono dugne ir šonuose būtų daug drenažo angų, kad būtų išvengta stovinčio vandens ir užtikrinta tinkama oro cirkuliacija.
Idealaus sodinimo substrato ir vazono pasirinkimas
Orchidėjai svarbiausia yra tinkamas šaknų sistemos vėdinimas ir vandens balansas, todėl substratas ir vazonas turi tarnauti šiam tikslui. Dažniausiai naudojamas sodinimo substratas yra specialus mišinys orchidėjoms pušies žievės pagrindu. Pušies žievės porėta struktūra užtikrina laisvą oro srautą tarp šaknų, apsaugodama nuo uždusimo ir puvimo, o laistant sugeria vandenį, kurį palaipsniui atiduoda. Žievė laikui bėgant, paprastai per 2-3 metus, suyra, parūgštėja ir praranda savo erdvią struktūrą, todėl tuomet ją būtina pakeisti. Šviežios, kokybiškos žievės naudojimas yra esminė sėkmingo persodinimo sąlyga.
Derindami pagrindines medžiagas, galite substratą dar labiau pritaikyti prie savo sąlygų. Sausesnio oro butuose į pušies žievę patartina įmaišyti šiek tiek (apie 10-20%) kiminų, nes jie kaip kempinė ilgiau išlaiko drėgmę. Tai sumažina laistymo poreikį, tačiau su jais reikia elgtis atsargiai, nes per didelis kiekis gali sukelti šaknų puvinį. Kiti naudingi priedai gali būti perlitas arba medžio anglis, kurie abu padeda substratui tapti puresniam ir pagerina aeraciją, o medžio anglis taip pat turi silpną dezinfekuojantį poveikį. Idealus mišinys visada yra individualių eksperimentų, atsižvelgiančių į buto mikroklimatą, rezultatas.
Vazono dydis и tipas taip pat yra lemiami. Bendra taisyklė – visada rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną nei ankstesnis, kuriame šaknų sistema tilptų patogiai, bet ne per laisvai. Per dideliame vazone substratas džiūsta lėčiau, o tai padidina šaknų puvinio riziką. Ypač rekomenduojama naudoti permatomus plastikinius vazonus, nes jie leidžia šaknims fotosintetinti ir nuolat stebėti jų būklę. Taip galite lengvai nustatyti, kada laikas laistyti: jei šaknys sidabrinės, o ant vazono sienelės nėra kondensato, laikas laistyti.
Tinkamas drenažas yra būtinas, todėl rinkitės vazoną su keliomis skylėmis dugne. Daugelis orchidėjų mylėtojų netgi išgręžia papildomas skyles vazono šonuose karštu metaliniu daiktu, kad užtikrintų oro judėjimą ir šaknų gniužulo viduryje. Šis metodas gali būti ypač naudingas drėgnesnėje aplinkoje arba naudojant mažiau erdvius substratus. Geras drenažas neleidžia šaknims stovėti vandenyje, o tai yra viena iš dažniausių drugelinių orchidėjų žuvimo priežasčių. Todėl renkantis vazoną, funkcionalumas visada yra svarbesnis už estetiką.
Persodinimas žingsnis po žingsnio
Persodinti paprastai reikia kas dvejus metus, arba kai substratas jau akivaizdžiai pasenęs, susigulėjęs ir byrantis. Intervencija taip pat yra savalaikė, kai augalas jau išaugo iš savo vazono ir jo šaknys masiškai auga iš vazono, arba jei didelė šaknų sistemos dalis supuvusi ar išdžiūvusi. Idealus laikas persodinti yra laikotarpis po žydėjimo, kai augalas pereina į aktyvaus augimo fazę, kurią dažnai signalizuoja naujų lapų ar šaknų atsiradimas. Niekada nepersodinkite augalo žydėjimo metu, nes tai sukels ankstyvą žiedų nuvytimą ir augalo susilpnėjimą.
Pirmas žingsnis – atsargiai išimti augalą iš seno vazono. Švelniai paspauskite vazono šonus, kad substratas atsilaisvintų, tada atsargiai, nepažeisdami šaknų, ištraukite augalą. Po to kuo kruopščiau pašalinkite seną sodinimo substratą iš šaknų. Atkakliai prilipusių žievės gabalų neplėškite jėga, verčiau kelioms minutėms pamerkite šaknų gniužulą į drungną vandenį, kuris padės jiems atsiskirti. Tikslas yra kuo kruopščiau nuvalyti šaknis, kad galėtumėte jas gerai apžiūrėti.
Kruopščiai apžiūrėkite nuvalytą šaknų sistemą ir steriliomis, aštriomis žirklėmis ar genėjimo žirklėmis pašalinkite visas negyvas dalis. Sveikos šaknys yra kietos, mėsingos, jų spalva svyruoja nuo balkšvos iki žalios; tuo tarpu negyvos šaknys yra rudos, minkštos, košės pavidalo arba, atvirkščiai, popierinės ir sausos. Pjūvio vietas galite pabarstyti malta cinamonu ar medžio anglies milteliais, kurie veikia kaip natūralūs fungicidai ir padeda žaizdoms gyti. Palikite tik sveikas, gyvybingas šaknis – tai augalo atsinaujinimo garantas.
Į naujo vazono dugną įdėkite ploną sluoksnį šviežio substrato, tada įdėkite augalą į vazono vidurį. Atsargiai paskleiskite šaknis, tada pradėkite pilti substratą aplink, švelniai purtydami ir tapšnodami vazoną, kad žievės gabalėliai užpildytų tarpus tarp šaknų. Per daug nesuspauskite substrato, nes taip panaikinsite norimą erdvią struktūrą. Augalas stovi stabiliai, kai viršutinė šaknies kaklelio dalis yra viename lygyje su vazono kraštu arba šiek tiek žemiau.
