Phalaenopsis orchidėja, moksliškai vadinama Phalaenopsis, yra vienas populiariausių ir plačiausiai paplitusių kambarinių augalų pasaulyje, kuris savo elegancija ir ilgu žydėjimu gali pagyvinti bet kurio namus. Ji kilusi iš Pietryčių Azijos atogrąžų miškų, kur auga kaip epifitinis augalas, t. y. kabindamasi ant medžių šakų, o ne įsišaknydama dirvožemyje. Šio gyvenimo būdo supratimas yra raktas į sėkmingą priežiūrą namuose, nes visi jos poreikiai kyla iš šios natūralios aplinkos. Daugelis bijo ją auginti, nors, laikantis kelių pagrindinių taisyklių ir skiriant šiek tiek dėmesio, kiekvienas gali užauginti gražias ir sveikas phalaenopsis orchidėjas. Sėkmės paslaptis slypi tinkamos aplinkos sukūrime ir jos natūralaus gyvenimo ciklo gerbime.
Viena dažniausių klaidų prižiūrint phalaenopsis orchidėjas yra perlaistymas, kuris lengvai sukelia šaknų puvinį ir augalo žūtį. Svarbu prisiminti, kad šie augalai geriau toleruoja trumpalaikę sausrą nei nuolat drėgną substratą. Laistymo poreikį lengviausia nustatyti pagal vazono svorį ir šaknų spalvą; jei vazonas lengvas, o šaknys sidabriškai baltos, laikas laistyti. Priežiūros metu būtina kantrybė ir stebėjimas, nes kiekvienas augalas yra unikalus, o aplinkos veiksniai, tokie kaip šviesa, temperatūra ir oro drėgmė, veikia jo vandens poreikį.
Phalaenopsis orchidėja yra ne tik dekoratyvinis augalas, bet ir jautrus gyvas organizmas, kuris atsidėkoja už rūpestį. Tinkamos priežiūros rezultatas – kelis mėnesius trunkantis, įspūdingas žydėjimas, vėl ir vėl. Gėlių forma ir spalva yra nepaprastai įvairi, nuo sniego baltumo iki tamsiai bordo ir dėmėtų bei dryžuotų variantų. Ši įvairovė leidžia kiekvienam rasti savo skoniui ir namams tinkantį egzempliorių. Phalaenopsis orchidėjos priežiūra taip pat gali būti meditacinė veikla, mokanti kantrybės ir gamtos ritmo supratimo.
Šio straipsnio tikslas – pateikti išsamų ir praktišką vadovą, kaip prižiūrėti phalaenopsis orchidėją namuose, išsklaidant mitus ir padedant tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems augalų mylėtojams. Pristatysime svarbiausius žingsnius nuo tinkamos vietos pasirinkimo, teisingų laistymo ir tręšimo technikų iki persodinimo ir apsaugos nuo kenkėjų. Jei laikysitės mūsų patarimų, jūsų phalaenopsis orchidėja taip pat augs sveika ir kasmet džiugins jus nuostabiais žiedais. Sėkmingas orchidėjų auginimas nėra raketų mokslas, tereikia šiek tiek žinių ir dėmesio.
Puiki vieta ir apšvietimo sąlygos
Idealioji vieta phalaenopsis orchidėjai yra šviesi, bet apsaugota nuo tiesioginių, deginančių saulės spindulių palangė. Rytinės palangės yra puikios, nes čia augalas gauna rytinę, švelnesnę saulės šviesą, bet yra apsaugotas nuo stiprių popietės spindulių. Pietinės ar vakarinės palangės taip pat gali būti tinkamos, bet tik jei karštais vasaros mėnesiais naudojame kokį nors šešėlį, pavyzdžiui, ploną užuolaidą ar žaliuzes. Tiesioginė saulės šviesa gali lengvai nudeginti augalo lapus, o tai pasireiškia gelsvai rudomis, sausomis dėmėmis. Tuo tarpu šviesos trūkumas lemia, kad augalas nežydi, o lapai tampa tamsiai žali.
Tinkamų apšvietimo sąlygų ženklas yra lapų spalva; ideali, sveika lapų spalva yra žolės žalia arba alyvuogių žalia. Jei lapai per tamsūs, tai šviesos trūkumo ženklas, o jei gelsvai žali arba su rausvu atspalviu, tai rodo per daug šviesos. Augalą verta retkarčiais, pavyzdžiui, kiekvieną kartą laistant, pasukti ketvirtį apsisukimo, kad visos pusės gautų vienodai šviesos ir lapai bei žiedkotis neaugtų viena kryptimi. Šis mažas judesys prisideda prie simetriško, estetiško augimo. Orchidėjos yra ypač jautrios aplinkos pokyčiams, todėl, radę joms idealią vietą, stenkimės jos be reikalo nejudinti.
