Levandos, lotyniškai Lavandula angustifolia, vis labiau populiarėja tiek soduose, tiek žemės ūkyje dėl savo gražių žiedų, raminančio kvapo ir plataus pritaikymo. Nors ji laikoma gana atspariu augalu, deja, ji nėra atspari ligoms ir kenkėjų antpuoliams. Norint pasiekti gausų ir sveiką derlių, labai svarbu sukurti tinkamą augalų apsaugos strategiją. Turime žinoti dažniausias problemas, kad galėtume su jomis efektyviai kovoti. Toliau išsamiai pristatome svarbiausias levandų ligas ir kenkėjus, pabrėžiant prevencijos ir gydymo metodus. Proaktyvus požiūris visada yra naudingesnis nei jau atsiradusios infekcijos gydymas, todėl dėmesys sutelkiamas į prevenciją.
Grybelinės ligos
Levandas gali užpulti daugybė grybelinių ligų, iš kurių dažniausios yra šaknų puvinys, pilkasis pelėsis ir Septoria lapų dėmėtligė. Šaknų puvinys, kurį sukelia Phytophthora genties rūšys, yra ypač pavojingas, nes jį dažnai pastebime tik vėlyvoje stadijoje, kai augalas pradeda gelsti ir vysti. Infekcija plinta dirvožemyje, o jos atsiradimą skatina per didelis laistymas ir prastas drenažas. Todėl svarbiausi prevencijos žingsniai yra tinkamas dirvožemio paruošimas ir laistymas. Užkrėstų augalų šaknys tampa tamsiai rudos, minkštos, o augalas žūsta dėl šaknų sistemos sunaikinimo.
Pilnasis pelėsis (Botrytis cinerea) problemas sukelia daugiausia drėgnomis, dulkėtomis sąlygomis, ypač uždarose patalpose arba per tankiai pasodinus. Ant žiedų, lapų ir stiebų susidaro pilkas, miltelių pavidalo apnašas, kuris laikui bėgant sukelia rudavimą ir puvimą. Žiedai ir ūgliai paruduoja ir supūva, o grybo sporos lengvai plinta vėjo ir lietaus pagalba. Apsauga įmanoma užtikrinant pakankamą oro cirkuliaciją, sodinant augalus per atstumą ir nedelsiant šalinant sergančias augalo dalis. Svarbu nelaistyti augalų iš viršaus, nes tai skatina sporų plitimą.
Septoria lapų dėmėtligė (Septoria lavandulae) taip pat gali padaryti didelę žalą, nors ji paprastai yra mažiau destruktyvi nei šaknų puvinys. Ligai būdingos mažos, apvalios, rudos dėmės ant lapų, kurių viduryje dažnai matomas tamsesnis taškas. Dėmės laikui bėgant gali padidėti ir susilieti, lapai pagelsta ir nukrenta. Tai lemia lapų ploto sumažėjimą, fotosintezės slopinimą ir augalo silpnėjimą. Grybas sparčiausiai plinta drėgnu ir šiltu oru, o užkrėstų dalių pašalinimas ir piktžolių retinas po levandomis gali sumažinti infekcijos riziką.
Kovojant su grybelinėmis ligomis, fungicidiniai purškimai taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį, tačiau prevencija yra efektyviausia. Kokybiškas, purios struktūros, gerai drenuojamas dirvožemis, augalų sodinimas tinkamu atstumu, perteklinio laistymo vengimas ir reguliarus augalų likučių šalinimas prisideda prie ligų prevencijos. Augalų imuninę sistemą galime sustiprinti tinkamu biostimuliatorių ir maistinių medžiagų dozavimu, kas padidina levandų atsparumą infekcijoms.
Vabzdžiai kenkėjai ir kiti gyvūnai
Nors levandų kvapas atbaido daugelį vabzdžių, jis, deja, nesuteikia visiškos apsaugos nuo kenkėjų. Dažniausi kenkėjai yra amarai, šliužai ir skydamariai. Amarai daro žalą siurbdami sultis iš jaunų ūglių ir pumpurų, slopindami augalo augimą ir išskirdami lipčių, kuris pritraukia skruzdėles ir skatina suodligės atsiradimą. Nuo amarų gali padėti mechaninis pašalinimas, plėšriųjų vabzdžių, pavyzdžiui, boružių, įkurdinimas arba, jei reikia, specialių insekticidų naudojimas.
