Melsvė, arba Hosta, yra vienas mėgstamiausių daugiamečių augalų soduose, vertinamas pirmiausia dėl savo įspūdingos lapijos. Nors iš esmės tai yra ištvermingas ir atsparus augalas, sėkmingo žiemojimo raktas slypi tinkamame rudeniniame paruošime, kuris užtikrina, kad pavasarį augalas sugrįš kupinas jėgų ir grožio. Žiemojimo procesas – tai ne tik apsauga nuo šalčių, bet ir kompleksinė priežiūros procedūra, apimanti maisto medžiagų papildymą, lapijos tvarkymą ir tinkamo žieminio apdangalo užtikrinimą. Šio proceso supratimas ir teisingas taikymas garantuoja, kad augalo šakniastiebiai sukaups pakankamai energijos išgyventi šaltuosius mėnesius ir pavasarį energingai augti. Priežiūra prasideda jau vasaros pabaigoje ir tęsiasi iki pat kitų metų pavasario pirmųjų ženklų.
Vienas svarbiausių rudeninio paruošimo elementų yra tinkamas maisto medžiagų papildymas. Vasaros pabaigoje, ankstyvą rudenį, patartina naudoti trąšas su mažesniu azoto, bet didesniu fosforo ir kalio kiekiu. Kalis yra ypač svarbus stiprinant augalų ląstelių sieneles ir didinant atsparumą šalčiui, o fosforas skatina sveiką šaknų sistemos, šiuo atveju šakniastiebio, vystymąsi ir energijos kaupimą. Šiuo laikotarpiu reikėtų vengti trąšų su dideliu azoto kiekiu, nes jos skatintų naujų, gležnų ūglių augimą, kurie, atėjus šalčiams, lengvai pažeistų ir be reikalo atimtų iš augalo energiją. Tinkamas tręšimas padeda pagrindus augalo atsparumui žiemą.
Vandens tiekimo pakeitimas rudenį taip pat yra labai svarbus. Krentant temperatūrai ir lėtėjant augalo augimui, žymiai sumažėja ir jo vandens poreikis. Svarbu palaipsniui mažinti laistymo dažnumą ir kiekį, leidžiant viršutiniam dirvožemio sluoksniui išdžiūti tarp laistymų. Perlaistymas, stovintis vanduo yra ypač pavojingas prieš šaltuosius mėnesius ir jų metu, nes gali sukelti šaknų ar šakniastiebių puvinį. Sušalusioje, drėgnoje terpėje šaknys lengvai pažeidžiamos, o tai gali lemti net augalo žūtį, todėl gerai drenuotas dirvožemis yra būtina sėkmingo žiemojimo sąlyga.
Lapijos tvarkymas ir mulčiavimas
Melsvių lapijos likimas rudenį yra dažnas klausimas sodininkų tarpe keliamas klausimas. Kai lapai po pirmųjų rimtesnių šalnų paruduoja ir nuvysta, rekomenduojama juos nupjauti kelių centimetrų aukštyje virš žemės. Tam yra kelios priežastys: viena vertus, sodas atrodo estetiškai tvarkingesnis, kita vertus, ir tai svarbiau, pūvanti, drėgna lapų masė suteikia idealią slėptuvę ir dauginimosi vietą kenkėjams, pavyzdžiui, sraigėms ir jų kiaušinėliams, taip pat įvairioms grybelinėms ligoms. Pašalinus lapus, sumažėja pavasarinės kenkėjų invazijos ir infekcijų rizika, todėl augalas gali sveikiau pradėti naują sezoną.
Po nupjovimo kitas gyvybiškai svarbus žingsnis yra mulčiavimas, tai yra dirvožemio uždengimas. Mulčio sluoksnis veikia kaip savotiška izoliacinė antklodė, kuri apsaugo augalo vainiką ir arti dirvožemio paviršiaus esančius šakniastiebius nuo staigių temperatūros svyravimų ir stiprių šalčių. Šis apdangalas padeda išlaikyti tolygesnę dirvožemio temperatūrą, apsaugo nuo žiemos išdžiūvimo ir taip pat slopina ankstyvųjų pavasario piktžolių augimą. Mulčiuoti verta tada, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis jau šiek tiek įšalęs, nes per ankstyvas uždengimas gali suteikti graužikams šiltą žiemos prieglobstį tiesiai prie augalo šaknų sistemos.
Renkantis mulčio medžiagą, yra keletas galimybių. Šiam tikslui puikiai tinka šiaudai, lapų kompostas, pušų žievė, smulkintos šakos ar net nukritę, sveiki medžių lapai. Sluoksnio storis idealiai turėtų būti 5-10 centimetrų, kas suteikia pakankamą apsaugą, bet dar leidžia dirvožemiui kvėpuoti, užkertant kelią šutimui ir puvimui. Svarbu nekrauti mulčio tiesiai ant augalo vidurio, ant vainiko, nes tai taip pat gali sukelti puvinį; geriau suformuoti spurgos formos žiedą aplink augalo pagrindą. Šis kruopštus uždengimas užtikrina, kad melsvė nepažeista atlaikys net ir atšiauriausią žiemą.