Phalaenopsis orchidėjos dauginimo būdai
Labiausiai paplitęs ir mėgėjams sodininkams lengvai įgyvendinamas Phalaenopsis orchidėjų dauginimo būdas yra „keiki” auginimas. Keiki yra havajietiškas žodis, reiškiantis „kūdikis” arba „vaikas”, o botanikoje jis žymi mažą daigelį, besivystantį ant motininio augalo. Šios mažos orchidėjos paprastai išsivysto ant nužydėjusio žiedkočio, iš vieno iš jo miegančių pumpurų (mazgų). Keiki formavimąsi kartais sukelia hormoniniai pokyčiai ar aplinkos stresas, tačiau jų augimą galima dirbtinai paskatinti ir specialiomis pastomis, kurių sudėtyje yra citokinino.
Atsiradus keiki, turite būti kantrūs ir palaukti, kol mažas augalas pakankamai sustiprės ant motininio augalo. Jis yra subrendęs atskyrimui, kai jau išaugino bent 2-3 savo lapus ir kelias bent 4-5 cm ilgio šaknis. Šis procesas gali užtrukti kelis mėnesius, tačiau skubėti nereikėtų, nes per anksti atskirtas keiki nebus pakankamai stiprus savarankiškam gyvenimui. Kol mažas augalas vystosi ant motininio augalo, rūpinkitės juo taip pat, kaip ir „mama”, užtikrindami tinkamą šviesą ir drėgmę.
Atskyrimui naudokite sterilų, aštrų skalpelį ar peilį ir atsargiai nupjaukite keiki nuo žiedkočio kartu su mažu, maždaug 1-2 cm ilgio stiebo gabalėliu. Pasirūpinkite, kad operacijos metu nebūtų pažeistos mažo augalo trapios šaknys. Atskirtą „kūdikį” po to reikia pasodinti į nedidelį, permatomą vazoną. Substratas turėtų būti smulkiagrūdės pušies žievės, galbūt sumaišytos su trupučiu kiminų, kad jaunoms šaknims būtų užtikrinta nuolatinė, bet ne per didelė drėgmė.
Naujai pasodinto keiki priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais. Padėkite vazoną šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, šiltoje vietoje. Substratą laikykite šiek tiek drėgną, bet po juo niekada neturi stovėti vanduo. Didelė oro drėgmė skatina tolesnį šaknų augimą, todėl patartina mažą vazonėlį pastatyti ant padėklo su akmenukais ir vandeniu arba laikyti jį mini šiltnamyje. Su tręšimu palaukite bent mėnesį, kol augalas akivaizdžiai pradės augti, ir net tada naudokite tik labai praskiestas, subalansuotas trąšas.
Šviežiai pasodintų orchidėjų ir keiki priežiūra
Persodinimas augalui visada yra stresas, todėl po intervencijos jam reikia ypatingos priežiūros. Iškart po persodinimo nelaistykite augalo bent 5-7 dienas. Tai suteikia laiko galimiems smulkiems šaknų pažeidimams uždžiūti ir užgyti, taip išvengiant grybelinių ar bakterinių infekcijų vystymosi. Pirmasis laistymas turėtų būti kruopštus, taikant mirkymo metodą, kai vazoną 15-20 minučių panardinate į drungną, minkštą vandenį, o po to leidžiate jam gerai nuvarvėti.
Šviežiai pasodintą orchidėją pastatykite šviesioje, bet nuo kaitrios saulės apsaugotoje, šiltoje vietoje. Tiesioginė saulės šviesa gali nudeginti lapus ir per daug įkaitinti substratą, o tai sukeltų papildomą stresą gyjančioms šaknims. Didesnė oro drėgmė padeda augalui atsigauti, todėl patartina šalia jo garinti vandenį arba retkarčiais švelniai purkšti lapus, tačiau stebėkite, kad vanduo nesikauptų lapų pažastyse. Nustokite tręšti bent mėnesį, arba kol nepastebėsite naujo šaknų ar lapų augimo.
Naujai pasodinti keiki yra dar jautresni ir reikalauja didesnio dėmesio. Jų atveju svarbiausia užtikrinti nuolat didelę oro drėgmę ir tolygiai šiek tiek drėgną substratą, nes jų plonos šaknys gali greitai išdžiūti. Mini šiltnamis, sukurtas iš permatomo plastikinio maišelio ar nupjautos plastikinio butelio viršutinės dalies, gali padaryti stebuklus, nes padeda išlaikyti drėgmę aplink augalą. Šį „plėvelės namelį” kasdien kelioms minutėms vėdinkite, kad išvengtumėte pelėsio.
Kantrybė yra labai svarbi tiek persodintiems suaugusiems augalams, tiek jauniems keiki. Gali praeiti savaitės, o kartais net mėnesiai, kol augalas visiškai prisitaikys prie naujos aplinkos ir pradės akivaizdžiai augti. Stebėkite savo augalų signalus: naujų šaknų atsiradimas, šviežio lapo išsiskleidimas – visa tai rodo, kad einate teisingu keliu. Kai augalas stabilizuosis ir pradės aktyviai augti, galite palaipsniui grįžti prie įprastos laistymo ir tręšimo rutinos, ir netrukus vėl galėsite grožėtis nuostabiais žiedais.