Šliužai gali atsirasti drėgnose, šešėlinėse vietose ir ėda jaunus, švelnius ūglius ir lapus. Nuo šliužų galime apsisaugoti mechaniniais spąstais (alaus dubenėliais), varinėmis juostomis ar specialiais šliužų naikinimo preparatais. Skydamariai silpnina augalą siurbdami sultis iš levandos stiebų ir lapų, palikdami lipčią rasą. Šiuos kenkėjus sunkiau sunaikinti dėl jų apsauginio skydo, todėl rekomenduojama šalinti užkrėstas dalis ir naudoti specialius aliejinius nuploviklius.
Gumbavabalių lervos taip pat gali pažeisti levandos žiedpumpurius. Pumpurai keičia spalvą, deformuojasi ir sunyksta. Nuo gumbavabalių sunku apsisaugoti, tačiau užkrėstų pumpurų pašalinimas ir sunaikinimas, taip pat kruopštus augalų likučių tvarkymas gali sumažinti kitų metų infekcijos riziką. Voratinklinės erkės taip pat gali kelti problemų, ypač sausomis, šiltomis sąlygomis, sukeldamos lapų pageltimą ir plono voratinklio atsiradimą. Apsaugai nuo erkių gali padėti reguliarus augalo purškimas vandeniu, tačiau esant rimtesnei infekcijai gali prireikti naudoti akaricidus.
Apsaugoje verta teikti pirmenybę biologiniams sprendimams, tokiems kaip naudingų vabzdžių, pavyzdžiui, boružių ar žiedmusių, įkurdinimas. Šie plėšrūnai efektyviai naikina amarus. Taip pat svarbu palaikyti augalų būklę, nes sveiki, stiprūs augalai geriau atlaiko kenkėjų antpuolius. Kovojant su kenkėjais, prevencija yra svarbiausia, todėl būtina reguliariai tikrinti augalus, tinkamai prižiūrėti dirvožemį ir drenažą.
Virusinės ir fitoplazminės ligos
Retesniais atvejais, bet vis dėlto, levandos gali užsikrėsti ir virusinėmis bei fitoplazminėmis ligomis, kurios gali padaryti rimtą žalą. Virusų simptomai gali būti labai įvairūs, nuo lapų deformacijos ir chlorozės (pageltimo) iki visiško augalo augimo sustojimo. Virusai dažniausiai plinta per vabzdžius-vektorius, tokius kaip amarai, tripsai ar cikadės. Užkrėsti augalai yra nepagydomi, todėl svarbiausia yra užkirsti kelią infekcijai efektyviai kovojant su vabzdžiais-vektoriais.
Fitoplazmos, pvz., ‘Candidatus Phytoplasma solani’, yra į bakterijas panašūs mikrobai, gyvenantys augalų indų audiniuose ir galintys sukelti rimtas ligas. Fitoplazminės infekcijos simptomai levandoms apima chlorozę, lėtesnį augimą, žiedpumpurių deformaciją ir šluoteliškumą. Fitoplazmines ligas taip pat platina vabzdžiai. Norint užkirsti kelią ligos plitimui, užkrėstus augalus reikia nedelsiant pašalinti ir sunaikinti, kad jie netaptų infekcijos šaltiniu kitiems augalams.
Vienas iš svarbiausių elementų apsaugai nuo virusinių ir fitoplazminių ligų yra dauginamosios medžiagos kokybės kontrolė. Verta pirkti tik iš patikimų šaltinių gautus sveikus sodinukus arba sėklas, kurios yra be virusų ir fitoplazmų. Be to, būtina ir efektyvi kova su užkrečiamaisiais vabzdžiais, kuri gali apimti biologinių ar cheminių insekticidų naudojimą.
Kadangi nėra veiksmingo gydymo nuo virusinių ir fitoplazminių ligų, prevencija ir greita reakcija yra kritiškai svarbūs. Augalus, turinčius įtartinų simptomų, verta nedelsiant pašalinti, kad būtų išvengta tolesnio infekcijos plitimo. Reguliarus augalų tikrinimas ir greitas užkrėstų augalų atpažinimas gali padėti kontroliuoti situaciją.