Vazonuose auginamų melsvių žiemojimas
Vazonuose ar konteineriuose auginamų melsvių žiemojimas reikalauja ypatingo dėmesio, nes šie augalai yra daug labiau pažeidžiami šalčio nei jų giminaičiai, pasodinti atvirame grunte. Kol didelė sodo dirvožemio masė veikia kaip izoliatorius, vazone šaknų sistema yra veikiama šalto oro iš visų pusių, todėl šaknų gumulas gali visiškai sušalti. Šis reiškinys gali sukelti fizinius šaknų pažeidimus ir augalo išdžiūvimą, nes jis negali paimti vandens iš sušalusios terpės. Būtent todėl vazonuose auginamoms melsvėms reikia parengti specialią apsaugos strategiją šaltiems mėnesiams.
Yra keletas veiksmingų metodų vazoninių augalų apsaugai. Vienas iš saugiausių sprendimų – perkelti vazonus į vietą be šalčio, bet vėsią, pavyzdžiui, nešildomą garažą, rūsį ar įstiklintą verandą. Jei tai neįmanoma, vazonus galima apsaugoti ir lauke: pastatykite juos glaudžiai vieną prie kito prie apsaugotos sienos, tada vazonus iš išorės apšiltinkite burbuline plėvele, džiuto maišais ar kita šilumą izoliuojančia medžiaga. Kita technika yra „vazonas vazone” metodas, kai augalo vazonas dedamas į didesnį indą, o tarpas tarp dviejų indų užpildomas izoliacine medžiaga, pavyzdžiui, šiaudais ar lapais.
Žiemojimo metu negalima pamiršti ir vazonuose esančių melsvių laistymo, nors jo kiekis žymiai sumažėja. Visiškai išdžiūvęs šaknų gumulas gali lemti augalo žūtį, todėl ir žiemos mėnesiais, maždaug kartą per mėnesį, švelnesnėmis dienomis, reikia saikingai palaistyti. Laistymo tikslas – tik išlaikyti dirvožemį šiek tiek drėgną, išvengiant visiško išdžiūvimo. Svarbu, kad vazono apačioje esančios drenažo angos būtų laisvos, kad perteklinis vanduo galėtų nutekėti ir nesusidarytų ledo kamštis, kuris taip pat pažeistų šaknis.
Pavasariniai darbai sėkmingam pabudimui
Praėjus žiemai ir artėjant pavasariui, atėjo laikas paruošti melsves naujam vegetacijos sezonui. Žieminio mulčio sluoksnio pašalinimas yra viena iš pirmųjų ir svarbiausių užduočių. Tačiau šio žingsnio nereikėtų skubinti; tinkamiausias laikas yra tada, kai stiprių, ilgalaikių šalčių pavojus jau praėjo, o augalo ūglių viršūnėlės, vadinamosios „nosytės”, dar tik pasirodė dirvožemio paviršiuje. Mulčą patartina šalinti palaipsniui, per kelias dienas, kad gležni ūgliai nepatirtų staigaus šoko šaltesnėmis naktimis. Ši priežiūra leidžia dirvožemiui sušilti ir vėdintis, skatinant augalo pabudimą.
Pašalinus mulčą, galima atlikti pirmąjį pavasarinį tręšimą. Šiuo laikotarpiu efektyviausia naudoti subalansuotas, azotu turtingesnes, lėto atpalaidavimo granuliuotas trąšas arba brandų kompostą. Tai užtikrina reikiamą energiją intensyviam lapų vystymuisi, kuris yra pagrindinė melsvių dekoratyvinė vertė. Trąšas atsargiai įterpkite į viršutinį dirvožemio sluoksnį, stengdamiesi nepažeisti į paviršių besiveržiančių jautrių ūglių. Tuo pačiu metu patartina apžiūrėti augalo pagrindą ir aštriu peiliu pašalinti galimai supuvusias ar pažeistas dalis.
Pavasaris taip pat yra kenkėjų kontrolės ir dauginimo laikotarpis. Vos išsiskleidus pirmiesiems lapams, gali iškart pasirodyti sraigės ir šliužai, sukeliantys rimtą žalą gležnai lapijai. Patartina pradėti apsaugą jau dabar, naudojant ekologiškas sraigių gaudykles ar kitus patikrintus metodus. Šis laikotarpis taip pat yra tinkamiausias per tankių, pasenusių kerų dalijimui. Dalijimas ne tik suteikia naujų augalų, bet ir atjaunina motininį augalą, skatindamas jį ateinančiais metais augti stipriau ir turėti vešlesnę lapiją.