Temperatūra taip pat yra esminis veiksnys sveikam phalaenopsis orchidėjos vystymuisi ir žydėjimui. Šie augalai mėgsta šiltą, subalansuotą klimatą, ideali dienos temperatūra yra 20-28 °C, o naktį optimali yra keliais laipsniais vėsesnė, 16-20 °C. Šis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas yra būtinas žydėjimo indukcijai, t. y. naujų žiedkočių vystymosi skatinimui. Reikia vengti staigių temperatūros svyravimų ir skersvėjų, todėl nestatykite augalo šalia atidaromo lango ar durų, taip pat radiatoriaus ar oro kondicionieriaus.
Prižiūrint phalaenopsis orchidėją, reikia atsižvelgti ir į jos natūraliai buveinei būdingą oro drėgmę. Atogrąžų miškuose oro drėgmė yra didelė, todėl ir namų sąlygomis reikėtų stengtis užtikrinti 50-70 % drėgmę. Tai lengviausia pasiekti naudojant padėklą, pripildytą vandens ir akmenukų, ant kurio dedamas vazonas, stebint, kad vazono dugnas tiesiogiai nesiliestų su vandeniu. Lapų purškimas ryte minkštu vandeniu taip pat gali padėti, bet darykite tai tik esant gerai ventiliacijai, kad vanduo iki vakaro nuo lapų nudžiūtų, taip išvengiant grybelinių infekcijų.
Laistymo ir oro drėgmės menas
Laistymas yra vienas kritiškiausių phalaenopsis orchidėjos priežiūros punktų, kur daroma daugiausia klaidų. Svarbiausias principas – tarp dviejų laistymų leisti substratui beveik visiškai išdžiūti. Dažnumas labai priklauso nuo aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, temperatūros, šviesos kiekio ir vazono dydžio, bet apskritai galima teigti, kad laistyti reikia kas 7-14 dienų. Jau minėti metodai, tokie kaip vazono svorio tikrinimas ir šaknų spalvos stebėjimas (sidabrinės šaknys yra sausos, žalios – drėgnos), yra patikimiausi nustatant tinkamą laiką. Niekada nelaistykite pagal grafiką, visada spręskite pagal esamą augalo būklę.
Teisinga laistymo technika yra mirkymas. Tam augalą kartu su jo permatomu vazonu pastatykite į indą su vandeniu arba į kriauklę ir leiskite substratui maždaug 15-30 minučių visiškai prisigerti vandens. Svarbu, kad vanduo nepatektų ant lapų pagrindo ir širdelės lapų, nes ten susikaupęs vanduo gali sukelti puvinį. Po mirkymo iškelkite augalą ir leiskite jam gerai nuvarvėti, prieš grąžindami jį į dekoratyvinį vazoną. Šis metodas užtikrina, kad šaknys gautų vienodai drėgmės, substratui per daug nesuslūgstant ir netampant beoriu.
Vandens kokybė taip pat yra lemiama. Phalaenopsis orchidėjos mėgsta minkštą, šiek tiek rūgštų vandenį, todėl didelis mineralų kiekis vandentiekio vandenyje ilgainiui joms gali būti kenksmingas. Idealiu atveju laistymui naudokite lietaus vandenį, distiliuotą vandenį arba virintą ir atvėsintą vandenį. Jei turite tik kietą vandentiekio vandenį, verta jį bent vieną dieną palaikyti, kad iš jo išgaruotų chloras. Vandens temperatūra turi būti kambario temperatūros, per šaltas vanduo gali sukelti šoką šaknims, o tai sulėtins augimą arba numes pumpurus.
Tinkamos oro drėgmės užtikrinimas yra būtinas phalaenopsis orchidėjos sveikatai, nes tai imituoja jos natūralią, atogrąžų aplinką. Kaip minėta anksčiau, garinimo padėklas su akmenukais yra puikus ir pasyvus būdas padidinti drėgmę tiesioginėje augalo aplinkoje. Kitas veiksmingas sprendimas yra augalų grupavimas, nes kartu išgarinama drėgmė sukuria palankesnį mikroklimatą. Oro drėkintuvų naudojimas taip pat yra galimybė, ypač žiemos šildymo sezono metu, kai butų oras tampa ypač sausas. Reguliarus, bet atsargus purškimas taip pat gali būti naudingas, bet visada užtikrinkite gerą oro judėjimą.
