Oleandras, vienas iš populiariausių Viduržemio jūros atmosferos simbolių, deja, mūsų šalyje nėra atsparus šalčiui. Kadangi daugelis iš mūsų nori išsaugoti šį augalą dėl jo gražaus žydėjimo, būtina jį paruošti šaltam žiemos periodui. Tinkamas žiemojimas yra raktas į augalo išgyvenimą ir gausų žydėjimą kitais metais. Šis procesas apima ne tik augalo pastatymą, bet ir paruošiamuosius darbus bei žiemos priežiūrą, kurie kartu garantuoja sėkmę. Pradėkime ruoštis, kad galėtume džiaugtis savo oleandru ir kitais metais. Sėkmingas augalo žiemojimas nėra sudėtinga užduotis, tačiau reikalauja tikslumo ir dėmesio. Tinkamo laiko pasirinkimas yra toks pat svarbus kaip ir žiemojimo vietos sąlygų sukūrimas.
Oleandro žiemojimas yra augalo gyvenimo etapas, kuris iš esmės lemia jo našumą kitą sezoną. Blogai peržiemoję augalai yra silpni, linkę sirgti ligomis ir būti užpulti kenkėjų, o jų žydėjimas gali būti prastas. Todėl verta kasmet pasirūpinti tinkamomis sąlygomis, net jei tai reikalauja papildomo darbo. Žiemojimo metu oleandrui reikia ramybės periodo, o tai reiškia, kad jo augimas sulėtėja ir jis pasiruošia kitam aktyviam periodui.
Oleandro žiemojimo nereikėtų skubinti. Svarbu sulaukti pirmųjų silpnų šalnų, nes jų įtakoje augalas baigia vegetaciją ir pradeda ramybės periodą. Šis natūralus procesas yra būtinas norint palaikyti augalo biologinį ritmą. Tačiau stiprios, ilgalaikės šalnos jau gali jam pakenkti, todėl idealus laikas jį perkelti į žiemojimo vietą yra po pirmųjų, švelnių naktinių šalnų, bet dar prieš rimtesnius atšalimus. Tikslus šio laikotarpio nustatymas labai priklauso nuo vietos klimato sąlygų, tačiau paprastai tai yra spalio pabaiga, lapkričio pradžia.
Ruošiantis žiemojimui, svarbiausias žingsnis yra augalo apžiūra. Ypatingą dėmesį reikia skirti lapams ir ūgliams, kad įsitikintumėte, jog ant jų nėra kenkėjų ar ligų požymių. Kenkėjai, tokie kaip skydamariai ar voratinklinės erkutės, šiltoje žiemojimo vietoje gali greitai daugintis ir sukelti rimtų pažeidimų. Jei augalas yra užkrėstas, prieš žiemojimą patartina jį apdoroti tinkamu augalų apsaugos produktu, kad problema neplistų kitiems žiemojimo vietoje esantiems augalams.
Tinkamos žiemojimo vietos pasirinkimas
Oleandro žiemojimo sėkmė labai priklauso nuo žiemojimo vietos. Idealus pasirinkimas yra šviesus, neužšąlantis, bet vėsus rūsys, garažas ar koridorius. Temperatūra turėtų būti nuo 5 iki 10 laipsnių Celsijaus, tai užtikrins augalui tinkamą ramybės periodą. Šiltesnėje aplinkoje oleandras augintų ūglius, kurie būtų silpni ir ištįstų, nes būtų mažai šviesos, o tai ilgainiui susilpnintų augalą.
Apšvietimo sąlygos taip pat vaidina kritinį vaidmenį žiemojimo metu. Nors oleandrui reikia ilsėtis, visiškoje tamsoje jis jaustųsi prastai. Jei įmanoma, suteikite jam šiek tiek išsklaidytos šviesos, pavyzdžiui, per langą. Jei žiemojimo vieta yra visiškai tamsi, augalas gali numesti lapus, o tai, nors ir nėra mirtina, jam kelia stresą. Jei neturite kito pasirinkimo, jis gali peržiemoti vėsiame, tamsiame rūsyje, tačiau pavasarį jam prireiks daugiau dėmesio, kad jis vėl priprastų prie šviesos.
Svarbu, kad žiemojimo vieta nebūtų šildoma. Staigūs temperatūros pokyčiai, sausas oras ir šildymo sukeltas karščio stresas labai vargina oleandrą. Per šiltoje ir sausoje aplinkoje taip pat gali lengvai įsikurti skydamariai ir voratinklinės erkutės. Todėl, jei turime galimybę žiemoti tik šildomoje patalpoje, turime pasirūpinti drėgmės padidinimu ir reguliariu vėdinimu, kas vis dėlto nėra geriausias sprendimas.