Tręšimo ir persodinimo gudrybės
Phalaenopsis orchidėjų maistinių medžiagų poreikis yra gana mažas, tačiau reguliarus, subalansuotas tręšimas yra būtinas nuolatiniam augimui ir gausiam žydėjimui. Geriausia naudoti specialiai orchidėjoms sukurtas trąšas, kurios yra mažos koncentracijos ir tinkamu santykiu turi reikiamų makro- ir mikroelementų. Kaip bendra taisyklė, augimo laikotarpiu, t. y. pavasarį ir vasarą, trąšų į vandenį pilkite kas antrą ar trečią laistymą, bet visada su puse arba ketvirtadaliu ant pakuotės rekomenduojamos dozės. Per didelis tręšimas gali padaryti daugiau žalos nei maistinių medžiagų trūkumas, nes gali nudeginti jautrias šaknis.
Tręšiant svarbu prisiminti, kad niekada netręškite sauso substrato, nes tai gali pakenkti šaknims. Visada tręškite po išankstinio laistymo švariu vandeniu arba mirkymo, kai substratas jau yra drėgnas. Žydėjimo ir žiemos ramybės laikotarpiu sumažinkite tręšimo dažnumą arba net visiškai jo atsisakykite, nes šiuo metu augalo maistinių medžiagų poreikis yra minimalus. Subalansuotos (pvz., NPK santykiu 20-20-20) trąšos idealiai tinka augimo fazėje, o žydėjimui skatinti galima naudoti ir preparatą su didesniu fosforo ir kalio kiekiu (pvz., 10-30-20).
Persodinti paprastai reikia kas 2-3 metus arba tada, kai auginimo substratas jau suiręs, suslūgęs ir praradęs oro pralaidumą. Suyrantis substratas tampa rūgštus ir negali tinkamai nutekinti vandens, o tai gali sukelti šaknų puvinį. Kitas persodinimo poreikio ženklas yra tai, kad augalas jau „išaugo“ iš savo vazono, o šaknys tankiai jį užpildo arba dideliu skaičiumi auga iš vazono. Geriausias laikas persodinti yra po žydėjimo, kai augalas pradeda leisti naujas šaknis ar lapus, signalizuodamas aktyvios augimo fazės pradžią.
Persodinimo procesas reikalauja kruopštaus pasiruošimo. Pasirinkite tik šiek tiek, maždaug 2-3 cm didesnio skersmens permatomą vazoną, kuris užtikrina gerą drenažą. Atsargiai išimkite augalą iš seno vazono ir švelniai nupurtykite seną substratą nuo šaknų. Pašalinkite visas nudžiūvusias, rudas ar minkštas, košės pavidalo šaknis steriliomis žirklėmis. Padėkite augalą į naujo vazono vidurį ir užpildykite tarpus tarp šaknų šviežiu, specialiai orchidėjoms skirtu substratu, kuris paprastai susideda iš pušies žievės, kokoso pluošto ir perlito mišinio. Po persodinimo savaitę nelaistykite augalo, kad pažeistos šaknys turėtų laiko atsigauti.
Žydėjimas ir priežiūra po žydėjimo
Pakartotinis phalaenopsis orchidėjos pražydinimas daugeliui yra didžiausias iššūkis, nors sėkmės raktas slypi vos keliuose paprastuose veiksniuose. Svarbiausias yra jau minėtas dienos ir nakties temperatūrų skirtumas; 4-6 savaičių laikotarpis, kai naktinė temperatūra sumažinama iki 16-18 °C, paprastai pakanka, kad paskatintų augalą išleisti naują žiedkotį. Šį vėsesnį laikotarpį paprastai lengviausia užtikrinti rudenį. Be to, tinkamas, bet ne per didelis šviesos kiekis, taip pat subalansuotas maistinių medžiagų tiekimas yra būtini žydėjimo indukcijai. Kantrybė čia taip pat yra labai svarbi, nes nuo žiedkočio pasirodymo iki pumpurų atsivėrimo gali praeiti keli mėnesiai.
Po to, kai phalaenopsis orchidėja nužydi, turime kelias galimybes dėl žiedkočio. Jei stiebas visiškai nudžiūvo ir parudavo, geriausia jį visiškai nupjauti prie pagrindo švariu, aštriu įrankiu. Tai leis augalui visą savo energiją skirti visiškai naujo, stipresnio žiedkočio auginimui. Tačiau jei stiebas po žydėjimo lieka žalias ir sveikas, galime nuspręsti jį nupjauti. Raskite ant stiebo miegantį pumpurą (mažą, trikampio formos žvyneliu padengtą mazgelį) ir nupjaukite stiebą maždaug 1-2 cm virš pumpuro. Iš šio pumpuro yra didelė tikimybė, kad išsivystys nauja šaka arba nauji žiedai, o tai lems greitesnį, bet paprastai mažiau žiedų turintį antrąjį žydėjimą.
Po žydėjimo laikotarpis augalui yra savotiška ramybės fazė, net jei jis nerodo aiškių ramybės būsenos ženklų kaip lapuočiai augalai. Šiuo laikotarpiu augalas kaupia energiją kitam augimo ir žydėjimo ciklui. Tuo metu jo vandens poreikis gali šiek tiek sumažėti, o tręšimą taip pat verta retinti arba visiškai nutraukti keliems mėnesiams. Šis laikotarpis yra puiki proga įvertinti bendrą augalo būklę, patikrinti šaknis per permatomą vazoną ir nuspręsti, ar prieš kitą aktyvią fazę reikia persodinti. Ramybės laiko gerbimas prisideda prie ilgalaikės augalo sveikatos ir gyvybingumo.
Žydėjimo trukmę taip pat galime paveikti keliais mažais triukais. Žydinčią orchidėją laikykite vienodoje temperatūroje be skersvėjų ir saugokite ją nuo didelių temperatūros svyravimų, nes tai gali sukelti pumpurų kritimą. Žydėjimo metu tęskite reguliarų, bet atsargų laistymą, stebėdami, kad vanduo nepatektų ant žiedų. Tinkama oro drėgmė taip pat padeda žiedams ilgiau išlikti šviežiems ir gražiems. Nestatykite žydinčio augalo šalia bręstančių vaisių, nes iš jų išsiskiriantis etileno dujos pagreitina žiedų senėjimo procesą ir vytimą.
Dažnos problemos ir kenkėjų kontrolė
Viena dažniausių ir rimčiausių problemų prižiūrint phalaenopsis orchidėjas yra šaknų puvinys, kurį beveik visada sukelia perlaistymas. Puvusios šaknys yra rudos, košės pavidalo ir minkštos, skirtingai nuo sveikų, kietų ir žalių ar sidabrinių šaknų. Jei pastebite šaknų puvinį, reikia nedelsiant veikti: išimkite augalą iš vazono, pašalinkite visą seną substratą ir steriliomis žirklėmis nupjaukite visas pažeistas šaknų dalis. Palikite augalą kelias valandas džiūti, o tada persodinkite jį į šviežią, orui laidų orchidėjų substratą. Po persodinimo pirmą kartą laistykite ne anksčiau kaip po savaitės, kad pjūvio žaizdos spėtų užgyti.
Lapų geltonavimas gali turėti kelias priežastis. Jei apatiniai, seniausi lapai lėtai gelsta ir krenta, tai yra natūralaus senėjimo proceso dalis ir nėra pagrindo nerimauti. Tačiau jei keli lapai pagelsta vienu metu ir greitai, tai gali rodyti problemą, pavyzdžiui, perlaistymą, maistinių medžiagų trūkumą ar net nudegimą nuo per daug tiesioginės saulės šviesos. Ištirkite šaknis ir savo priežiūros rutiną, kad rastumėte priežastį. Lipnūs lašeliai ant lapų, vadinamieji „laimės lašai“ arba gutacija, paprastai yra geros augalo būklės ženklas, bet jie gali pritraukti kenkėjus, todėl verta juos nuvalyti.
Phalaenopsis orchidėjas taip pat gali pulti įvairūs kenkėjai, nors bute auginamiems augalams tai pasitaiko rečiau. Dažniausi kenkėjai yra miltuotieji skydamariai, skydamariai ir voratinklinės erkės. Miltuotieji skydamariai pasirodo kaip maži, balti, vatos pavidalo gumulėliai ant lapų apačios ir lapų pažastyse. Skydamariai slepiasi po mažais, rudais skydais. Prieš abu gali būti veiksminga, jei juos po vieną pašalinsite alkoholyje suvilgytu ausų krapštuku, o tada augalą kruopščiai nuprausite duše. Esant stipresniam užkrėtimui, gali prireikti naudoti preparatus su parafino aliejumi arba specialius, sisteminius insekticidus.
Voratinklinės erkės mėgsta sausą, šiltą orą, o jų buvimą rodo smulkus voratinklis ant lapų apačios ir mažos, gelsvos siurbimo žymės. Veiksmingiausia apsauga nuo jų yra prevencija, t. y. tinkamos oro drėgmės užtikrinimas. Užkrėstą augalą kruopščiai nuprauskite duše, ypatingą dėmesį skirdami lapų apačiai, ir kartokite gydymą kas kelias dienas, kad sunaikintumėte visas kartas. Prevencijos tikslais reguliariai tikrinkite savo augalus ir naujus augalus visada laikykite karantine kelias savaites, prieš juos statydami tarp kitų, kad išvengtumėte kenkėjų ir ligų įvežimo.