Renkantis žiemojimo vietą, pagalvokite ir apie augalo dydį. Didesni oleandrai gali užimti daug vietos, todėl įsitikinkite, kad galite jiems skirti pakankamai erdvės. Taip pat svarbu, kad žiemojimo metu augalai nebūtų statomi per arti vienas kito, nes tinkamas oro judėjimas yra būtinas, norint išvengti grybelinių ligų. Reguliarus žiemojimo vietos vėdinimas, jei leidžia orai, taip pat prisideda prie augalų sveikatos.
Oleandro priežiūra žiemojimo metu
Žiemojimo metu oleandro priežiūra labai skiriasi nuo vasaros. Kadangi augalas yra ramybės periodu, jo vandens poreikis drastiškai sumažėja. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvimą, o tai gali sukelti augalo žūtį. Svarbu laistyti oleandrą tik tada, kai jo žemė visiškai išdžiūsta, ir tik nedideliu kiekiu vandens. Augalo šaknims ramybės periodu vis dar reikia šiek tiek drėgmės, tačiau per didelis kiekis labiau kenkia nei padeda.
Žiemojimo metu maistinių medžiagų papildymas nėra reikalingas. Augalas šiuo laikotarpiu nenaudoja maistinių medžiagų, todėl tręšimas yra nereikalingas, o gal net žalingas. Šaknys ilsisi ir nesugeba apdoroti įvestų maistinių medžiagų, o tai gali sukelti dirvožemio rūgštėjimą ir šaknų žūtį. Paskutinį kartą tręškite vasaros pabaigoje, rugpjūtį, kad mūsų oleandras galėtų eiti į žiemą sustiprėjęs.
Žiemojimo metu atkreipkite dėmesį į augalo būklę. Reguliariai tikrinkite lapus ir ūglius, kad įsitikintumėte, jog ant jų nėra kenkėjų ar ligų požymių. Jei pastebite grybelinės infekcijos požymius, pavyzdžiui, pelėsio dėmes, nedelsdami imkitės veiksmų. Pašalinkite sergančius lapus ir ūglius, o prireikus naudokite fungicidą. Nuo kenkėjų, tokių kaip amarai ir voratinklinės erkutės, taip pat reikia laiku apsisaugoti, nes jie gali greitai daugintis žiemojimo vietoje.
Žiemojimo metu genėjimas taip pat nėra rekomenduojamas, nes oleandras žiedpumpurius formuoja ant praėjusių metų ūglių. Jei genėtume rudenį, tikėtina, kad kitais metais žydėjimas neįvyktų. Genėjimą verta atlikti pavasarį, prieš augalo persodinimą, kai jau matosi, kurios dalys buvo pažeistos per žiemą ir kurios liko sveikos. Pavasariniu genėjimu galime suteikti augalui formą ir paskatinti jį gausiau žydėti.
Pasiruošimas pavasariui ir žiemojimo pabaiga
Kai artėja pavasaris ir oras atšyla, ateina laikas ruošti oleandrą sodinti lauke. Šį procesą reikia atlikti palaipsniui, kad augalas nepatirtų šoko. Staigūs šviesos ir temperatūros pokyčiai gali jam pakenkti, todėl iš pradžių išneškite jį į lauką tik trumpam, švelniausiomis valandomis. Galite pradėti nuo labiau pavėsingos, apsaugotos vietos, o po to palaipsniui pripratinti prie saulėtesnių vietų.
Pasibaigus oleandro žiemojimui, augalą verta persodinti, jei jis išaugo iš savo vazono. Šviežia žemė ir didesnė erdvė skatina jo augimą ir žydėjimą. Persodinimo metu taip pat patartina apžiūrėti šaknis ir pašalinti visas supuvusias ar sergančias dalis. Į dirvožemį galima pridėti ir lėto poveikio maistinių medžiagų, kurios užtikrins augalui pradinį maistinių medžiagų tiekimą vegetacijos periodu.
Po žiemojimo, pirmą kartą laistant, verta į vandenį pridėti ir maistinių medžiagų. Vanduo su maistinėmis medžiagomis padeda jam atsigauti po ramybės periodo ir pradėti augimą. Maistinių medžiagų papildymą vegetacijos periodu reikia atlikti reguliariai, bet pagal gamintojo nurodymus, nes per didelis tręšimas taip pat gali būti žalingas. Pirmosiomis savaitėmis elkitės atsargiai su laistymu, kad šaknys vėl galėtų pasisavinti vandenį.
Pavasarinio genėjimo metu galime pašalinti nudžiūvusius, apšalusius stiebus ir suteikti augalui formą. Praėjusių metų žiedstiebių negalima nupjauti, tik praėjusių metų žiedyno liekanas. Genėjimu galime paskatinti tankesnį šakojimąsi ir gausesnį žydėjimą. Tinkamas genėjimas yra raktas į sveiką oleandro vystymąsi ir įspūdingą išvaizdą vasaros laikotarpiu. Taigi, žiemojimo ir paruošimo procesas yra sudėtinga sistema, kuri su kruopščiu dėmesiu garantuoja ilgą oleandro gyvenimą ir grožį.